Mateus 27

AIREPA VAE REO OVOI (ROO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Oire uva avia sikereva ovusa reipa irara pris ora turaro irara voeao vova Isrel ora reopaaepa, oiso ra rera upoive Jisas.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Oa iava rera tuukeiva iroiro-ia rerava avapaoro rovopatoa iare Pailat Rom gavman iava rera.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Oire uva rera ro Judas ira Jisas kosi piereva, ira rera-ia voea tuereva osa rera Jisas ivaoiva kopiia-ia. Oa iava rerare vovouisi ora poreepa. Uva oiso vovouparoepa ra silva moni vo peva tau (30) vore piereve voeapa voeao reipa irara pris ora turaro irara.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Oa iava oiso puraroepa, “Ari ita, ragai vao ragoa vuria puraavo, uvare ro kosi pieavo oirato ira-ia viapau vuria vaiei. Ira ivaoivo kopiia-ia.” Oa iava oiso puraaepa, “Viapau oiso igei vaaro-a. Vii raga vaaro-a vao vuria.”
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Uva va iava Judas monia vikireva Tempel sovara-ia. Uva voava voea arova avaroepa iroiro-ia ora kaasa.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Oire uva voeao reipa irara pris irara vo moni vao silva ouoro oiso puraaepa, “Oira upo voriaro vao-ia oa-ia viapau uvuipaviei ra vao tapo va takuvupe Tugoropa Kepa-ia tou moni.”
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Oa iava vo moni-ia oreovu goruiva vao. Oa iava iravu vo rasiaro voriiva katai vovou raga-ia, ira oisoa pitoka puraparo. Oire va iava vo rasi ouiva voeaopa tauaipa irara, auere ra voea tovapaive voa.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Uva oiso vo rasi vaisiiva, Revasi Tova rasi. Oire uva touvira vo vaisiei toupai vo vokio voa.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Eisi osa oreovu toupaiveira Pauto oreoa purareva profet Jeremaia gisipoaro-ia. Uva oisi-a eisi osa oiraopavira karekeepa vao-ia oa oiso purapai,
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Ro vo rasiaro vorisa pitoka purapato. Eisi osa ragai tavireva Turaro.’
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Jisas tore pieiva reito gavman osireiaro-ia. Oire uva rera-a eera rovopato gavman ira rera akepareva oiso, “E vii-a Jiu reraaro king, raa?” Uva Jisas oiso puraroepa, “Vii raga ita-a eva viigoa eisi purauei.”
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Oa iava reipa irara pris ora turaro irara rera togapaiva oaravu-ia reoara. Osa viapau oarai pukopareva vo reoro iava.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Uva va iava Pailat rerare oiso puraroepa, “Easi pasi viapau vo reoro vaio rutu uvupari oara-ia vii togapai?”
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Uva viapau rutu oiso Jisas oreoi aatoreva vo Pailat-pa oreoiaro. Uva va-a eva oa iava ro rovopato gavman tavetave iraopareva.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Uva vo ivara rutu-ia uva oisoa ro rovopato gavman oiratoa vai kosi piepareve tuukepa kepa iava vo vokia vao oa-ia oisoa Tagausapa Vurei Pasova aiopaive, vo rara oirara rutu irai arepaive.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Uva vo voki-a vao oa-ia iravu oirato vuritoa rutu toupareva tuukepa kepa-ia rera vaisiaro, Barabas.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Uva oirara rutu ora guruaepa. Oa iava Pailat oiso voea akereva, “Aa ropa ruipapatai ra visiipa rera kosi piea Barabas eke Jisas ro ira vaisipaiveira oiso, Krais?”
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Ari ita, Pailat voeao-ia tarairoepa oiso osa oisoa rera riiriipaive. Oa-a eva oa iava rera kosi pieivora kortua iare.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Pailat paupa-ia pauparoepa vo kepa-ia oa-ia oisoa oirara rovirieipareve. Oire uva voa-a evoa uva toureva ovusa vatuava rerare oavu tavia ava pieeva oiso puraoro, “Viapau oiso uvuipauei ra orekevu avu vai purari eera-ia torevokoto. Vo vokiaro ira kekeavo urusa-ia. Uva riroa rutu sovoavo vavata vo rera kekeoro.”
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Uva voeao reipa irara pris ora voeao turaro irara oearea oirara rutu vovouaro tore pieiva, oiso ra Pailat arepaoro oiso puraave, “Barabas eakaoro Jisas kopii pieri!”
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Oire uva ro rovopato gavman oiso voea akereva ita, “Iroutoapa ruipapatai vaitereo iava, ra rera vorevira eakaa visiipa?” Oa iava oiso puraaepa ita, “Ari Barabas!”
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Oire uva oiso puraroepa Pailat, “Ari apeisi ro piepaavoi Jisas ira vaisipaiveira oiso, Krais?” Oa iava oiso puraaepa raga pieoro, “Rera kotori evao parikou-ia!”
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Uva Pailat oiso voea akereva, “Eake rutupa? Eakea vuri-a oa purarevora?” Osa rirovira rutu raga piepaoro oiso raga purapaaepa oiso, “Rera kotori evao parikou-ia!”
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Uva Pailat ora rera-ia oiso aueroepa, Easi viapau uvuiparai ra oavu vai purasa rera-ia. Teapi riroa rutu karekepe upoa. Eisi osa iava uukoa oureva ora rera iava vavaea sisusa voea rutu osireiaro-ia oiso puraoro, “Viapau vuria vaiei oiso ra oai iava rera upoa. Ari aue oavisii-a visii raga.”
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Oa iava voea rutu oiso puraaepa, “Oa-a eva vuria uvuipai ra va kekepaioverea ora voeao igei aao kakaeroaro!”
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Eisi osa iava Pailat Barabas iava vasereva voeapa. Oire uva Jisas iava vasereva voeapa upo pura irara, oiso ra rera ragi rovopaoro rera tapaive vo evao parikou-ia.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Oire uva voeao upo pura irara oaro ro Pailat oea Jisas koata pieiva gavman vo kepaaro-ia. Oa iava vo rerare voea rutu voeao upo pura irara ora guruaepa.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Uva voa rera iava kuvupara veraiva iravu raga tavari pieoro revasito rera reesioro oiso, Vii-a king.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Uva oavu kukuvaipa puraiva rokarokapa iro iava. Oa iava va tovoiva rera kukuearo-ia. Uva pito isi-ia rera tooro pieiva oisova oirapapa vavae-ia. Oa iava rerare kokoto rekupaoro oiso purapaaepa, “Jiu reraaro king! Vearo voki rutu!” rera tovipaoro.
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Uva rera-ia ruipaaepa. Oire voava vaisi pito isi ouoro rera kukuearo ragiiva vaisi-ia.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Uva rera tovi rovopaivoiva, kuvupato veraiva rera iava. Uva voava ora rera reraaro-ia kuvupato rera kuvuiva vorevira. Oa iava rerava avaaepa rera tapasa evao parikou-ia.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Oire uva voa-a vo uva rera tapo avapaaepa. Oa iava voa avapaoro iravu kekeiva oirato Sairini iava, rera vaisiaro, Saimon. Oa iava voa rera aruiva goruvira rutu Jisas vaaro kaesa evao parikou.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Oa iava uvavu poua viropa opukuivu-ia, va vaisiaro, Golgota. Oa porearo oiso toupaiveira, Kukue Pukui [aue iava uvare oiso kekepa piroveira osa kukue keru].
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Uva voa rera vateiva wain ovi va uvereoro oavu tapo itakopa ovi. Oire uva vapa reasiparoepa ukaio arapa, uvare vo gisipo raga-ia vo ovi sovoreva itakovira.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Oa iava rera tapaiva evao parikou-ia. Uva rera varaaro-ia kuvupara satu visiko purapaiva vara roo piepaoro ora voeapa.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Uva voa toupaiva rera-ia uutupaoro.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Vo rera kukuearo isivaaro uva vo reo rigatoiva oreoa-ia rera togaiva tavaa iare. Uva oiso vo reo rigatoiva, KING OAIVE JIU.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Oire uva voa-a vo uva rera ruvara-ia Jisas aitereivu tapaiva riro kavirutoarei oiso iravu vova oirapapa varata, ari iravu vova koike varata.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Uva oirara rutu ora riakora voa rera tovipaoro putepaiva rerare kukue pikupikupaoro oiso purapaaepa,
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 “Vii-a vao Tugoropa Kepa pakopato. Vo peva raga-ia voki vo kepa paupasa vorevira! Oire ora vii avu raga ora tauvau ita, uvare vii-a Pauto Oviitoaaro. Evoava evao parikou-ia rereri!”
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Uva voea tapo voeao reipa irara pris ora turaro irara oea tapo rera akaipa piepaiva oiso purapaoro,
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 “Ari oearovu raga oisoa tauvapareve. Uva viapau uvuipa ra oisi ora rera raga ora tauvaro? E rera ro Isrel reraaro king? Uva eakepa ra evao parikou kavureve, ra va iava rera-ia oiraovio!
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Ira ro oisoa Pauto oirao piepareve oiso purapaoro, Ragai-a Pauto Oviitoaaro. Uva eakepa ra Pauto rera tauvareve, vo rara rera-ia vovouparo!”
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Oire uva vaiterei-a vaitereo oira upopatoarei ora kavirupatoarei aiterea tapo kotoiva evao parikourei-ia uva Jisas vuruvuru-ia siva. Ari ita, vaiterei apo akaipavira vo reo raga purapasiva rerare Jisas.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Oire uva ravireo vuuta-ia ravireo utoroiva, rupa rovoepa vo rasitoa rutu-ia. Uva vo peva rutu-ia vuuta (3 klok) rekasiepa vo rupa.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Uva vo peva vuuta ruvara-iavi Jisas koikoiroeva oiso puraoro, “Eli, Eli, lema sabaktani?” Oa oiso ragavira porearo toupai, “Pautoa oaa, Pautoa oaa, Eakere ragaivi kavupari?”
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Oa iava voearo oea rera ruvara-ia toupaiva oea rera uvuoro oiso puraaepa, “Easi profetatoare keerapa ro Ilaija.”
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Uva iravu ikaureva pupupua rupu piesa aue-ia uureopa ovi viniga ovi. Oa iava evao rao-ia vo ovi vatepareva rerapa Jisas. Osa oearovu oiso puraaepa,
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 “Tue rovou, ra Ilaija rera rere piesa urio rovoro, pasi.”
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Oire Jisas rirovira koikoioro vovoua vikireva kopii ovoioro.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Uva vo voki raga-a vao oa-ia riroua varoua vo rataoa-ia touua Pauto vo topisiaro iava oua vo Tugoropa Kepa-ia aue Tempel vuritavira kari piropa vo rutuva viara-ia vo ruture rasiuaaro. Vouao oua kari pirora, oiso ra oirara rutu Pauto ruvara iare tutuu pieive. Ovusa rasito tapo rikerikeroepa. Oa iava riropa avekero tapo poroporo piropa.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Osa tova urui tapo karu piropa vo uva voeao Pauto voeaaro oea oisoa tovapaive toreaepa tootoooro vorevira.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Uva voea-a voeao oea tova urui iava toreaepa vo vokio isivaaro iava oa-ia toreroepa Jisas. Oa iava voea rutu karea viropa Tugoropa Urui iare Jerusalem. Osa iava voa voea rutu kekeiva oearovu.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Uva voa reito oaive tapo viurupa irara toupaiva Jisas-re uutupaoro. Uva vao kekeiva osa rasito rikerikeroepa ora orekerovu rutu varao oara rutu karekeepa. Oara rutu kekeoro rirovira rutu uriripaaepa. Oa iava oiso puraaepa, “Oiraopavira rutu rera ro Pauto Oviitoaaro!”
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Voa riro riako toupaiva vairo airoa Jisas sirova utuaepa Galili-ia kavuoro rera tauvapaoro. Uva vairo-a evairo airoa tauaivi torepaoro rera siituepaiva
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 oiso-ia, iriavu-a o-ia Maria Makdala iava, ora iriavu ita Maria, Jems araorei aakoaro ora Josep. O tapo Sebedi oviitoareiaro aakoaro, ora airorovu tapo.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Uva vo ovaiarovi iravu Arimatia iava rera riro monito, rera vaisiaro, Josep ira urioroepa. Uvare iravu Jisas disaipeltoaaro rera-a.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Ira Pailat-ia pouro viropa Jisas kopiire rera aresa. Oa iava Pailat rera voeaaro tavireva, “Vo kopii vatesa rerapa.”
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Uva Josep vo kopii oureva rera tavurusa airepa-ia varoa popotea.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Oa iava rera tovoreva aveke rikui-ia rera vaaro oa ravaavira teka ragaiva iriavu-ia aveke. Uva vo rikui iare iriavu rirova aveke perireva vo riku riaaro ivitasa oira-ia.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Ovusa Maria vaio o Makdala iava ora iriavu Maria airea paupaereiepa vo tova ruvara-ia.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Uva aio ravaapa voki putevoiva vao Sabat iare. Oa iava vo voki isivaaro iava avaaepa reipa irara pris voearei ora Farisi oearea rutu ora guruaepa rera ruvara-ia Pailat.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Oire uva voa oiso puraaepa rerare, “Oreovu vao-ia oare rugooiei Jisas vo reoaro. Oa-ia oiso puraroepa rera ro riro kuuvuto, Vo pevapa voki isivaaro iava vorevira toreravere, vo osa touvira toupareva vo.
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Uva eisi osa iava vii rugoo piepaiovoi, ra taviu va iava. Oire ra vii voeaaro upo purapa irara tovori vo tova-ia uutupasa vo peva rutu-ia voki. Auepa teapi rera voeaaro disaipel rera kavirusa urioave, ra oirara rutu tavitaviive va iava kuuvuvira oiso, Vorevira toreroe tova urui iava. Teapi vo kuuvuo-ia rovopa puteve vo kuuvuo utupa.”
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Oa iava Pailat oiso voea tavireva, “Oire uutupa irara vai tavita, ra avata avukivira rutu vo tova rukusa oiso osa ruipapatai.”
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Uva va iava avaaepa vo tova-ia uutupasa. Oa iava pisikui reesivira tovoiva o ivara-ia aveke iria taku pievira tovoiva vo tova-ia. Oisore ra va-ia oovaupaave [auepa teapi irai vo tova kavirureve.]
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.