Lucas 5
Rawa Karo NT (RWO_KAR) vs AAI
1 Nalu gulano, Yesus ngu Genesaret sono koongeyingo ngu dabemimo dikatoni, oni simoo bale oowooyingga oolengo, Anutlo mande ingoweloyimbolo mayelo, musiyo bidodo ndindi tewonggori.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Yesus ene doongetelo, wanggo bobodi elaya yeyootoni ngu, sono koongeyingo ngu tamako nguno oluwolo. Wanggo sembuguliyi ngu sono koongeyingo tamakono ulo, isolo si sonowoolo oluwolo.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Yesus ngu Sayimondo wanggoga ngu sanganimo oolelo, Sayimonya ewolo. Wanggo bodaga woosootooga sono kewooloko oolounilo ewolo. Ngundilo elo, ene wanggono bibitelo, oni simoo bale ngu Anutlo mandelo etuyelowolo.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Yesusndo mande elo yokolo ngu, yowoolengolo, Sayimon Pitano ewolo. Wanggo woosootooga, sono kewooloko ooloutoningga, ye isolo si oolongooya, iso yoyilo ewolo.
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Sayimon Pitando Yesuslo mandega ngu gumi ewolo. Oni ulungga, noole suwoono nalu ulungga ngu si oolongoowootoku iso gula ma yowolo. Ene gedo etoyi ngulo, asa, tewoongolo ko oolongoowanolo ewolo.
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Ene ngundilo tetoyi ngu, iso ulungga oolengo si newendemo uwonggori. Ene isombo si oomboongewelo tewolo.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Ngundilo tetoni, ene dobooguliye wanggo gula sanganimo oluwonggoku, ngu negoyelootoyi, ombulo ngudodo iso sigaku woosoolo yolo, wanggo ela elaya hangelo ooletoli, sono newendemo uwelo tewolo.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Sayimon Pitando ngundilo kenolo ingowolo. Yesus komo ngu oni kundingiyi. Ngulo, ene Yesus keyi damonimo penggootelo ewolo. Oni ulungga Oo Bidodo Sembuli Sembunaye, ge no noyokoya toonge. No mbumbuwa oni biyomilo ewolo.
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Pita iso oowooyingga oolengo yolo, ngu kenolo soliyokowolo. Oni gidalega nguya, ngundilo nangge, soliyokowonggori. Sebedi simoongo elayagaku ngu oowooyali Yems, Yon, elabasa nguya ngu Sayimon ko goboolo oniku nguya soliyokowoliyo. Soliyokootoyi; asa, Yesusndo Sayimonya ewolo. Ge ma sosolewelo! Kootusina, ge oni simoo bale Anutlo mande keda mesalango nguno ngundilo yoyowalo ewolo.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 — ausente —
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Ngundilo telo, Pita galo enengo wanggo woosoolo, sakiko yelo, enengo oo bidodo yokolo, ene Yesus keyolo endeyowonggori.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Nalu gulano, Yesus ende gulano uwolo. Ngu endemo nguno, oni gula golimambudo goweyi kondibo yombuliyootoni oluwolo. Ngundo Yesus tanggeyimo penggootelo wetolo, solengoyelo, sumoo ewolo. Oni ulungga Oo Bidodo Sembuli Sembunaye, ge ma yokowelo, ge no yomosinelootoyi ngu, asa, no gowene mete tewalo ewolo.
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Yesusndo kandeyi sayi oninggakuno yelo ewolo. Nondo ge gowege mete tenilo, elo ingooteno. Asa, ge mete te! Ngundilo etoni, ariya, sodedonangge ngu golimambuku tootelo kinitewolo.
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Yesusndo ngu oningga nguya mande yanggangolo ewolo. Ge oni gulano ma ewelo. Ene ge oolouya, gowege Anutno woolo yeyingo oni kundingiyi ngu etuyelo. Ge gowege mete teteku ngulo Moseslo mamana mandeno eteku ngundilo, gowege ngulo Anutno woolo yetoyi, oni simoo bale nguno ingowanggo. Ge gowege mete tewololo ingowolo.
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Yesusndo ko mande oo tewoku, ngulo ende bidodomo elo toongewolo. Ngundilo tetoyi, oni simoo bale oowooyingga oolengo Yesuslo mandeni ingowelo mayewonggori. Enengo sayi oni nguya yomosiyelonilolo ewonggori.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Ene nalu gulanangge nangge, nguno Yesus enesu nangge tolige oni kini mela eluwooyingomo toongelo, nguno Anutno yemboongelo oluwolo.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Nalu gulano, Yesus oni simoo bale Anutlo mande yunolo oluwolo. Mamana mandelo sobosobo oni oowooyi Parisi, ko mamana mande etuyeloyingo oni gidalega nguya, ngu Yudiya mela ngulo ende ende bidodomonggo, Yerusalem ende ulunggano ngunonggo ko Galili melako ende ngu bidodomonggo mayelo oluwonggori. Anut oo bidodo Sembuli Ulungga, ngundo yanggango Yesus inootoni, ngundo sayi oni yoyeni, metemi telo toongewonggori.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Oni gidalegado oni gula wembuyi ko kekandeyi bingo yeyingomu, ngu yabanidodo sumoolo, koolowoolo mayelo, yolo ya newendemo Yesus keyi damonimo yewelo tewonggori.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Ene simoo bale ulungga oolengo ngulo ya newendemo uweloyi kini. Ngundilo ngulo, ene koolowoolo, ya sanganimo oolelo, ya uyi andangelo, nguwoole oni simoo bale kewooloyemo sayi oninggaku wetoloodoni yawasadodo yeyi, Yesus tanggeyimo uwolo.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Yesusndo ngu oniku enengo nowoondoyemo hamoo teyingo ngu yeyolo, sayi oninggakuya ewolo. Doboone, gengo mbumbuwage andangetenolo ewolo.
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Ngundilo etoni ngu, mamana mande etuyeloyingo oniya, Parisi oni ngudodo enengo nangge ingondudunolo ingolo ewonggori. Nga oningga nga onendo? Ene Anut yumooyinolo mande ngundilo ete. Onendo mbumbuwa andangeweloyi ingoote? Ngu kongga ngu Anutlo nangge, Anut enengombo ngu mbumbuwa andangeweloyi ngu ingooteku ngu! Ewonggori.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Yesusndo ngu oni ngulo ingonduduye ingolo, ngulo mande gumilo ewolo. Nondo kowuli kini, no mete gengo mbumbuwa ngu andangewano. Ndatelo ngulo, ye ma ingootenggoku, ngu hamoo bine, ngundi kini bine? Ene nondo ngandilo ewanoku ngu, ge mete ootookooya, oolouwelo etoowe, asa, ye ngu tunoo kenolo, ngunonggo ingowanggo. No Anutlo Onilo Nangoni no yanggangonedodo no mete mbumbuwa nguya andangewano. Asa, no mete nga oni kekandeyi biyominggaya ewanoku ngu, ge ootookooya oolou! No ngundilo etoowe ngu, ye kenolo, ngu ye ingowanggo. No nguya mela nga bidodo simoo balelo mbumbuwa ngu mete andangeyunowano. Ene ngundilo elo, Yesus yowoolengolo, oni wembuyi bingo yeyingonggakuya ewolo. Asa, ge ootookooya, gengo yaba yoya, koolowooya, gengo yano ooloulo ewolo.
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 — ausente —
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 — ausente —
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Ngundilo etoni, asa, ngu oni simoo bale ngu doongeyemo, ngu oni biyominggaku ootookoolo, enengo yabaga kuli ngu sanganimo wetolo oluwokunggaku, ngu yolo koolowoolo, Anut bingami ulungga elo okoolo, enengo yano oolouwolo.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Ngundilo tetoni ngu, oni simoo bale bidodo ngu kenolo soliyokowonggori. Ngundilo telo, ene nguya Anutlo oowooyi bingamilo okoowonggori. Nowoondoye sosolelo ewonggori. Ataga, noole damoni sungo oolengo gula kenootetoku ngu! Ewonggori.
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Kootusina, Yesus ootookoolo, oololo, oni gula kenootoni, Gabmanlo bobeye yoweloyi tookoododo yano bibitelo oodoni kenowolo. Ngu oningga ngu oowooyi Liwayi, (oowooyi gula Matiyu), Yesusndo kenolo ewolo. Ge ombuya, no keneloya endeyolo ewolo.
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Ngundilo etoni, Liwayi ootookoolo, enengo oo sitowi bidodo yokootoni oodoni, ene Yesus keyolo oolouwolo.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Liwayindo enengo yano oo Simbo ulungga Yesuslo kawolo. Gabmanlo bobeye yoyingo oni oowooyingga, ko, oni simoo bale gidalega nguya enedodo bibitelo oo newonggori.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Parisi oniya, mamana mande etuyeloyingo oni, ngudodo Yesuslo sulena onikuya boguwoolo mande mande ulungga ewonggori. Ndawugalo ye oni damoniye biyomi Gabmanlo bobeye yoyingo oni, ko, mbumbuwadodo oniya sono oowali netenggo? Ewonggori.
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Yesusndo manggoye gumi ewolo. Oni goweye moondeye gome metemimu, ngu sayi oni yomosiyeloyingo onino (Dokta) ma oolouwanggo. Kini, sayi onindo nangge ene nguno oolouwanggo. Ngundilo nangge, no oni nenengo oolootenggoku, ngu negoyelootoowega, nowoondoye yowoolengoyilo ma ombuwolo. Kini, mbumbuwadodo oni ngu negoyelootoowega nowoondoye yowoolengoyi, elo ngulo ombuwonowolo ewolo.
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 — ausente —
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Ene Yesusno ewolo. Yonlo sulena oni, ko, Parisi onilo sulena oni nguya, ene oowali yokolo kundingiyi telo, nalu ulungga yemboongelo oolootenggoku, ndawugalo gengo sulena oni, ngundo ngu damoningga ma tewonggori? Ene oowali sono nguya netenggolo ewolo.
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Etoyi, Yesusndo mande yamonggawo gumi ewolo. Ye bine oni gula bale yoweloyi naluno, ngulo keyimo dobooguliyi ngu oodoyi, ene oowali mete loogu tewanggo, bine? Kini, kootusina, ngu oni bale yoweloyiga ngu yolo satoyigo, ngu naluno, nowoondoye kowuli yelo, ene oowali loogu telo, kundingiyi tewanggolo ewolo. Yo, ngundilo nangge, ngu naluno enengo sulena oni Yesusya oode, ene oni oni telo oluwonggori. Ene Yesus toongeweloyi naluno, nguno ngu, enengo sulena oniku, kowuli yolo, ngulo oowali loogu telo yemboongewanggo.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 — ausente —
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Yesusndo mande yamonggawo gula, elo yunowolo. Oni gulado kumba kedaga oomboongelo, ngundo kumba kuliminggano wetu ma ukingolo wesibiyowa. Ene oni gulado ngundilo tewaku ngu, ene kumbani kedagaku yombuliyowa. Ngu kumba kedaga ngu kumba kulimingga nguya metemi kinilo ewolo.
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 No mande yamonggawo gula yeno eteno. Oni gulado bo nangoni keda ngu yolo, si kulimimo nguno ma siliyowa. Ene ngundilo tewaku ngu, bo nangoni, ngundo ngu bo siga ngu oomboongelo bo nangoni melako solelo yombuliyowa. Ngundilo tetoni, enengo si, bo nguya biyomi yewali.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Kini, oni ene komo bo nangoni keda si kedamo nguno siliyowa. Ngundilo tewaku ngu, enengo ela elaya keda, ngulo ene gome oluwali.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Ngundilo nangge, oni dogoni, ngundo mande damoni keda ngu keyolo endeyolo oluweloyi, ngu kowuli oolengo. Ngundo mande damoni kulimi, ngulo ngandilo ete. Damoni gome metemilolo ete.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.