Lucas 7

AIREPA VAE REO OVOI (ROO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Oire uva Jisas vo reo oirarapa vaterevoiva, Kapaneam-ia kare uvirosa avaroepa.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Ovusa voa Rom ami keptentoaro toupareva ira reroaro katai vovoto (100) viurupa irara oisoa toupaive. Ira reraaro kovopato toupareva ira oisoa kavikopareve rutu. Uva upiaparoepa kovopato. Oa iava tutuu pieepa rerapa rutu oiso ra kopiiro.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Oire uva rera kepten Jisas iava uvureva osa toupareva. Osa iava oearovu tuvetuvepa irara Jiu iava voea arureva rera ou piesa, oiso ra urioro rera ro kovopato porete piesa.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Uva rera-ia poua viropa Jisas. Oa iava goruvira rutu rera kegipaoro oiso purapaaepa, “Vearotoa rutu ira reraaro-ia uvuipau ra rera vearo pieri rera tauvaoro.
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Ira vigeipa sopaua rutu vatepareveira vigei vao Jiu. Uva rera raga vigei vo kepaaro paurevora vao Reo Taisi Uvupa Kepa Sinagog.”
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Oire uva Jisas voea tapo voreroepa. Oa iava kepa iare tutuu piereva. Uva rera ro kepten oearovu arureva ora rera vate iraraaro rera tavisa Jisas oiso, “Turaro. Viipe. Teapi ora reasi pie ragau. Ari ita, viapau oiso vearoto-a ragai, ra uriou ragai vo kepaaro-ia koatasa.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Uva oisi-a eisi osa rugoorai oiso, Viapau vearoto-a ragai, ra vii iare uriora. Uva oiso ruipaparai ra evoa ragava reou, ovusa ro ragai reraaro kovopato porete ovoiro vorevira.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Eake iava? Uvare ragai tapo ro ita reroarovi toupaavoi ira ragaipa kovo vatepareveira. Ari ita, ragai raga oeavuva toupaa viurupa irara oea ragai reroarovi toupaiveira. Oa iava oiso voea piepaaveira. Vosa irai arua voea iava oiso, Avau. Oire ra irai avaro. Ari vosa iraire voea iava keerara oiso, Uriou. Ra ita irai urioro. Ari vosa ragai kovopatoaaro tavia oiso, Vo kovo purari. Oire ra oai purareve.” Oiso puraroepa kepten. Uva evo reo oa kosi pieva Jisas vo goruaro.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Uva Jisas vo reo vao uvuoro rirovira rutu rugorugoo iraoparoepa rerare ro oirato. Oire voava ora poreroepa voeaore riro irara oiso purasa, “Oiso visii tavipaavoi, Oiraopavira rutu, Viapau oiso irai oirao pie vovoutoa vai kekeavora Isrel-ia oiso osa ro-ia Rom amipa irara irapato.”
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Oa iava voeao oea arureva rera kepten oea vorevira voreaepa kepa iare. Uva voa rera kovopato kekeiva osa porete ovoiroepa ravotovira.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Uva utupa visivi Jisas ouruivu iare avaroepa vo urui vaisiaro vao-ia, Nen. Uva rera voeaaro disaipel ora riro irara rutu oea rutu rera tapo avaaepa.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Oire uva riro ratao iare tutuu piereva vao vo urui vo rataoaro, ovusa iravu oirato kaepaoro kosia viropa kopiito. Uvava aakova oisoa raroevira toupaeve ro raga tapo kataito oviito. Iria sirova utupaaepa riro irara oirara vo kae sirova.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Uva Turaro oira o riakova kekereva. Oa iava rera iava sopaua siraoepa rutu. Osa iava oirare oiso puraroepa, “Auoo. Opeita gaupari.”
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Oire uva vo kes ruvara iare avaroepa va-ia pitusa vao urua peperava uru. Uva voeao oea vo kes kaepaiva oea voavi torepaaepa. Oa iava Jisas oiso puraroepa, “Viovokoto. Vii tavipaa oiso, Vorevira toou, ra toreu.”
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Oa iava rera ro ira kopiiroepa ora porete ovoioro toreroepa voa paupasa. Oire voava rovoroepa reoreopaoro. Oa iava Jisas aakovapa rera vatereva.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Uva oisi-a eisi osa iava oirara rutu rirovira rutu ropeaepa. Oa iava Pautoa-ia vuurapa vaisi puraiva oiso puraoro, “Iravu ro-ia reito profetato. Ira vigei vuutaaro-ia pouro viroi.” Uva aia ita oiso puraaepa, “Pauto ro-ia ira vo pouro viroi rera voeaaro oirara tauvasa.”
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Uva rera iava Jisas vo siposipo viriva oiso Judia Distrik sovara-ia ora uvarovu rutu.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Uva vara rutu iava voeao Jon voeaaro disaipel rera taviiva.
18 — ausente —
19 Oa iava voea iava aitereivure keeraroepa disaipeltoarei. Uva vaiterei arureva Jon oreovu siposa Turaropa. Oa-ia oiso puraroepa, “Tuariri oeavu oirara oisoa oiso purapaave, Iravu oirato ira urioroverea Pauto reraaro. Easi vii vai-a vao viigoa uriouei? Eke iravu raga-a irare tuepaioveira?”
19 — ausente —
20 Uva Jisas iare uriosiepa aitereivu. Oa iava oiso purasiepa, “Jon Baptais vegei arurevoi vii iare ira oiso puraroe, Easi vii vai-a vao viigoare tuepaiei osa uriouei. Eke irai raga-a irare tuepaiei?”
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Oire uva vo vuuta-a vao oa-ia Jisas riro irara ravotovira porete piepareva oea-ia oupiarovu rutu oiso toupaive oiso-ia, oearovu-ia oisoa vuri tugararo toupaive, ari riro irara voosi irara oearoa tapo vorevira vuravura piepareva.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Uva oiso puraroepa vaitereire, “Voresi Jon tavisa varao rutu iava oara kekesivoi ora varao oara uvusivoi oiso-ia, voosi irara vorevira vuravuraivoi. Ora voeao vuri kokoto irara oea tapo vorevira vokaivoi. Ora voeao leprapa irara oea tapo vorevira sisigarueai. Ora voeao uvagi irara oea tapo reo uvuai. Ora kopii irara oea tapo vorevira toreai. Ora voeao apotapa irara oea tapo Vearo Siposipo uvuivoi.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Ari ita, ro ira ragai goruvira oirao pieparevere rutu ira uvuipa ra viraakoa ouoro rorupareve vo ragai.”
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Oire uva Jon vaitereiaro disaipeltoarei karesiepa. Oa iava oirara rutu tavireva Jisas Jon iava oiso puraoro, “Eaketo-a ro ira kekesa avataera vo raaka tapi vo vokio-ia oa-ia Jon iare avataera? Esa pito isi vai-a aisia va ratesa avataera, ovusa kiuvu vaisi vurevureparevora, raa? Viapau. Uvare Jon viapau oiso raverave vaiva siposiporevora oiso osa pito isi.
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Eke eake-a oa kekesa avataera voa. Easi pasi visii vai irai vai kekesa avataera osa vearopara vai-ia kuvupara vai kuvuparoera voa? Eke viapau? Oearoi pasi oea vai-ia vearopa kuvuro vaiva toupaivora voa ora varao vearopara voea varaaro-ia, varao oarava toupaiveira king irara vo voea vo keparoaro-ia.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Ari eake irao-a oa kekesa voa avataera? Easi irai vaia eera profetato? Iu. Ragai visii tavipaa oiso, Eera profetato Jon ira oearovu rutu-ia profet irara puterevora rei vaisi oupaoro.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Voari tuariri uva Jon iava Pauto Tugoropa Vuku-ia taviroepa oiso,
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Uva oiso visii tavipaavoi, Jon voeao rutu-ia puterevora oea vo toupaiveira rasitoa-ia. Ari ro ira Pauto vo Saraaro-ia ora akaipa pieparoi, ira ita Jon-ia puteparevoi rei vaisi oupaoro.”
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 [Oire uva vo reo-a vao oa uvuiva Jisas oa purareva. Oa iava voea rutu ora reopaaepa ora voeao takis oupa irara oea rutu oiso puraaepa, “Iu. Ari Pauto vo pitupituaro-a torevokoa.” Oreoroa varao voea varaaro oirao piepaoro baptaisa oupaiva Jon vavaearo-ia.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Vosa voeareo ratarataa vovou irara Farisi ora voeao riro tarai irara Reo Taisi-ia oearea viapau oiso baptaisa ouiva Jon ruvara-ia. Eva-a oa vituaro iava isivaaepa vaore vearo raiva Pauto vaaro.]
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Uva va-a vao oa iava Jisas voeare oiso puraroepa, “Uva eake vai-a vao oa visii vao vo vokio iavapa irara reesiavere oiso apeisi raga irara?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Visii vao visiigoa oiso rutu toupatavoi osa voeao kakae vure oea uruia vuutaaro-ia paupaaepa okakae vure keerapaoro. Oiso purapaaepa,
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Uva Jon Baptais urioroera. Uva viapau breteara vai aioparevora. Ora tapo viapau wain oviro vai-ia ukaioparoera. Oa iava eva oisoa oiso purapata rerare, Vuri tugararo ira-ia toupaiveira ro-ia Jon.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Oire uva Oirato Oviitoaaro ragai urioraera aiopasa ora ukaiopasa tapo aue-ia wain. Oa iava oiso purapataera, Rera keketa eera riro aioto ora riro ukaioto riroara-ia aue wain oviro. Takis oupa irara vatetoaaro ora voeao vuri irara. Eisi osa ragaire purapataveira visii.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Pauto vo taraiaro-a vegei vo kovoaro vituaro ora Jon. Eisi osa vegei vo kovoaro kuearo eveipaivere.”
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Oire uva iravu Farisi-pato Jisas-re keeraroepa rera tapo aiosa. Oa iava rera iare avaroepa. Uva pauroepa aiosa.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Uva voa iriavu vo urui-ia vuriva riakova toupaeva. Oa iava voa toupaoro rera iava Jisas uvueva ovusa rera tapo Farisi-pato aiopareva vo rera vo kepaaro. Oa iava oira o riakova oavu vearo ovi rutu sanda ovi ouoro urioopa, oovia popotepa tou-ia aveke tou sovara-ia toupaiva.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Uva Jisas isivaaro iare avaopa rera kokotoaro ruvara iare. Oa iava gaupaeva, vo osa oira osireiaro iava gau oviro kovekovepaepa rera kokotoaro iare Jisas. Oa iava ora oira oruaro-ia vara posiposi piepaeva rera kokotoaro iava. Oire vo osa rerapa avivikepaoro rera kokotoarova uugaapaoro rera kokotoaro kipupaeva aue-ia sanda ovi.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Uva va-a vao oa kekereva rera ro Farisi-pato, ira rerare Jisas oiso rugorugooparoepa ora rera raga sopaaro-ia, Vosa oiraopatoa rutu rera ro profetato, oire ra va iava oira-ia tarairo iria rera-ia vavaea tovosa uriooi. Ora varao-ia tapo oira vovouroaro tarairo vara eveioro. Ra oiso auero, Vuriva o-ia otopava.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Uva Jisas Farisi-pato vo rugooroaro pukoreva oiso puraoro rerare, “Saimon. Ragai reo-a vao oava oiso ruipaparai ra vii vatea va.” Osa iava Saimon rerare oiso puraroepa, “Oire Tisato vo reo kosi pieri.”
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Oa iava Jisas oiso puraroepa, “Aitereivu oiratoarei aiterea iravu vaaro moni ou ragasiva oiso, iravu aue uvuiaro vo vavae vovoto kina (K500), ari iravu aue vo vavae tau kina raga (K50).
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Oire uva viapau oiso uvuisiepa oiso ra varei kare piesi vorevira rerapa ro oirato. Oa iava vaitereipa varei eaka ragareva. Oire uva iroutoa vaiei vaiterei iava ira pute pievira rorupaoro ora rera iava sopaua vaiaro vaterevere rerapa ro oirato?”
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 “Ari ro oirato ira riroa rutu ou ragareva,” osa puraro Saimon. Oa iava Jisas oiso puraroepa, “Ari ita, torevokovira oisi rugoouei eisi.”
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Oa iava oirare ora poreroepa o-ia riakova oiso purasa rerare Saimon, “E oira kekeri o-ia riakova? Ari ita, vii vo kepaaro-ia koatasa uriorae. Uva viapau ragai vaterivo uukoa vai kokoto sisusa vao ragai iava vigei vo pitupituaro sirova utupaoro. Osa o riakova ragai kokotoaro sisuevoi ora oira osireiaro iava gau ovi-ia. Oa iava ora oira iava orui-ia vo ovi posiposi pieevoi.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Ora viapau oiso ragaiva uugaaue. Ari ita, vosa koatarae uva oisi raga ita oiso osa toupaavoi vaviopavira. Oa iava oira o-ia riakova iria ragai kokotoarova uugaapaoi touvira ragaipa avivikepaoro.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Ari ita, ragai kukuearo viapau iisirivo korovo ovi vai-ia. Ari o riakova ragai kokotoaro iisievoi vao-ia korovo ovi aue sanda.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Oire uva oisi-a eisi osa iava vii tavipaavoi oiso, Oira-a o riakova iria ora oira iava sopaua rutu vate iraoevoi ragaipa, uvare oira varaaro-a riroara vuriara, oara verarevora Pauto. Ari ita, Pauto oavivu garea vuria verareve iravu iava oirato, oire ra oisi raga ita ro oirato ora rera iava gare visivi sopaua vatereve iravupa oirato.”
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Oa iava Jisas o riakova tavireva oiso, “Vii iava vuriara veraavoi.”
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Uva rera tapo paupaaepa oirara tebol-ia voeao oea voa rovoaepa rerare oiso puraoro, “Avoeao! Iroutoa rutu-a ro-ia ira vuriara verapare?”
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Uva Jisas oirare oiso puraroepa, “Ari ita, ragai oirao pierivoi, oa iava vii iava vuriara veraavoi. Avau, ra kave vovouvira toupari.”
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.