Marcos 10

AIREPA VAE REO OVOI (ROO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jisas vo uruio kavuoro avaroepa Judia taere iare. Oa iava uukova Jodan-ia iviroreva. Uva riro irara vorevira voreaepa rera iare, oa iava voea rutu siposiporeva, uvare rera vo pitupituaro-a oirara rutu siposiposa.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Uva Farisi-pa irara urioaepa rera-ia kokarasa oiso puraoro, “E vearopai oiso-ia vao-ia Reo Taisi, vosa iravu vatuava vaiaro kavu ovoireve?”
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Oire uva voea vo reoaro pukooro oiso puraroepa, “Ari aa vo reo goru reo vatereva Moses visiipa?”
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Oa iava rera aatoiva oiso puraoro, “Moses oiso puraroepa, Uvuipai vosa riakova kavuoro oavu rigatoreve reo ovoi, ra va-ia oira sigureve.”
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Oa iava Jisas oiso voea tavireva, “Ari ita, riro kaureo vovou irara visii, oa iava vo taisi vao reo taisi rigatoreva.
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Ari ita, vo rasito rovo oaro-ia, uva Pauto oirato purareva ora riakova.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 ‘Oire vearopai vosa viovokoto aitetoarei kavureve riako ouoro.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Ra kataivira rutu toupaoro vo tou-ia kataiua varaua purasi.’
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Vosa vaitereo aiterea pitu piereve Pauto vaiterei aivaro pieoro, uva viapau irai uvuipa ra vaiterei vorevira sikareve.”
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Uva vorevira koataaepa kepa sovara-ia ita. Oire uva voa disaipel rera akeiva vo reo iava.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Uva voea tavireva oiso, “Ro ira riakova oaro kavu ovoireve iriavu raga ousa, uva va-a eva oa-ia otopa pitu purare iriavuva ita.
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Ora vosa iriavu riakova oirato kavu ovoieve iravu ousa, eva-a oa-ia rerava otopa pitupitu purapaevoi.”
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Uva vao isivaaro iava kakae vureva urioaepa oiso ra voea-ia pitureve. Uva disaipel irara voeare korupaaepa.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Oa iava Jisas voea kekeoro kasipuroepa. Uva oiso puraroepa, “Voea eakata oea kakae vure sipopai ragai iare. Opeita voeare korupata. Pauto vo Saraaro-a vao oa toupaivoi voeapa oiso osa voeao kakae vure.
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Oiraopavira rutu visii tavipaavoi, vosa irouto viapau oiso vo ruipaaro toupaive osa ro kakaeto ira vaopa ruipaparoveira Pauto vo Saraaro, oire uva rera-a eera ira viapau uvuipa oiso ra Pauto vo Saraaro sovara-ia toupareve.”
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Oa iava kakae vure oureva voea kaverukooro. Uva voea viraakosa voea rutu-ia vavaeareiaro tovoreva.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Vo osa Jisas voka rovopareva vo raivaaro uva iravu rera iare ikaureva. Uva rekuoro rerare oiso puraroepa, “Tisa Vearoto. Eake vai puraa, ra Tootoo Ovoi oua?”
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Uva Jisas rera akereva oiso, “Apeisi iava ragai vaisipari oiso, Vearoto? Asi viapau iraiei vearotoa vai. Ari kataitoa raga Pauto Vearotoa rutu.
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Taraipau vao-ia Reo Taisi Pauto vaaro oa oiso purapai,
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Uva oiso Jisas tavireva, “Tisa, easi varao rutu oisoa tokipaa vova rovoaro osa kakaevira oisoa toupaa.”
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Oa iava Jisas rera-ia vurareva rerapa siraooro. Uva rerare oiso puraroepa, “Ari ita, vosa vearo vovou rutu purasa auepau, oire auero rutu-ia vii varaaro vori rovou vara-ia moni ouoro apota irarapa oarai vatesa. Eva-a oa iava uvuipau ra vearoa ouriverea vo vuvuiua. Oire ra uriou ragai sirova utuoro.”
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Uva vo reo-a vao oa-ia rera tavaka piereva. Oa iava rerare vovouisi vavataepa. Osa iava avaroepa, uvare riro vori guruto-a.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Uva Jisas voeava vurapaoro ora poreroepa rera voeaaro disaipel tavisa oiso, “Ari ita, vavagisipapeira rutu voeaopa riro kotokoto guru irara vore ora kiusa Pauto vo Saraaro sovara iare.”
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Uva disaipel irara vo reo iava rera-ia tavetave iraopaiva. Oa iava Jisas oiso voeare puraroepa, “Kakae vure oaa oirara. Vavagisipai rutu voeaopa oea moni raga-ia rugorugoopaaveira vore koatapasa Pauto vo Saraaro-ia.
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Ari ita, vavagisipai vao tavaatoa iava vo rito vosa rirova vai vo kare iava kamel kare iriai voa koatasa auepao. Ari ita, uva oisi rutu rirovira vavagisi iraopai ropa riro vori guruto vore koatapasa Pauto vo Saraaro-ia.”
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Uva tavetave iraopaive rera-ia. Oa iava oiso puraaepa rerare, “Uva apeisi-a. Iroutoa vai-a ira uvuipa Tootoo Ovoi ousa?”
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Oa iava Jisas voeava vurapareva tuupavira. Uva oiso puraroepa, “Viapau uvuipa oirato, ari Pautoa raga uvuiparoi irai oisiri avu pierevora, rera vo Saraaro iare koataro.”
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Uva Pita rerare oiso puraroepa, “Ari ita, igei auero oaio rutu kavuiovora vii sirova utupasa.”
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Uva Jisas rera vo reoaro pukooro oiso puraroepa, “Oiraopavira rutu visii tavipaavoi oiso, Viapau irai oaravu avu vaiaro rutu kavupare. Ari ita, vosa oiso-ia irai vara rutu kavureve oiso, kepa-a vao, ari araoko irara, ari taataa riako, ora aitetoarei ora aakova, ora kakae vure oaro, ora rasiara oaro rutu vo ragai tauvasa utuoro aue-ia tapo Vearo Siposipo,
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 rera-a eera ira riroara pute pievira rutu ourevere kepaara, ora araoko irara ora taataa riako, ora aite irara, ora rasiara oaro rutu, ora varao sirova tapo tavakaara vo voki-ia uva utupaua taru Tootoo Ovoi oupareverea.
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Ari ita, uva voearo oea visii sirova oisoa utupaave, evoea oea visiipa iraaverea vo Pauto vo Saraaro sovara iare. Ovusa voeao oea visiipa oisoa irapaave, oea taru visii sirova utuaverea.”
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Uva vokapaoro raivaaro ipapaaepa Jerusalem iare vo osa Jisas voeapa iraparoepa. Oa iava rirovira tavetave iraopaiva disaipel irara, vo osa oearovu uriripaaepa oea tapo rera sirova utupaaepa. Oa iava rera voeaaro ragapa disaipel rovoroepa siposipooro varao iava oara karekepape utupaua rera-ia.
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 Uva oiso puraroepa, “Uvuta! Ipaviei vore Jerusalem-ia. Uva voea ragai-a vao Oirato Oviitoaaro Ro Ropoto tovopaivere reipa irara vavaearo-ia pris irara ora voeao Reo Taisi-ia tarai irara. Oea reo ovoi puraivere oiso, Rera kopii pieta. Oa iava voeaopa ragai kosi pieivere osararovu iava voea.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Ra ragai akaipa piepaive, ora ragai-ia ruipaave, ora ragai ragipaive, ora ragai upoive. Oire vosa vo peva voki puteve, ra toreravere vorevira.”
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Uva Sebedi oviitoareiaro Jems araorei ora Jon uriosiepa oiso purasa, “Tisa, vaopa ruipapaveiei ra va purari vegeipa oa arepave vii ruvara-ia.”
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Oa iava oiso vaiterei akereva, “Eake-a vao oapa ruipapasiei ra va puraa veipa?”
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Uva oiso purasiepa, “Vegeipa vase ra irai pauro vo oirapapa varata oara-ia, osa irai vo koike varata oara-ia vovio uva tokipauveira turaropaoro vii vo goruaro-ia.”
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Uva Jisas oiso puraroepa vaitereire ovoovovira, “Viapau taraipasiei vao-ia oare arepasi. E uvuipasiei ra tavakao ousi oa oupaa o-ia ukaiooro kap iria agasipaoi aue iava siitoka? E uvuipasiei ra koatasi vo tavakao-ia oa-ia koataparai?”
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 Oa iava oiso purasiepa, “Uvuipaveiei.” Uva Jisas oiso puraroepa, “O ita. Ukaiosivere o-ia iria-ia ukaioparai. Ora vo tavakao-ia tapo koatasivere oa-ia koataparai.
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Uva viapau oiso ragai vaaro-a ra vei pau piea varei-ia oiso, iravu oirapapa varata iava, osa iravu koike varata iava. Ari Pauto auearo-a ira aitereivu reesirevora, oa iva tavukiarei vatatoporevora vaitereipa.”
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Oire vosa katai tau disaipel va iava vao uvuiva, uva kasipuaepa vaitereire Jems araorei ora Jon.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Uva Jisas keeraroepa voeareire oiso puraoro, “Taraipatai voeao-ia ratau tou irara oea vo kovoaro oiso toupaiveira, Oearovu oirara tokipasa. Oea ora rei vaisi piepaaveira voeare. Ora voea iava oearovu riro goruva toupaiveira oea oirarapa kovo vatepaaveira.
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Ari visii viapau oisi eisi toupatavere osa evoea. Ari ro ira ruipaparo oiso ra rera raga ora rei piero visiire, eera-a ira taru visii tauvapaoro kovorevere.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 Ari ro ira iraparo visiipa, eera-a kovopato oavisii vo utupaua.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Oiso rutu osa urioraera vore. Uva viapau oiso kovopa irara vai ousa ora ragaipa, ari kovoa purapasa oeavu tauvapaoro. Ora vaore tapo ragai vo tootooaro vatepasa voea rutupa oirara voea vorevira voripaoro vuri vovou sovara iava.”
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Va isivaaro iava Jeriko-ia poua viropa. Oire vo osa vo uruio kavureva disaipel irara tapo, ora oearovu riro irara, uva iravu voosito Batimias ro oviitoaaro Timias ira raivaaro pauroepa arepaoro.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Uva Jisas ro vova Nasaret ira iava uvureva. Oa iava rerare keeraroepa oiso purapaoro, “Jisas Devit Oviitoaaro. Ragaipa siraou.”
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Oa iava riro irara rerare reopaaepa oiso purapaoro, “Auoro, ora tape pieu,” osa keeraroepa ita rirovira rutu. Uva oiso puraroepa ita, “Vii Devit Oviitoaaro. Ragaivipa siraou.”
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Oa iava Jisas voka tuuke piereva oiso puraoro, “Rerare keerata.” Uva rerare keeraaepa voosito oiso, “Toreu, ra roruri, uvare viire keerapa.”
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Osa iava varo rakuraku veraoro tokaoro toreroepa Jisas iare uriooro.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Oa iava Jisas rera akereva oiso, “Eake vaipa ruipapau ra oai puraa viipa?” Uva oiso puraroepa, “Tisa, ragaivi vura pieri vorevira.”
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Uva Jisas rera tavireva, “Ora poreu ra avau. Aue iava uvare vii raga vaaro oirao piea vii vorevira ravotovira porete pie ovoivoi.” Oa iava vearovira vura ovoirevoiva, Jisas sirova utu ovoiroepa raivaaro.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.