Atos 15
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má namur te kálámul di sosih til Iudáiá má dik han uranang Antiok má dik turpasi aratintin narsán boh tám ruruna, má dik parai si di ngo, “Gama kut aririu i gam sang ngorer nagogon si Moses a parai. Má ngo kápte gama longoi ngorer, ki kápte na aliu gam ái Káláu.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Diar longrai ngorer ái Paulo mái Banabas pasi kápate gas i bál diar suri á worwor erei, má diará lala arkipkip mam di. Io, mái rung til Antiok di nguruk má dik hol pasi holhol ngo ái Paulo mái Banabas má te kálámul tilatung da han besang urami Ierusalem suri mákái tan apostolo má boh tátáil káián boh tám ruruna, má dák worwor mam di suri kut aririu.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Má boh tám ruruna til Antiok di tangan di suri kándi láklák, ngorer dik aptur pas má dik han. Má ngo di lu hanhan, di tangra pasi sál a han uri aru balis á Ponisia má Samaria, má dik atatir hanhan sur rung tili risán dikte tapriu sur Káláu. Má pákánbung bos tám ruruna tilatung di longrai arbin minái, a apturi tilik gasgas taladeng i bál di no.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Má ngo di han hut ami Ierusalem ái rung minái, tan apostolo má boh tám ruruna má kándi tan tátáil di árár pas di. Mái Paulo mái Banabas diar bit di suri tan táit no ái Káláu a longoi ami lolon kándiar him.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Mái sár te tám ruruna di tili huhu án Parisaio, di sokasman má dik parai ngo, “Ái rung tili risán, ngo di nem suri da tám ruruna sang, da kut aririu i di má dák lu mur i nagogon si Moses.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Má bos apostolo turán bos tátáil kán tan tám ruruna, di longrai worwor erei má ngorer ding kis talum suri ngurkai.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Má ngo dikte nguruk ák dol, namur ái Petero a aptur mák parai si di ngoromin,
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Ái Káláu a mánán i bál kálámul má ák inngas tari ngo a sormángát pas di mul, pasi ák urai Tanián a Pilpil uri di ngorer sár mul a longoi mam git.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Kápate mák git á tan Iudáiá má á di ái rung tili risán ngo git lite arsagil. Auh, kápte. A inngasi ngo git no gita ruruna i kes sár á sál. Ái Káláu kápate apilpilái bál git kabin ngo git mur i nagogon si Moses, kápte. A apilpilái bál git kabin git ruruna, má a ngorer sár mul sur rung tili risán.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 A talas ur si git ngo nagogon si Moses, ái á lala taunán táit erei rang támin i git hirá kápdite arwat suri kipi ngorer sár mul i git kápte git arwat suri kipi. Sinih a arwat suri mur arwat pasi nagogon? Kápte kes. Má suri dáh gam nem i toh Káláu suri oboi taunán kipkip i káil i di ái rung tili risán er dikte ruruna?
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Auh, á git á bos Iudáiá git ruruna, gitáte sengsegeng kabin i artangan bia káián ái kángit Konom Iesu. Má a ngorer sár mul a longoi mam di ái rung tili risán.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 A be worwor no ái Petero ngorer, má namur bul ái Paulo mái Banabas diar sámtur má diará arbin talas suri tara akiláng ái Káláu a longoi narsá di ái rung tili risán mai lim diar, má di no di kis talum iatung, di kis pau má dik longrai.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Má ngo diar má te arbin talas no, ái Iakobo bul ák sámtur mák parai ngoromin,
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Inái sár ái Saimon Petero ákte para talsai si git suri mulán pákánbung ái Káláu a tangan di ái rung tili risán mák ilwa pas te tili di ur káián.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Má worwor minái si Petero a ngorer sár mul i worwor si Káláu ái Amos tám worwor tus a le on ngoromin,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Rang kopkom i Dewit di ngoro kesi rum er dikte taráp sarai á kán tan kurtara,
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Ina longoi ngorer suri án simán matananu di er besang, da ilang má dák ser pas iau má ina kándi Konom.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 A ngorer á worwor a parai ái Konom a tur talas til hirá sang ák han pang onin.’”
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Mái Iakobo a sopasun kán worwor mák parai ngo,
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Mái sár gita le uri narsá di má giták parai si di suri koion da ani namnam tan lite dikte adurwán on kabin dikte artabar mai uri narsán angagur án káláu. Má koion da nginmi dárán ololas ngo da ani pinsán ololas di bingi má ák mon i dár on. Má koion da mur i tatalen án ararit siari.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Minái á tan táit a lala támin táit ur si git á bos kakun Iudáiá. Tan táit minái a kis i buk án nagogon si Moses má di lu arbin mai i bos bimán rum no, má dik lu wásái i kángit bos rumán lotu i bos pákpákán bungán aunges no tangkabin til hirá sang ák han pang onin.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Má bos apostolo turán tan tátáil má matananu án lotu no dik sormángát suri worwor si Iakobo, má dik hol on ngo da ilwa pas te na ru i kálámul tili katbán bos tám ruruna suri diara mur i Banabas mái Paulo uranang kaleng Antiok. Io, dik ilwa pas Sailas mái Iudas, koner di lu utngi mul mam Barsabas. Má diar aru tátáil tili katbán bos tám ruruna til Ierusalem.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Ki dik le i kesi pákán ram má dik tari si di. Má pákán ram erei di le on a ngoromin:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Gimáte longrai ngo te di han pas til main i katbán i gim uratung i narsá gam, má á gim kápte gim sormángát pala di mai worwor er di parai si gam má ák tok sáksáknai bál gam má gamá sir kunán.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Má ngorer gimá ilwa pasi aru kálámul minái má gimá sormángát no suri tarwa diar tiklik mam Banabas mái Paulo. A bop i bál gim mam Banabas mái Paulo má ngorer mul á gam.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Aru kálámul minái diar aru tám toptop si kángit Konom Iesu Karisito, má diar lu sonai rangrangas káián matananu sur Konom.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Pasi á ngoromin, gimá dos pala Iudas mái Sailas suri diara atumran i worwor min gim le on uri narsá gam.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 A kuluk uri kángim holhol má hol káián Tanián a Pilpil mul suri koion gima oboi lala taun i káil i gam suri nagogon si Moses. Gim sung gam sár ngo
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 koion gama ani namnam tan lite dikte adurwán on kabin dikte artabar mai uri narsán tan angagur án káláu,
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Má namur bos apostolo má bos tátáil di tarwa pala Paulo di uranang kaleng Antiok. Má ngo dikte hut iatung, dik bin talmi bos tám ruruna má dik sua tari pákán ram ur si di.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Má ngo di wásái pákán ram erei, a apturi tilik gasgas taladeng narsá di suri worwor di longrai uri sosodukul i di.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Mái Iudas diar ái Sailas diar sang mul diar mánán i arbin mai lain arbin, diar lu lala inau i di má diará lu sosodukul i kándi ruruna i Iesu.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Má ngo rung til Ierusalem dikte káling kis ák mongmong má, ki tan tám ruruna dik asosah i di mai bál matau má tarwa kalengna di urami Ierusalem narsá rung er dikte tarwa pala di tungu.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 [Mái sár ái Sailas a hol on ngo na lu kis be á Antiok.]
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Ngorer mul ái Paulo mái Banabas diará káling kis ák dol má á Antiok, má iatung diar lu tángni bos tám arbin má bos tám aratintin, má diará lu him tiklik mam di suri arbin má aratintin mai pinpidan si Konom narsán matananu.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Má ngo diaráte káling kis ák dol iatung, ái Paulo ák parai si Banabas ngo, “Apong Banabas, iau hol on ngo gitara aptur pas, má gitaráng kaleng uri boh malar erei gitar má te arbin ái á tungu mai pinpidan si Konom, má gitarák laumái rang tur gitar er dikte hutngin ruruna. Gitara laum di suri gitarák talas uri kándi kis ngo a rakrakai pagas i kándi ruruna ngo kápte.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Ái Banabas a hol on ngo a kuluk á ngorer, mái sár a nem i Ioanes Marko suri ditula tiklik no on á inan erei.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Ái sár ái Paulo a hol on ngo kápate nokwan kabin tungu a táu alar diar á Pampilia má kápate tiklik mam diar suri arahi him dituláte han suri longoi,
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 pasi á ngorer diar má lala wor arkuh má diar má tur arsagil. Ái Banabas a top pasi limán ái Marko má diará roh uri mon urada i sim á Saipárás.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Mái Paulo bul ák ilwa pas Sailas suri diara tiklik, má ngorer boh tam ruruna di rusan tar diar uri lalin artangan si Konom ki diará han pas.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Mái Paulo diar diará han tangrai aru balis á Siria má Silisia, má diará arakrakai i boh tám ruruna i tan malar iatung.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.