Lucas 2
ANUTRO MANDE KETA (RWO-RAWA) vs AAI
1 Ngu naruno, mera bidodomo sobosobo oni koreteyingo, oowooyi Sisa Ogastas ngundo mamana mande gura yero eyingo. Mera bidodomo oni simoo bare komo bidodo oowooye bukno nakangowero eyingo.
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 Sayiriniyas oningga ngundo Siriya mera nguro Gabuman sobosobo koreteyingo oruwo. Ngu narungga nguno, amana oorengo damoni yero, oowooye bukno nakangoyingo
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 Ngundiro nguro, oni simoo bare bidodo ene ende damonimo saro, nguno oowooye bukno yeyingo.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 Ngundiro nguro, Yosep ngu Dewitro soweni, ene Galili merako Nasaret ende ngu yokoro, ene Yudiya merako Dewitro endemo yade yade oorowuyingo. Ngu endega ngu oowooyi Betelehem.
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 Yosep ngu enengo bare rogo teyingo, ngu oowooyi Mariya nguya oorowuworiyo. Ene oowooyari bukno yeweroyimboro. Ngu narungga ngu, Mariya kawuyidodo.
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 Yosep Mariya eraga ngu endemo nguno oodori, Mariya simoo bisiyoweroyi naruni tunooteyingo.
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 Ngu naruno, endemo wereweroyi ya ngu kuri onindo ndindi teyingo. Nguro ngu, erambarisa Bulmakawuro yano oororo oode, nguno Mariya nangoni gogoro simoongga bisiyoro, kumbagado dobengoro yoro, Bulmakawuro oo neweroyi koondomo yeni wereyingo. Ndadiro nguro, wereweroyi ya onindo kuri ndinditeyingo.
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Ngu merasina nguno, Sipsip sobosobo oni gidarega ende dabemimo suwoono Sipsip sobowooro oriyingo.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Oo Bidodo Simburi Simbunanimboro sambono Engel oni, ngundo Sipsip sobosobo onino omburo tunooteyingo. Urunggado enengo soru himi duridarini urungga yeni omburo, ngundo Sipsip sobosobo oniku pawayeroro himi yeyingo. Ngundiro tetoni ngu, Sipsip sobosobo oniku sosoreyingo urungga teyingo.
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 Ene Engel gurado mande yunoyingo. Ye ma sosorewero! Ingoyi, no mande gome mesarango ngu yengo yoro ombuteno. Ngundo ngu oni simoo bare bidodo yoyeni, oni oni tewanggo.
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Ngu sa narunggano, nguno Dewitro endemo bare gura simoo bisiyoote. Ngu simoongga ngu noorengo oo bidodo Simburi Simbunani. Ene Krayis Anutdo rogo tetoni, noore ko yoyowero sunggi yeyingo oni ngu!
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Ye ngu simooyengga ngu kenoweroyi, sunggini ngu ngandiro. Kumbabo dobengoro, Bulmakawu ngundo oo neweroyi koondomo yetoni, werooteku ngu! Ero eyingo.
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 — ausente —
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 — ausente —
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Sambono oniku ngundiro tero, ene ko sambono ooreyingo. Arisa, Sipsip sobosobo oniku enengo nangge mande ero ingoro eyingo. Noore sodedomangge Betelehem endemo ooroya, ngu ooga ngu Oo Bidodo Simburi Simbunani ngundo ewoku, ngu oororo kenowato. Ero eyingo.
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 Ngundiro ero, ene sodedomangge oororo, Mariya Yosep eraga yeyoro, ko simooyenggaku Bulmakawu koondomo wetoro oodoni kenoyingo.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Ngundiro kenoro ngu, sambono onindo ngu simooyengga nguro mande ewonggoku ngu, wesiyoro eyingo.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 Oni simoo bare bidodoboro, Sipsip sobosobo onindo mande ngu etoyi ingoro, ene mande nguro ingondudu urungga oorengo teyingo.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Ene nemi Mariyando, ngu mande ngu bidodo gome newendemo yero, gome dowooro, ene mande nguro ingondudu teroruwo.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Sipsip sobosobo oniku, enengo kono ko oororo, Anutro duridarini sambono onindo etoyi, oororo kenowonggoku, nguro ene Anutro oni oni tero, oowooyi bingami okoororiyingo.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Kootuyisina, sa naru kandegura gidemboro kabusagomo (Naru 8) simooyengga ngu moondeyi yomosiyoweroyi naruwomo, oowooyi Yisas ero eyingo. Mariya kawuyidodo ma teyingomo ngu, oowooyingga ngu Engel oninggado eyingo.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 Mosesro mamana mandeno eteku, Mariya ngu keyoro oodoni, ngu narunggaku tunootetoni, ene yambo yano uro, Anut doongeyimo ko goweyi metemi teweroyimboro oorowuyingo. Ngundiro nguro, Mariya Yosep erambarisa, ngundo Yisas yoro, Yerusalem endemo oororo, yowuru ya urungga (Tembel), nguno Oo Bidodo Simburi Simbunanimo wooro yewero oorowuyingo.
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 Ngu Oo Bidodo Simburi nguro mamana mandeno nakangootoni oorooteku ngundiro. Nemimbo nangoni gogoro bisiyootoni ngu, nangoningga ngu, yoro Oo Bidodo Simburi Simbunaningga nguro kundingiyi oni eyingo. Anutdo ngu nangoni gogoroga ngu sunggi yeyingongga, ngu enengo ko teni ero eyingo.
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 Nguro Anutno wooro yewero ngu, nu mumukondiri ururumu eraya, ngundi, owita duriyo eraya yoro, ngundo Anutno wooro yeweroyimboro. Eyingo.
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Mosesro mamana mandeno ewoku, ene ngundiro teyingo. Ngu naruno, oni gura oowooyi Simiyon ngu Yerusalemno oruwo. Ene Anut doongeyimo oni nenengo gome oorengo. Ene Anutno suwooyi sano yambo mande nangge teroruwo. Yuka Kundingiyi ngundo Simiyondodo oruwori. Ene Iserel oni nowoondoye yeni imakero nguro kowuriye andangeweroyi oningga, ngu sobowooro oruwo.
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 Yuka Kundingiyi ngundo Simiyonno kuri eyingo. Ge oode oo Simburi nguro Anutdo noore yoyowero sunggi yeyingo oni, Krayis kenorogogo ge kumoowa, eyingo.
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 — ausente —
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 — ausente —
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 Noorengo Oo Bidodo Simburi Simbunani, ataga gengo ko oningga nga yokootooga, sumangenggemo oorowuwe. Ataga no mete kumoowano. Noro nowoondone imakeyingo ootooro, kuri gengombo eyingo, ngundiro ataga tunootete.
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 No doongenembo gedo noore yoyoweroyi oningga rogo tewoku, ngu ataga kenooteno.
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 Ge nga oningga ngu rogo tetoyi, omburo oni simoo bare bidodo hoorooweyeroweroyimboro.
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Ene ngu sorungga ngu Yisas oni sowe gidarega yunoro oore etuyerootoni, Anutno nowoondoye yewanggo. Ngundo ngu, Iserel oni simoo bare nguya oowooye urungga yunowa. Ero eyingo.
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 Yisas eweyi nemi ngu, Simiyonndo mandega eteku nguro soriyokoro ingondudu urungga teworiyo.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 Simiyonndo kumana yunoro, simooyengga ngu nemi Mariyano oo eme tunooteweroyi, nguro eyingo. Ingo, nga simoongga nga ngu, Anutdo rogo tero soweyowoku ngu, ye Iserel oni simoo bare enengo yanggangoni ngu etuyero. Ene ngundiro tetoni, nguro Iserel oni simoo bare oowooyingga enengo mandeni ngu ingoro, gidarega nowoondoye hamoo tetoyi, gidaregado ene kootu inoro, eneya mundi tewanggo.
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 Nga nangonggega ngando ngu oni simoo barero ingonduduye bidodo nowoondoyemo kombitero oorootenggoku, ngu yeni tunoo oorengo etuyerowa. Kootuyisina, kowuri urungga eneno tunootewaku, nguno ge nguya nowoondoge kowuri oorengo dugebo gosanggawetoni ogingooteku ngundiro ingowa. Eyingo.
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 — ausente —
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 — ausente —
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Ngu naruno, Ana nguya omburo, Yisas kenoro, Anutno esosootero, Anut bingami okooro, Yisasro mandeni oni simoo bareno wesiyoro eyingo. Yerusalem endemo oni, ko Iserel oni ngu bidodo ko yoyoweroyi oningga Anutdo yunowero eyingo ngu sobowooro oorootenggoku, ngu oningga ngu, Yisas nga!
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 Yosep Mariya eragado, ene Oo Bidodo Simburi Urungga, nguro mamana mandeno eteku ngundiro temukoro ngu, asa, ene Tembel ya ngu yokoro, Galili merako enengo ende Nasaretno ko oorowuyingo.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Simooye bodagaku uru tero, ingondudunidodo urungga tero, yanggangonidodo teyingo. Enengo ingo ingoni, ngu gome oorengo. Anutro sumangeni, ngundo ene wiriyoyingo.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Dagoma bidodomo, Yisas eweyi nemi, Yosep Mariya eraga ene Yerusalem endemo Anutro sunggi kenoro dagayeroyingo oowooyi Pasowa nguno oororo oorooteri.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 — ausente —
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 — ausente —
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 Yosep Mariya eragado ngu, Yisas ngu oni simoo bare gidaregaya kuri oororo satenggo, ero ingoro, ene nguya ngu sanggano nguno ooreko doongetero doongetero oorowutori, kiniteyingo. Enengo konebeyi dobookuriyi kewooroyemo doongetetori nguya kini.
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 Erayaga ngu Yisas erewetori, nguya kini. Ngundiro tetoni, nguro erayaga ngu, ene Yerusalemno Yisas erewero ko oorowuyingo.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Yosep Mariya eragado, Yisas erewero endeyoro oodori, sa kabusa kiniteyingo. Kootuyisina, Tembel ya newendemo oodoni kenowori. Yisas ene oo nakangoro etuyeroyingo oni kewooroyemo bibitero, mande etoyi ingoro, ko enebana sumoo ngu oniku nguya yunoro oruwo.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Ngu ingondudu etuyeroyingo oni, ngundo Yisasro mandeni ingoro, ko ingonduduni ingoyingongga, ko enengo mandeye gumi yootunoro ewokungga, nguro ene soriyokoyingo.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Eweyi nemi eraga nguya ngundiro kenoro sosorewori. Nemimbo eyingo. Nangone, ge ndatero nguro, ge nooreya ngundiro teyunoote? Noya awanggeboya nowoondonari ngu kowuri oorengo yetoni, noore ge erewenggeroyingo urungga tetero. Ero eyingo.
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 Yisasdo enengo mande gumi ero eyingo. Yari ndawugaro no erewenerooteri? Nondo awaro ko teweroyi, ngu yari ngundiro ma ingooteri, bine? Ero eyingo.
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Ene eragado, Yisasdo mandega eneya ewoku ngu, muri ma ingoyingo.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Arisa, Yisas ootoogero, eweyi nemimboya oorowuyingo. Oororo, yade yade Nasaretno tunooteyingo. Yisas ene suwooyi sano, eweyi nemimboro manggoyari koorowooro, kirikiri teyunororuwo. Nemi Mariyando ngu mande ngu bidodo ingondudunimo yero, gome dowooro, ingonduduwooro oruwo.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Yisas uru tetoni, enengo ingoyingo nguya gome urungga oorengo tunooteyingo. Anut doongeyemo, oni simoo bare doongeyemo nguya, ene oni gome nenengo oorengo, ero ingootenggo.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.