Atos 7
Rawa Karo NT (RWO_KAR) vs AAI
1 Ngundilo kenootoyi, nguno ngu, Anutno woolo yeyingo oni kundingiyi ngulo sobosobo oni ulungga, ngundo sumoo ewolo. Ngu mandega ngu hamoo? Elo ewolo.
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Etoni, Stiwendo mande gumi ewolo. Dobooguline, awa awane ingoyi! Kulimi noolengo sambanayi Ebaraham ene Haran endemo nguno ma oliyingo. Ene Mesopootemiya melako oluwolomu, ngu naluno nguno, Anut Oo Bidodo Sembuli dulidalinidodoga, ngundo eneno tunootewolo.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Ngu naluno nguno, Anutndo Ebarahamno ewolo.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Anutndo ngundilo etoni, asa, Ebaraham ootookoolo, Kalidiya mela yokolo, ene oololo, Haran melako oluwolo. Kootusina eweyi kumootoni, Anutndo Ebaraham yolo, ombulo, nga melangga ye oolootenggoku ngano yokootoni, ene nguno oluwolo.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Oodoni, Anutndo mela gumi gula Ebaraham enengo oolengo ma inowolo. Kini, hamoo oolengo, mela bodaga nguya ma inowolo. Ene Anutndo mande gosiyolo ewolo. Kootusina, nga melangga nga bidodo gunolo, gengo osisambage simoongo nguya kootusina nguya melanggano ngano ngu oluwanggolo mande gosiyowolo. Ebaraham simoongo kini naluno, Anutndo ngu mandega ngu, elo gosiyowolo.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Anutndo Ebarahamno, ngandilo ewolo.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 — ausente —
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Anutndo sunggi mande gula Ebaraham, ko osiyi nguya gosiyolo inowolo. Ngu sunggiga ngu simoo moondeye doongooweloyi. Ngundilo ngulo, kootusina, Ebaraham ene nangoni Ayisak tunootetoni, nalu kandegula gidembolo kabusa nguno Aiysak moondeyi doongoowolo. Ayisak nangoni Yekobno ngundilo tewolo. Yekob nguya simoongo kande elaya kegidembolo elaya nguya yunowonggorilo ewolo.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Stiwendo mande gula nguya ewolo. Osi osinayi, Yekob simoongo, ngundo koneyo Yosep nguya boguwoolo, ngulo ene Yosep yolo, oni sowe gidalega yunowonggori. Yunolo, ene beye yootoyi, ene kingo sulena oni tunootewolo. Ngu oni, ngundo Yosep yolo, Igip melako oolouwonggori. Ene Anutndo Yosep ma yokoyingo, kini, eneya oluwoliyo.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Anutndo Yosep hooloowelo kowulini nguya andangelo, ingondudu metemi inolo, sumange teyinowolo. Ngundilo ngulo, Anutndo Yosep Pelo doongeyimo ingondudu ulungga inowolo. Pelondo Igip mela sobosobo koleteyingo onindo ngu Yosep yolo, Igip onilo sobosobo ulungga yelo, ngu enengo yano oo ngu bidodo sobosobo ulungga yetoni oluwolo.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Kootusina, oowalilo kumooyingo nalu ulungga Igip mela ko Kenan melako nguno tunootetoni, ngulo ene kowuli ulungga ingowonggori. Osisambanayi ngu oowali erewelo yolo, neweloyi nguya kini.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Ene Yekobndo ingoyingo, Igipno ngu oowali ooloote, elo ingolo, ngulo ene koletelo osi osinayi suleyelootoni, Igip melako oolouwonggori.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Kootusina, ene ko Igip ooloutoyi, nguno Yosepndo enengo yootunolo, bebeyimo ewolo. No Yosepndo. Ngundilo etoni, Pelo nguya ngunonggo mande ingowolo.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Yosep eweyi Yekob, ngundo enengo keyimo oni ngudodo ombuyi, elo mande soweyowolo. Yekob enengo keyimo oni simoo bale bidodo ngu ngandilo: onibi kabusa ko kande elaya kengga nguya (75) oluwonggo.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Ariya, Yekob Igipno oode, nguno kumoowolo. Noolengo osi osinayi gidalega nguya Igip melako kumoomukowonggori.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Kumootoyi, enengo biye nangge yoyolo, oololo, Sekem endemo meleyelowonggori. Ngu melengga ngu, kulimi Ebarahamndo Hemorlo simoongomonggo beyebo uliyowolo.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Kulimi, Anutndo Ebarahamno sunggi mande elo gosiyoyingomu, ngu nalungga namoko teweloyi tetoni, Igip melako Iserel oni simoo bale oowooyingga oolengo tunootewonggori.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Igip onilo sobosobo koleteyingo gula tunootewolo. Ngu sobosoboga, ngundo Yoseplo ma ingondudu tewolo.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Ngulo, ngu oningga, ngundo ngu noolengo oni ngu ko ulungga yunolo, ene damoni biyomi oolengo osisambanayimo teyunowolo. Ene yanggango yetoni, Iserel simooye owita yomoolo ngu talangootoyiga kumoomukoyi, Pelondo ngundilo ewolo.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Ngu naluno, Moses nemimbo yomoowoolo nalungga ngu, ene simoo gome bodaga tunootewolo. Ngundilo ngulo, eweyi nemimbo ya newendemo nangge gome sobowooloodoli oode, kombo kabusa yokowolo.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Ngu naluno nguno, ene yolo, sonono yetoni, ngunonggo Pelo nambonimbo enengo yowolo. Yolo, enengo nangoni ngundilo sobowooloodoni, ulungga tewolo.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Moses ngu Igip onilo ingondudu yano ulo, nguno Igip onilo mande mande ngu bidodo gome ingowolo. Moses ngu ene oni yanggango, mandeni nguya yanggango biyomi, ko, enengo koni nguya ngundilo.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Kootusina, Moses ene moomani onibi elaya yokowolo. Moseslo ingondudu ngu, ene enengo dobooguliyi Iserel oni yeyowelo ingowolo.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Ngu naluno nguno, ene Igip oni gula kenootoni, Iserel oninggaku gome gome ulewolo. Ngundilo kenolo, Mosesndo Iserel oninggaku hooloowelo, Igip oninggaku uleni kumoowolo.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Ngundilo telo, Moses ngandilo ingowolo. Dobooguline nguya, ngandilo ingowanggo. Noole Anutndo Moses kandeyimonggo hoolooweyelowa. Ene ngundilo ma ingowonggori.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Yangeni ngundilo Iserel oni elaya ebe udoli, nguno Moses mayelo yeyowolo. Moses ngu oni elayaga ngu yeyootoni, ebe udoli, ngulo kawarara telo ewolo. Yalingo nangge ndatelo ngulo ebe uleteli? Dobooguline, yali elabasa yalingo nangge, ngulo yali ngundilo ma tewelo.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Etoni, oningga dobooyi yombuliyoyingongga, ngundo Moses wenggelemoolo, sumoo inolo ewolo.
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 — ausente —
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Oningga ngundo ngundilo etoni, Moses ngu ingolo, ngulo ene sosolelo, toongewolo. Moses toongelo oololo, Midiyan onilo melako nguno yuto oluwolo. Kootusina, Moses Midiyan balega yolo, ngunonggo simoongo simoo elaya tewolo.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 Mooma onibi elaya yokolo, nguno Mosesndo oni kini kingo melako oluwolo. Nguno pulingga oowooyi Sayinayi, nguno oodoni, ngu namoko nguno dimoo uto sanggilidodo utongga, nguno de solu tunootetoni, nguno Anutlo Sambono Engel oni gula, ngundo de solu kewooloko dikatoni, Mosesndo ngu kenowolo.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Moses ngu kenolo soliyokolo, ingondudu ulungga ingowolo. Ngu ooga tunooteyingo, ngulo Moses ngu kenowelo, tanggeyimo oolouwolo. Ooloutoni, Oo Bidodo Sembuli ngulo manggowo nguno tunootelolo ewolo.
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 Etoni, Moses ngu ingolo, sosolelo, mboolomboolo telo, dimoo uto kewooloko solunggaku kenoweloyi nguya ma tewolo.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Ngundilo tetoni, Oo Bidodo Sembuli, ngundo Mosesno ewolo.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 — ausente —
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Ngu Mosesngga kuli Iserel onindo kootu inolo, sumoo ewonggori. Onendo ge noolengo sobosobo tabango ko mande wilikoyingo oni goyewo? Ewonggori.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 — ausente —
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 — ausente —
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Kootusina, Iserel oni simoo bale bidodo Mosesya mela kewooloko, oni kini melako goobooyingo tewolo. Moses ngu noolengo osi sambanayimboya oodoyi, ko, Anutlo Engel oningga Moses mande inoyingo oningga nguya, Sayinayi pulimo nguno oluwolo. Ene Anutlo mande ngu keda yanggangonidodo ngu yolo, noole yunowolo.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Ene osi sambanayi ngulo mandeni ma ingowonggori. Ene mandeni utolo, oolongoolo, ma ingowonggori. Nowoondoye ngu Igip melalo ingolo oluwonggo.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Ngu naluno, noolengo sambanayi Eronno ewolo.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Ngu naluno nguno, ene bulmakau nangoni gula gabogaboyi telo, ngu anut ebe ganagana nguno woolo yelo oluwonggo. Ene ngu ooga ngu enengo kandeyebo tewonggokungga, ngulo oni oni tewonggori.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Ngundilo tetoyi, Anutndo kootu yunowolo. Ngundilo ngulo, ene sa kombo dootu oo nguno yambo mande tewonggori. Anutlo ingondudu eyingo onilo bukno eteku ngandilo.
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 — ausente —
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Kulimi osisambanayi oni kini melako oluwonggoku, ngu naluno, ene towimbo goobooyingo ya yewonggori. Ngu Anut Oo Sembuli, ngulo goobooyingo ya nguno enengo mande hamoo nguno tunootewa. Ngungga ngu, Mosesndo gabogaboyi kenowolo. Ngundilo Anutndo Mosesno ngundiya yenilo ewolo.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Kootusina, osisambanayi Yosuwaya oni simoongolo gidalega yutolo, oweyelolo, melaye yolo mayewolo. Anut Oo Sembuli, ngundo osisambanayi hoolooweyelootoni, ngundilo tewolo. Ngu towimbo goobooyingo yangga ngu osisambanayi kandeyemo oodoni ngu, yolo mayewonggori. Ngu towimbo goobooyingo yangga ngu oodoni, oololo, Dewitlo naluno nguya oluwolo.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Anutndo Dewitlo damoni ngulo oni oni tewolo. Dewitndo Anutno yemboongelo, sumoo ewolo. Mete no ge Yekoblo Anutga ngulo, goobooyingo ya oolengo goyetoowe, nguno ge sugi sugi oluwa, bine? Elo ewolo.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Ene ngu goobooyingo yangga ngu Solomondo yewolo.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Ene Anut Oo Sembuli awuno oolengo ngu melako onindo ya yetoyi, nguno ma oluwa. Anutlo ingondudu eyingo oni, ngundo ngandilo ewolo.
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 — ausente —
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 — ausente —
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Ngu naluno nguno, Stiwendo mande yanggango oolengo tabango oniya yosanggawelo ewolo. Mela ngalo oo nguno nowoondoye yetoyi oodoni, ye Anutno hamoo oolengo nowoondoye nguno ma yetenggo. Ye nowoondoye sodeye doongeye nguya wenonoyingo oni oolootenggo! Ye suwoo suwoo Yuka Kundingiyi keyootenggoku, ngu yengo osisambayebo teyingo ngundilo!
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Anutlo ingondudu eyingo oni kuli oodoyi, nguno yengo osisambayebo nguno damoni biyomi tewonggori. Kulimi oni nenengo metemi (Yesus) ombuweloyi, ngulo mande etoyi, ngu oni nguya yuleyi kumoowonggori. Nga naluno nguya, yendo Yesus ngu tolige windoga me onino yootunolo, kandeyemo yetoyi, uleyi kumoowolo.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Yendo Anutlo mamana mande Engel oni kandeyemonggo yowonggoku, ene ye ngu ma keyootenggoku ngu! Stiwendo ngundilo ewolo.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Oni ngu mandega ngu ingootoyi, nowoondoye biyomi ulungga yetoni, mawukimboongelo, Stiwenya sanggili tewonggori.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Ene Yuka Kundingiyimbo Stiwen newendemo ulo, hangetoni, ene Sambono gome gome doongetelo, Anutlo dulidalini kenowolo. Yesus kenolo, Anut kandeyi koondosina bingamidodo dikalo, oodoni kenowolo.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Stiwendo ngundilo kenolo ewolo. Kenoyi! No Sambo goosootoni kenooteno. No Anut Nangoni Oni Kilalongo, Yesus, ngu Anut kandeyi koondosina bingamidodo, dikatoni, kenootenoku ngu! Elo ewolo.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Ngundilo etoni ngu, oniku manggalu ulungga telo, sodeye ukingolo enengo bidodo ootookoolo, kendutelo oololo, Stiwen dowoowonggori.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Stiwen dowoolo, woosoolo, ende oolelo, keyolo ooloutoyi, endesoono oololo, nguno digi yolo, ngundo damoni yelo ulewonggori. Oni koletelo Stiwenya mande ebe ganagana eyingomu, ngundo enengo nenggulo andangelo, simoo gula oowooyi Sol, ngu tanggeyimo watayewonggori.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Digibo Stiwen udoyi, ene ngandilo yemboongewolo. Oo Bidodo Sembuli Sembunaye Yesus, ge nolo yukane yo! Elo ewolo.
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Stiwen ngundilo yemboongelo, ene boodoo oondookelo, kiyelo ewolo. Oo Bidodo Sembuli, ge nga oni ngalo mbumbuwa ngu gumi ma telo yunowelo. Stiwen ngundilo elo, ene kumoowolo.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.