Atos 16
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Ái Paulo diar ái Sailas diar lu hanhan má diará tapam hut ami i malar á Debi, má namur diar má sorliu ur Listara. Má iatung diar má bana pas Timoteo, kes tili di á bos tám ruruna. Mámán ái Timoteo a tah Iudáiá má ái mul a tám ruruna, ái sár ái kákán a kálámul tili risán.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Má tan tám ruruna til Listara má Ikoniám dik mák Timoteo ngo a lain kálámul.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Ái Paulo a nem i Timoteo suri ditula láklák tiklik suri ámrai lain arbin, má ngorer ák top pas Timoteo áng kut aririu on. Ák longoi ngorer ái Paulo suri agasgas pasi holhol káián tan kakun Iudáiá on á tan malar erei, káplabin tan kálámul no erei dikte talas uri kákán ái Timoteo ngo a kálámul tili risán má kápate kut aririu i natun.|alt="2nd Paul’s journey map" src="Pauljr2.TIF" size="col" ref="APOSTOLO 16:3"
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Mái ruktul er ái Paulo ditul, ditul láklák tangrai tan bimán rum má para talsai narsán tan tám ruruna á holhol ngorer dikte sormángát on i tan apostolo má tan tátáil án lotu di lu kis á Ierusalem, má ditul má parai mul si di ngo da mur on.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Má ngorer tan boh tám ruruna ák rakrakai hanhan i kándi ruruna. Má keskeskesá bung, wáwás uri matananu si Káláu ák lu pakpakta hanhan mul.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Ngorer ái Paulo mái Sailas mái Timoteo ditul láklák sár tangrai balis á Pirigia má Galatiá. Má kápte ditul ámrai pinpidan i kuir bim á Esiá kápkabin Tanián a Pilpil a tur kalar ditul. Pasi á ngorer ditul má tungai láklák sang,
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 ki ditul má purut i arpangia i balis á Misia. Ditul má tohoi suri ditula sol uri kuir bim á Bitinia, mái sár Tanián ái Iesu kápate mángát pas ditul.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Ngorer má ditulá epna pala Bitinia má ditul má tu láklák tangrai balis á Misia uradi malar á Toroas.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 I pákán libung erei, ái Paulo a mákái kesi mákmák, má mákmák erei a mákái a ngoromin. A mákái mámáhat kálámul til Makedoniá a sámtur i mátán táil mák lala sungi ngo, “Awái! Una lákám be ur main Makedoniá narsá gim má unák tangan gim.”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Ái Paulo a be mákái mákmák ngorer, má káp melek sár má gimá ser sálán inan ur Makedoniá, kabin gimáte talas má ngo ái Káláu a kilkila pas gim suri gima ámrai lain arbin uri narsán matananu tilatung.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Ngorer gimá roh uri mon, má gimá aptur alari malar á Toroas máng kihnga nokwan i gim á kihkih tálángnai sim á Samoteres. Ngorer gimá hut iatung be, má uri áruán bung on gimá han átik á Neapolis.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Má tilatung gimá tangrai sál urami Pilipoi. Pilipoi ái á tilik bimán rum on á balis á Makedoniá a han i ngisán. Má bimán rum er matananu Rom di lala kis ái, má gimá kis pas te bung mul iatung on á malar erei.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 On á bungán aunges gim so alari mátán sál on á malar er uradi risán dan. Gim hol on ngo a mon i kuir pokon erei tan Iudáiá di lu hau talum ái suri sung. Gimá tapam hut iatung i risán dan má gimá banai boh wák dikte kis talum má. Má pasi á ngorer gimá kis pas di má gimá worworwor mam di.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Má kes tili di á tan wák erei ngisán ái Lidia a tah Taitira. Ái wák erei a tám sirsira, a lu sirai sepen kaen a kás erei a tuan songap i mátán. Mái Lidia a lu lotu uri narsán ái Káláu. I pákánbung er ái Konom a apislai holhol si Lidia suri longra pasi worwor ái Paulo a tunga parai,
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 má ngo ákte kipi arsiu tiklik mam rung di kis i kán rum, namur ák el pas gim uri kán rum má kán arsik a ngoromin, “Ngo gamáte hol on ngo iakte ruruna muswan i Konom, ki gama lákám uranang i rum má kis tiklik mam gim.” Má ák lala totor pas gim, ngorer gimá han kis narsá di.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Kesi bung mul gimáte lu han uratung i pokon án sung. Gimá lu hanhan ngorer, má gimá arbana mai kesi wák án toptop a porta on i sápkin tanián, má matngan tanián erei a lu tángni wák suri para táilnai táit na hut uri narsán kálámul. A lu longoi ngorer á wák erei mák lu apángái lala pirán tabal singin tan kálámul, má pirán erei ur kándi ái rung di kátlán.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Wák erei a mur i Paulo tiklik mam gim má kán tungai bin ngoromin, “Tan kálámul minái á di á bos tám arardos si Káláu Sorsorliu imi sang. Di arbin talas uri narsá gam suri ngo ngádáh gama sengsegeng ngoi.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Má wák minái a lu longoi ngorer i marán bung sang. Má ngorer ák sák i bál ái Paulo mák aririu kaleng ák dánrai sápkin tanián ngoromin, “I ngisán ái Iesu Karisito iau dos pala iáu ngo una so alari wák er!” Má sápkin tanián a so alari i pákánbung erei sang.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Mái rung di kátlán i wák erei di mákái ngorer má dik mánán pasi ngo kándi sál án kip pirán tabal ákte batbat má. Ki ngorer dik tola pas Paulo mái Sailas má dik talka ráhra diar uri mátán táil i bos tám nagogon i lol malar di lu hauhau talum ái,
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 — ausente —
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 — ausente —
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Má lala morongnau di lu binbin má tur talum suri up Paulo mái Sailas. Io, ngorer tan tám nagogon di ardos ngo da taráp palai lusán i diar má dák lala tas diar.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Má namur ngo dikte rapis sáksákna diar, di obop diar uri rumán batbat kalar, má dik artari uri narsán tám ololoh ur on á rumán batbat kalar suri ololoh kulukna diar diara káp táu.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 A longrai arardos ngorer ái tám ololoh ki ák dung Paulo mái Sailas urami sang i lolon batbat kalar, má ák long páptai bos kik diar mai aru sepen kubau.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ngorer i katbán tihlo ái Paulo mái Sailas kándiar tu sung má parpara agas mai saksak uri narsán ái Káláu, má tan lite rung di kis iatung i rumán batbat kalar kándi tunga longra pagas diar.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Má tiling kunkun taladeng a hut án asodar narsá di mák gunái rumán batbat kalar erei mák lala gunrai pálkibán rum. Má káp melek tan mátán sál tili rumán batbat kalar a pasbat bia, má ngorer mul tan kamkabat di kápti keken tan kálámul mai a ulát no.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Má ngo tám ololoh ák pán pas tili boptin má ák mákái tan mátán sál uri rumán batbat kalar ákte pasbat má, ki ák hol on ngo bos rung di kamkabat dikte so pas má dikte táu, pasi ák sas pasi kán dolon is tili kuán mák eran suri sogar bing kalengnai mai.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Mái sár ái Paulo a lala wakwak sang mák bin ngo, “Tám Ololoh, koion una up bing iáu! Kápte kes tili gim a táu, gim minái no sang á gim.”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Má tám ololoh a bin suri dák uri atalsa di, mák sangar i rut urami polgon rum ák mák Paulo mái Sailas, ki ák pur dirtapul uri narsá diar mai ráuráuwas má mátut.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Io, ák lam aso pas diar má ák gálta ngo, “Be, rugar mer, dánih ina longoi suri inak liu má?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Diar longrai ngorer má diará kosoi ngoromin ngo, “Una ruruna sár i Konom Iesu ki unáng kipi araliu, á iáu tiklik mam rung di kis i kam rum.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Má ngorer diar parai midán ái Konom uri narsán tám ololoh má uri narsá rung erei di lu kis iatung i kán rum.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 I án pákánbung erei sang, tám ololoh a long pas diar mák gorsai tan bupsán iriris i kápán páplun i diar. Ngo ákte longoi mam diar ngorer, má namur tám ololoh mái rung no di lu kis tiklik mai, di kipi arsiu.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Má namur tám ololoh a long pas Paulo mái Sailas uri kán rum mák tabar diar mam te namnam. Ái mái rung di lu kis tiklik, di lala gasgas kabin dikte ruruna má i Káláu.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 A be kábungbung má, ki bos tám nagogon di dos palai tan tátáil kán tan kuir sulu uri narsán tám ololoh mai worwor talas ngoromin, “Una pálás palai aru kálámul er, diarák sengsegeng má.”
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 A longrai worwor talas ngorer ái tám ololoh, ki ák para talsai si Paulo ngo, “Bos tám nagogon dikte parai ngo gauráte sengsegeng má. Ngorer gaura so má gaurák han mai matau.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Mái sár ái Paulo a parai ngoromin uri narsán tan tátáil ngo, “Rung er kápte di nagogon i giur suri ngo dák ser pas te sápkin giur má te longoi. Suri dáh dik tas sáksákna giur i mátán matananu má dung giur i rumán batbat kalar? Giur a mon i kángiur nokwan arwat mai matananu til Rom, má kápate arwat ngo da longoi ngorer mam giur. Má minái dik nem ngo da asengsegeng kodongna giur? Auh, kápte sang! Á di sang á bos tám nagogon da lákám ur main má dák pálás pala giur suri giurák so alari pokon min.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Má tan tátáil kán tan kuir sulu di longrai ngorer ki ding kaleng má dik atatir narsán tan tám nagogon suri worwor a parai ái Paulo. Má ngo di longrai ngo diar aru kálámul ngorer i tan matananu til Rom, di lala hol konngek má dik bunbun.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Má pasi á ngorer á di sang dik han uranang i rumán batbat kalar má dik ot keskam uri narsá Paulo mái Sailas. Má namur dik aso pala diar má sung diar ngo diara han má alari kándi malar.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Ái Paulo mái Sailas diará han pas alari rumán batbat kalar, ki diar má kaleng mul uri nián ái Lidia. Má iatung diar má banai bos tám ruruna má diar má inau i di má arakrakai i bál di, ki namur diar má han pas alari malar.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.