Atos 7

Maija'quë Huajë Ca Nëose'e (SEYNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Maijaꞌquë huëꞌe ñacaicohuaꞌi ëjaëre papi Estebanre se̱jiꞌi.
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Se̱ina, Esteban sehuoquë capi:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 I̱ñoquë capi: ‘Mëꞌë yeja cuiꞌne mëꞌë cajeohuaꞌire je̱oconi saijë̱ꞌë, yëꞌë i̱ñojaꞌa yejana.’
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Caëna, Abraham Caldea yejapi etani Harán yejana sani pajiꞌi. Paꞌina, pëca jaꞌquë ju̱ni huesëpi. Ju̱quëna, jeteyoꞌje Maijaꞌquëpi Abrahamre iye yejana dapi, yure mësaru paꞌi hue̱ꞌñana.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare i̱ti yejana coꞌamaña necani i̱siye pa̱pi. Quë̱o tsaꞌcuja̱ꞌtoje̱ i̱siye pa̱pi. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare i̱sija̱ꞌquë aꞌë ca nëopi, i̱ ju̱ꞌisi jeteyoꞌje i̱ tsëcapë tse̱co paꞌija̱ꞌcore. Ja̱ muꞌseña cato Abraham mamajëre peoquë paꞌinije ja̱je capi.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Yequeje̱ cuiꞌne Maijaꞌquëpi capi, i̱te: ‘Mëꞌë tsëcapë acohuaꞌipi yequë pa̱i yejare huero paꞌija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë. Paꞌijëna, joꞌyaohuaꞌire pajë coꞌaye yoꞌoja̱ꞌcohuaꞌi aꞌë, cuatrocientos o̱metëcarepa.’
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Yequeje̱ capi, Maijaꞌquë: ‘Yëꞌëpi mësarute joꞌyaohuaꞌire neni pasicohuaꞌire sa̱ijaꞌquë aꞌë. Ja̱ jeteyoꞌje mësaru eta huajëni yëꞌëre iye macapi necaijë paꞌija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë.’
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Ca nëoseꞌere yoꞌoja̱jë caquë Abrahamre Diusupi cua̱ñepi, cuiri ca̱ꞌnire tëajë̱ꞌë, caquë. Ja̱je paꞌina, Abraham i̱ mamaquë Isaacre ocho muꞌseña co̱asiquë paꞌina, cuiri ca̱ꞌnihuë maca tëapi. Ja̱je cuiꞌne yoꞌopi, Isaacje̱ I̱ mamaquë Jacobre. Iquë Jacobpi siꞌaohuaꞌire i̱ mamajëre ja̱je yoꞌopi, Israel pa̱i doce tsëcapë̱a pëca jaꞌquëohuaꞌi paꞌija̱ꞌcohuaꞌireje̱.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Mai aipë Jacobo mamajëpi yoꞌjei Josére pëca jaꞌquëpi ai oina cuiꞌne oni cua̱ñoñe peojë i̱si je̱ohuë, Egíptona saja̱jë cajë. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare Diusupi José ja̱ꞌre co̱ni pajiꞌi.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Paꞌi siꞌaye i̱ ai yoꞌoye huasopi. Co̱cai cuiꞌne ta̱ꞌñe yoꞌoye i̱sipi. I̱siquë cuiꞌne Egípto ëjaëre papi deꞌoye i̱te ñacai ja̱ꞌñeje necajiꞌi. Necaina, Josére Egípto pa̱i ëjaëre hueꞌyopi. Cuiꞌne i̱ Faraónrepa paꞌi huëꞌe ñacaiquëre pare hueꞌyopi.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Ja̱ maca siꞌa Egípto yeja Canaán yeja a̱o ëa ju̱ꞌiñe pajiꞌi, ai yoꞌo muꞌseña. Paꞌina, mai aipëje̱ a̱iñe ti peocohuaꞌi paëꞌë.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Paꞌijëna, Jacobpi Egíptore a̱o paꞌiji, asani i̱ mamajëre mai aipëre jëjo saopi. Iye saiseꞌe cato duꞌru macarepa saiseꞌe aꞌë.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Ti̱jupë cayaye acore satena, Josépi i̱ majaꞌyë jupëre yëꞌë mësaru yoꞌjeiꞌë caquë quëapi. Ja̱je quëaquëna, asani Faraónpi ja̱ tsëcapë aquë api caquë Josére ñapi.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Ja̱ jeteyoꞌje Josépi pëca jaꞌquë Jacobre cuiꞌne i̱ tsëcapë setenta y cinco pa̱i paꞌicohuaꞌire Egíptona daijë̱ꞌë, caquë cua̱ñepi.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Ja̱je cua̱ñeina, Jacob Egíptona sani pajiꞌi. Paꞌiquëpi ju̱jiꞌi. Ja̱je cuiꞌne i̱ mamajëje ju̱juhuë, mai aipëje̱.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Ja̱ maca taraseꞌe Siquemna sani cojena o̱a huesohuë. Abraham curipi Hamor mamajëre hueroquë paꞌisi yejana o̱areña.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Maijaꞌquë Abrahamre ca nëoseꞌe ti̱ꞌañe jaꞌi maca paꞌina, Israel pa̱i jai pa̱i jojo sateña, Egípto yeja. Ja̱je yoꞌoni jai pa̱i pateña.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Ja̱je paꞌi maca Josére ñamaꞌquëpi yequepi Egípto pa̱i ëjaë cua̱ñe huëouña.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Cua̱ñe huëoni iye ëjaëpi mai pa̱ire care payeje̱ paꞌye caquë, coꞌaye yoꞌoquë tsi̱re ja̱ꞌa co̱asicohuaꞌire je̱ocojë̱ꞌë ju̱ꞌijaꞌcohuaꞌire caquë cua̱ñepi, pëca jaꞌquëohuaꞌire.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Ja̱ muꞌseña Moisés co̱a. Co̱aëna, Maijaꞌquë sihuaquë ñapi, i̱te. Ja̱ëni pëca jaꞌquëohuaꞌipi toaso̱ ñañëohuaꞌire huëꞌena ñajë pahuë.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Pa jujani je̱ocoye paꞌijëna, Faraón mamacopi i̱te i̱ni mamaquëre pare ai deꞌhuayeje̱ paꞌye ai deꞌhuao.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Ja̱je paꞌina, Moisés cato Egípto pa̱i ta̱ꞌñe yoꞌoyere yeꞌyesiquë pajiꞌi. Ja̱je paꞌipi tutu caquëpi cuiꞌne yoꞌoyeje̱ i̱ caseꞌeje̱ yoꞌoquë pajiꞌi.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Cuarenta o̱metëcaña papi i̱ pa̱ire Israel pa̱ire ñasiꞌi cuasapi.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Cuasaquëpi ñaquëna, Egípto pa̱ipi Israel pa̱ire coꞌaye yoꞌoquëna, ñani Moisés co̱casiꞌi caquë yoꞌoquë Egípto pa̱ire huani je̱opi.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Moisés cato ja̱je yoꞌoquëna, ñani i̱ cajeohuaꞌipi Diusu i̱ohuaꞌire huasoja̱ꞌquëre jëjo daoquë api cuasaja̱jë caquë yoꞌopi. Yoꞌoquëtaꞌare i̱ cajeohuaꞌipi ja̱je cuasaye pa̱huë.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Yoꞌosiquëpi ñatasi muꞌse Israel pa̱ipi cayaohuaꞌi sa̱ꞌñe uihuajëna, Moiséspi ti̱ꞌapi. Ti̱ꞌani uihuamaꞌpë paꞌija̱jë caquë capi: ‘¿Me neñuꞌju teꞌe tsëcapëtaꞌa sa̱ꞌñe uihuayeꞌni?’
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Caquëna, i̱ti se ai huaiquëpi Moisésre jë̱tëpi jëjo saoquë capi: ‘¿Nepi mëꞌëre pa̱i ëjaëre cuiꞌne yëquë yoꞌoye ñaquë ne deꞌhuaja̱ꞌquëre nereꞌni?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ¿Ñaminaꞌa Egípto pa̱ire huani je̱oseꞌeje̱ paꞌye yëꞌëre huani je̱osiꞌi caquë?’
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Caquëna, iyere asani Moisés Madián yejana cati sajiꞌi. Sani ja̱rote ti̱ yejare huero paꞌi caya mamajëre papi.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 Cuarenta o̱metëca tëto saisi maca, zarza ñëpi toa corohuërepa tsë̱ꞌisicoja̱ꞌa hui̱ñaëpi ñai nëcapi, Sinaí cu̱tihuëna cue̱ne yejana.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Ca̱ni ñañeje paꞌye Moisés ñaquë i̱quere paꞌni cuasaquë ñapi. Ja̱je cuasaquë deꞌoyerepa ñasiꞌi caquë tsioja̱i asapi, Ëjaë yëꞌore ñeje caquëna:
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 ‘Yëꞌë cato mëꞌë aipë Diusu aꞌë. Abraham, Isaac, cuiꞌne Jacob Diusu aꞌë, Yëꞌë.’ Ja̱re asani Moisés i̱ti ca hue̱ꞌña ñamaꞌë, caꞌraquë coa tsasi huëouna.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Ja̱ maca Ëjaëpi caëña: ‘Dutajë̱ꞌë, quë̱o juꞌiye. Mëꞌë nëca hue̱ꞌña cato deꞌo hue̱ꞌñare paꞌë.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Egípto yejare paꞌijë yëꞌë pa̱i ai yoꞌoye ti̱ñarepa ñaquë paꞌiyë. Aiohuaꞌipi ai yoꞌojë oijëna, asani huasosiꞌi caquë cajehuë. Ja̱je paꞌiye sëte daijë̱ꞌë, yëꞌëpi mëꞌëre Egíptona jëjo saosiꞌi.’
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Israel pa̱i coejë ‘¿nepi mëꞌëre pa̱i ëjaëre cuiꞌne yëquë yoꞌoye ñaquë ne deꞌhuaquëre nereꞌni casiquëni?’ Maijaꞌquëpi pa̱i ëjaëre cuiꞌne pa̱ire huasoquëre neni jëjo saopi, i̱ohuaꞌi quëꞌrona. Aꞌri so̱quë yë ñasiquë hui̱ñaëpi co̱caina, yoꞌo ti̱ꞌajaquë caquë.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Iquë Moisés mai aipëre Egíptopi etopi, pa̱i yoꞌo ti̱ꞌa maꞌñere yoꞌoquëna, cuarenta o̱metëcahuëa̱ña.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Ja̱re iquë Moiséspi capi, Maijaꞌquëpi mësaru aquëni yëꞌëje̱ paꞌire nejaꞌquë api, i̱te quëacaiquë paꞌija̱ꞌquëre.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Cuiꞌne ja̱re iquë Moiséspi Israel pa̱i ja̱ꞌre tsiꞌsini coca caꞌa̱jiꞌi, jeto cue̱ne yejana. Ja̱re i̱pi hui̱ñaëre coca caꞌa̱jiꞌi, Sinaí cu̱tihuëna. Ja̱re i̱pi mai aipë ja̱ꞌre paꞌa̱jiꞌi. Cuiꞌne ja̱re i̱pi paꞌi cocarepa asapi, maire quëa ja̱ꞌñeje̱.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare mai aipë cato sehuocaiye coehuë. Coejë Egíptona coꞌiñuꞌu cahuë.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Ja̱je cajë Aarónre cahuë, yëquëre saja̱ꞌa diusuohuaꞌini necaijë̱ꞌë. Huesëyë. Me saꞌrepa yëquëre Egíptopi etosiquë Moisés neni joꞌcuarepa nëiji, cahuë.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Ja̱je cani duruhue̱quëje̱ paꞌire diusu api cajë deꞌhuahuë. Deꞌhuani i̱te i̱siñuꞌu cajë nëicohuaꞌire huani i̱sijë cuiꞌne jai pa̱i tsiꞌsini i̱ohuaꞌi deꞌhuasi diusure sihuajë yoꞌohuë, Maijaꞌquë api cajë.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Ja̱je yoꞌojëna, Maijaꞌquëpi ja̱ohuaꞌire ña jujani je̱ocopi maꞌñocohuaꞌi maꞌtëmo paꞌicohuaꞌini se̱cohuaꞌi paꞌija̱jë caquë. Ja̱je paꞌina, Maijaꞌquëre quëacaicohuaꞌi toyapëna toyaseꞌe paꞌiji, ñeje:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Pa̱huë, mësaru ja̱je yoꞌoye. Coa ai jerepa Moloc diusu huëꞌere hueꞌejë sajë,
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Ja̱ maca cato mai aiohuaꞌi ca̱ꞌnipi nesi huëꞌere pahuë, Maijaꞌquë ja̱ꞌre. Ja̱je yoꞌoñuꞌu, cajë nejaquë neseꞌere i̱ño huëꞌere. Ja̱ huëꞌe cato Moisésre Maijaꞌquë caquë i̱ñoni ñeje paꞌiore nejëꞌë caquë cua̱ñeseꞌeje̱ paꞌiore nesico pajiꞌi.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Ja̱ huëꞌe mai aiohuaꞌi tsoe pasiconi Josué ja̱ꞌre daicohuaꞌipi teꞌe i̱ohuaꞌi daiyeje̱ dahuë, yecohuaꞌi yeja jio maca Maijaꞌquëpi i̱ohuaꞌi ñajëna, yequë pa̱ire nejo maca. Ja̱je pahuë, ja̱ huëꞌe David paꞌi macaja̱ꞌa.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Pajë paꞌicohuaꞌini Davidpi Maijaꞌquëre deꞌoye ña cua̱ñoquëpi Jacob Diusu huëꞌe necasiꞌi cuasapi.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Cuasaquëtaꞌa pa̱pi. Necaiye pa̱quëna, mamaquë Salomónpi necajiꞌi.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare Maijaꞌquë i̱repa cato pa̱i nesi huëꞌere paꞌimaꞌquë api. Ja̱je paꞌina, Maijaꞌquëre quëacaiquëpi capi, ñeje:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 Maꞌtëmo cato yëꞌë paꞌi hue̱ꞌñaꞌë. Yëꞌë ñuꞌi cua̱ñe hue̱ꞌñaꞌë.
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Siꞌaye yëꞌë ne saoseꞌepi paꞌito.
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare mësaru cato nuiñerepa asajëtaꞌa nuñere pare yoꞌoyere coecohuaꞌi aꞌë. Ja̱je paꞌiohuaꞌipi ca̱jonoaje asamaꞌcohuaꞌipi cuiꞌne joñoaje̱ ti Maijaꞌquëre cuasamaꞌcohuaꞌi aꞌë, mësaru. Deꞌhue Maijaꞌquë joyore sa̱ñope yoꞌocohuaꞌi aꞌë. Aiohuaꞌi paꞌiseꞌeje̱ paꞌiohuaꞌi aꞌë.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Ja̱je paꞌina, ¿jequë aꞌni, Maijaꞌquëre quëacaiquë mësaru aiohuaꞌi coꞌaye yoꞌoye pa̱siquë? Ti peoji, teꞌije̱. Ja̱je paꞌina, coꞌaye yoꞌojë huani je̱ohuë, nuñerepa paꞌi dai ja̱ꞌñere quëacohuaꞌire. Yure i̱pi nuñerepa paꞌipi daquëna, mësarupi tse̱ani huani je̱ohuë.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Mësaru hui̱ñaohuaꞌipi cua̱ñeseꞌe i̱sijëna, i̱sicohuaꞌi deꞌoye sehuocaimaꞌpë paꞌiyë.” Ja̱re capi, Esteban.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Ja̱je caquëna, asani Estebanre ai pë̱ijë cu̱ji qui̱ꞌcohuë.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Ja̱je yoꞌotoje̱ Esteban cato deꞌo joyo ti̱mësiquëpi maꞌtëmore ñaquë Maijaꞌquë deꞌoyere pare ñapi. Ñaquë cuiꞌne Jesure ñapi, Maijaꞌquë ëja tëꞌhui quëꞌrore nëcaquëna.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Ñani capi:
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Caquëna, asani pë̱ijë ca̱jonoa pëꞌpëni cuijë i̱na da to̱me daëꞌë.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Da to̱me dani tse̱ani pa̱i daripëpi etoni quë̱na pë̱api je̱a hue̱ahuë, coꞌaye yoꞌoquë api cajë. Huaicohuaꞌipi i̱ohuaꞌi ca̱ña duꞌteni teꞌe po̱së Saulo hueꞌequëna, i̱sihuë, ñacaijë̱ꞌë cajë.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Quë̱na pë̱api je̱ajëna, Estebanpi Maijaꞌquëre se̱i capi:
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Cani ja̱ maca doꞌre jaꞌruni ai tutu capi:
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.