Atos 21
Rawa Karo NT (RWO_KAR) vs AAI
1 Noole Epesasno Yesuslo keyimo onilo tabangoku yoyokolo ngu, asa, noole wanggo sanganimo oolelo sawootowo. Oololo, yade nenengo Kos meladoningga nguno tunootewootowo. Sengetoni, noole Los meladonimo nguno ulo, tunootelo, ngunonggo mela ulungga nguno, ende gula, oowooyi Patara, nguno ulelewootowo.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Noole ngunonggo wanggo gula Pinisiya uleleweloyingga kenoyingo, ngulo noole ngu wanggo sanganimo oolelo oolouwootowo.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Noole yade yade oololo, Sayiparas meladoni ngu wanggo kande dedalesina oodoni, kenolo, noole ngu dagalo, salo oololo, Siriya melako oololo, Tayiya endemo uwootowo. Tayiya ulo, wanggo gosiyolo, nguno oo sitowi yewelo etoni ngulo.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Ngu naluno, noole nguno ulo, oololo, Yesuslo keyimo oni simoo bale yeyolo, nguno nalu kandegula gidembolo elaya nguno oluwootowo. Yuka Kundingiyi, ngundo Yesus keyimo simoo baleno utoni, ngundo Polya Yerusalem ma oolouwelolo ewonggori.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Etoyi, ene noolengo nalu gidalega ngu endemo nguno yokoyingoku, noole ngu endega ngu yokolo, sawelo tewootowo. Sawelo tetooye, asa, Yesuslo keyimo simoo bale, simooye ngu bidodo noole yoyolo oololo, ende dabemimo, wendeyi tamako boodoo oondookelo, Anutno noolengo yemboongewonggori.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Ngundilo telo, asa, ene noole kambayelolo, akeyolo etoyi, noolendo nguya ngundilo kambayelolo yokolo ngu, asa, noole wanggo sanganimo ooletooye, ene ko enengo yano yano oolouwonggori.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Noole wanggo sanganimo oolelo, Tayiya yokolo, kondibo salo, oololo, Potolemayisno tunootewootowo. Noole Yesus keyimo simoo bale kandeye dowoolo, enedodo nalu gula nguno oode welewootowo.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Sengetoni, noole Potolemayis yokolo, toongelo, yade oololo, Sisariyano tunootewootowo. Noole oololo, oni gula oowooyi Pilip enengo yano ulo, enedodo oluwootowo. Piliplo ko ngu Anutlo mande wesiyolo eweloyi. Oni kandegula gidembolo elayaga ngulomu gula, ngundo oowali nggami baleku bayetelo yunowolo.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Pilip ngu nambosumoongo namolaya ngu ma kameteyingo. Ngu bale namolayaga ngu Anutlo ingondudu eyingo onindo mande ngundilo, ko tetenggo.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Noole Sisariyano nalu gidalega nguya nguno oodooye ngu, ngu naluno, Anutlo ingondudu eyingo oni gula oowooyi Agabas ngu ene Yudiya mela yokolo, Sisariyano ombuwolo.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Ombulo, ngu oningga ngundo nooleno mayelo, Pollo Let ngu yolo, enengo kekandeyi gosiyolo, Yuka Kundingiyimbo etoni, ngandilo ewolo. Yerusalemno Yuda oni, ngundo nga Letga nga sembuli ngu, ngandilo kekandeyi ukingowanggo. Ngundilo telo, yolo, oni sowe gidalega Yuda oni kini, ngu kandeyemo yewanggolo ewolo.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Ngundilo etoni, noole ngu mandega ingolo, nguno ngu, noole ko ende ngalo simoo bale nguya gooboongoolo, Pol solengoyelo, sumoo sumoo ewootowo. Ene Yerusalem ma oolouwelo elo mande yanggango ewootowo.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Ene ngundilo etoyi, ene Polndo mande gumi ewolo. Ndatelo ngulo, ye sendo sambi telo, nolo ingondudune yombuliyootenggo? No meyelo, ya biyomimo uweloyimbolo telo, ko, no Yerusalemno kumooweloyimbolo nguya meyelo ngu, Oo Bidodo Sembuli Yesus, ngulo oowooyi bingami okooweloyimbololo ewolo.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Ene ngundilo etoni, asa, noole ene solengoweloyi mande gula eweloyi nguya kini. Noole manggonayi ukingolo, noole ngandilo ewootowo. Oo Bidodo Sembuli ngulo ingonduduni ingooteku, ngu nangge teyi! Elo ewonggori.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Nalu gidalega yokolo, noole oo yomosiyolo, Yerusalemno oolewootowo.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Sisariya ende ngulo Yesus keyimo simoo bale gidalega nguya nooledodo oolouwonggori. Ene noole yoyolo, oololo, Yesus keyimo oni gula oowooyi Nason, ngundo yano ulo oluwootowo. Nason ngu Sayiparas meladoni ngulo oni, ene kulimi oolengo Yesuslo sulena oni tunootewolo.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Noole Yerusalem mayelo, tunootetooye ngu, Yesus keyimo simoo baledo oni oni ulungga telo, noole yoyowonggori.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Sengetoni, noole Pol ngudodo Yems kenowelo oololo, tabango oni goobooyingomoku ngu bidodo Yemsdodo oliyingoku, ngu yeyowootowo.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Polndo ewolo. Noolendo mayetetolo ewolo. Anutndo Pol hooloowetoni, oni simoo bale sowe gidalega, ngu kewooloyemo ko oo tewoku, ngu bidodo damonimonggo nenengo wesiyolo, tabango onino ewolo.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Tabango oniku Pollo mande ingolo ngu, ene Anut bingami okoolo, Polya gumi ewonggori. Doboonayi, ge ingoote. Yuda oni simoo bale, ene ulungga oolengo biyomi Yesus keyimo oni tewonggori. Ngu Yesus keyimo simoo bale ngu, ene Moseslo mamana mande ngu keyowelo mande yanggango oolengo yetenggo.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Ene oni gidalegado gengo etoyi, ingolo, ngandilo ewonggori. Polndo ngu Yuda oni ngu, oni sowe gidalega kewooloko oolootenggoku, nguno ewonggori. Ye Moseslo mamana mande ngu yokoya, yengo nangosumooye moondeye ma yomosiyelowelo, Yudalo damoni kulimi ngu ma keyowelolo ewonggori.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Ngundilo ngulo, noole ndatelo tewato? Hamoo oolengo, ene ge mayewoku nga, elo ingowanggo.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Ariya, noolendo ooga geno etooye, ngu nangge ge oo ngundiya te! Noolengo oni namolaya ngu Anutno mande hamoo oolengo eneno elo gosiyolo ewonggori.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Gedo komo oni Anutno mande gosiyowonggoku nguya Anutno woolo yeyingo oni kundingiyi nguno oololo, yengo bobeye ene yunootoni ngu, asa, woolo yeyingo oni, ngundo yengo woolo yeyunowanggo. Ye ngundilo telo ngu, ye Moseslo mamana mandeno ye nomboyi oolengo ootoolo, ariya, ye mete tabayemo uye ngu toongoolo, oni doongeyembo kenolo ingootoyi ngu, ye kundingiyi oluwanggo. Oni ngu kenolo, ene tunoo ingowanggo. Ge nguya Moseslo mamana mande ngu keyoote. Yo, oni ngu kenolo, ene ingootoyi, mande gulaga ge gowege sanggawelo ewonggoku ngu, ngu ebe ganagana mande nanggelo ingowonggori.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Yesus keyimo oni sowe gidalegalo ngu, noole kuli mande, elo nakangolo soweyowootowo. Ene komo ingondale teyi! Ene onindo nusago utolo, mela yuka biyomi nguno oo kalo yemboongetoyi ngu, ngu ma newelo. Ene nusago dalododo ma newelo. Nusago bungeyi gosiyootoyi kumootoni ngu, ngu ma newelo. Ene oni elambalisa tewelo damoningga, ngu ma toongooyelowelo telo, bosebalese damoningga biyomi nguya ma tewanggolo ewonggori.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Enengo mande ngundilo ingolo, asa, sengetoni, Polndo ngu oniku yeyolo, yoyolo, enendo damoni oo tetoyi, Pol nguya ngu telo, enedodo Moseslo mamana mandeno ewoku, ngulo ene oni namboyi mesalango tewonggori. Ene ngundilo telo, Yudalo goobooyingo ya ulungga, Tempel, newendemo ulo, woolo yeyingo onino enengo nalu kundingiyi ndawu nalunggano kinitewaku ngulo ewolo. Ngu kundingiyi nalungga kinitetoningga ngu, asa, woolo yeyingo onino ko oolouwonggokuno, bobeye ene yunootoyi, ngulo ene Anutno enengo woolo yewolo.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Kootusina, nalu kandegula gidembolo elayagaku namoko kiniteweloyi tetoni, ngu naluno, Yuda oni Esiya melakononggo, ngundo goobooyingo ya ulungga, oowooyi Tempel, nguno oololo, Pol kenowonggori. Ngundilo kenolo, oni oowooyingga nowoondoye yokutuwootoni, sanggili telo, ootookoolo, Pol dowoolo gosiyowonggori. Ngundilo telo, ene meno manggalu telo ewonggori. Ye Iserel oni, ye nguya noole hoolooweyeloyi! Nga oningga ngando ende bidodomo noolengo oni simoo bale manggoye utolo, wiliyolo, nga goobooyingo yangga, oowooyi Tempel, ngalo mamana mande nguya yombulibaliyoote. Ene oo gula nguya telo, ene Girik oni yoyolo, goobooyingo ya Tempel newendemo ombulo, ngulo ene ya kundingiyi nga yeni, sugabododo teteku nga! Ngundilo elo ewonggori.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 — ausente —
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Ngu damoninggano ngunonggo ene mande goweyimo sanggawelo tewonggoku, ngu ngandilo: kulimi ene kenootoyi, Taropimas, Epesas oningga nguya endemo oluwoliyo. Ene ngu kenolo, ngandilo ingowonggori. Polndo ngu oningga nguya yolo, goobooyingo ya newendemo uyingolo ingowonggori.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Mande ngundilo ingolo, nowoondoye sanggili ulungga telo, asa, Yerusalem endemo simoo bale bidodo kendutelo, mayelo, Pol dowoolo, woosoolo, endesina oolelo, uleyi kumooweloyimbolo tewonggori. Ene ngundilo tetoyi, ariya, sodedonangge, ene Tempel yamako bidodo goodoomukowonggori.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Pol uleyi kumoowelo tetoyi, oni gidalegado me onilo tabangonggaku mande ngu soweyolo, ngundilo etoyi, Yerusalem oni simoo bale bidodo soliyokowonggori.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Ngundilo tetoyi, ingolo, asa, me oni tabango koleteyingongga, ngundo sodedonangge me oni gidalega yoyolo, ko, me tabango oni gidalega nguya yoyolo, kendutelo, Pol dowoowelo goobooyingomo uwonggori. Yuda onindo me tabango ulungga koleteyingongga, ngu kenolo, me oni nguya yeyolo ngu, asa, ene Pol uleweloyingonggaku ngu yokowonggori.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Me onilo tabango koleteyingonggakundo tanggeyemo ombulo, Pol dowoolo, enengo keyimo me onikuno etoni, uto yanggango elaya, oowooyi sen yolo, ngundo Pol gosiyoyi! Etoni, ngundilo tetoyi, tabangonggakundo Yuda oni mande yunolo ewolo. Nga simoo nga onendo? Ndawuga tete? Elo sumoo ewolo.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Tabangonggakundo ngundilo sumoo yunootoni ngu, asa, ngu naluno, oni simoo bale ulungga oolengo ngu enebana manggalu tewonggori. Gidalegado ngu mande gula elo, manggalu tetoyi, sungombo ngu ene mande gula elo, manggalu tewonggori. Meno manggalu ulungga mela ma ingoweloyi tewonggori. Me onilo tabango oninggaku, ngu mandega ngu damoni ma kenolo ingowolo. Ngundilo ngulo, me onikuno ewolo. Pol yoya, yengo me onilo yano oolouyi! Elo ewolo.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Ngundilo etoni, ngulo ene Pol yolo, yade ya woodooyimo ooloutoyi ngu, simoo baledo yanggango yelo, Pol uleyi kumooweloyimbolo tewonggori. Ngulo ngu, me onindo Pol okoolo, koolowoolo, ya newendemo oolouwonggori.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Yolo, ya newendemo uwelo tetoyi, ene oni simoo bale oowooyingga meno manggalu telo, keyelolo, oololo ewonggori. Ngu oningga ngu uleyiga kumooni! Elo ewonggori.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Me onindo Pol yolo, enengo ya newendemo uwelo tetoyi, ngu naluno, Polndo me onilo tabangonggakuno ewolo. No mete mande gula geno sumoo ewe? Etoni, me onilo tabangonggakundo gumi ewolo. Ge Girik mande ingoote? Nondo ngu ge Igip onilo ingooteno. Kuli gedo oni ulungga oolengo, 4,000, ngu yoyolo, mela oo sobosobo ulungga oniya ebe ulewelo, ye oni kini melako nguno oolouwonggoku, ge ngundo bine? Sumoo ewolo.
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 — ausente —
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Ngundilo sumoo etoni, asa, Polndo mande gumi ewolo. Kini, no Yuda oni. Endene oowooyi Tarsas, ngu Silisiya melako. Nolo ende ngu oowooyi bingamidodo. No geno oo gulalo sumoo ewelo. No mete simoo bale nga mande yunowe? Elo sumoo ewolo.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Etoni, me onilo tabango oninggakundo gumi ewolo. Yo, mete mande e! Etoni, ngulo Pol woodoo sanganimo dikalo, ngunonggo kandeyi simoo baleno okoololuwolo. Ngundilo tetoni, oni bidodo nenetewonggori. Polndo Yuda onilo mande Hiburu ngunonggo ewolo.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.