Mateus 26

Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Kyze Sesus kytsa bo nisihyrinymyrybaze zinymyrykynahatsa pe:
1 — ausente —
2 Nawa puruze Deus taparaktsa nisitsumuẽhĩze bo mytsaty ziknakaranaha. Simyikaha bo tsimahaze utakta Deus zikpehata kasukyrytsitsa pikbezenaha, iharapatawyhyta humo pikyrizikiknaha — niy.
2 Ye know that after two days the passover takes place, and the Son of man is delivered up to be crucified.
3 Kyze taparaktsa Deus wahoro zubata eze ziknapamykysokonahatsitsa, taparaktsa kapitaõtsa Sudeutsa ahatsa niwatihi inapykyknaha, taparakta ziknapamykysokota Kajapas inarokota iwahoro bo inauzuzuknaha.
3 Then the chief priests and the elders of the people were gathered together to the palace of the high priest who was called Caiaphas,
4 Asaktsa Sesus isukyrytsitsa niaha. Itsipa humo zioktyhyryknaha tabeze tsihikik. Kytsa papatu tsahi Sesus pibeze tsihikiknaha. Asa zuba tihi:
4 and took counsel together in order that they might seize Jesus by subtlety and kill him;
5 — Mymyikaha eze tuze Sesus ba zibezenaha, kytsa pokso mypybyrẽtsa. Tabeze zeka nawa puruze kytsa mymybabanaha, sizubarẽtsa moakmyinaha — niaha.
5 but they said, Not in the feast, that there be not a tumult among the people.
6 Kyze Sesus Betanija hudikhudikwy bo niy. Simaõ wahoro bo nitsuk. Tapara Simaõ iakõrõrõtsa humo nibibibaka ata hi nizororota niy. Inaro Simaõ iakõrõrõta niy.
6 — ausente —
7 Anaeze Sesus tadisahakaze sidisahakawy hwibihitsa baze nidyhyky iwaze wytyk inatsuk. Atatsa ibo zumu. Atatsa jokmorẽnikia ty tsipokzitsiarẽna zibykyk. Jokmorẽnikia suk tisapyrẽna arabastero harahare hi tsipokzitsarẽna. Atatsa Sesus bo zumuze tasuk zisoiktsakik iwaze jokmorẽnikia ty zihareksusuku. Iwa nikara.
7 a woman, having an alabaster flask of very precious ointment, came to him and poured it out upon his head as he lay at table.
8 Zinymyrykynahatsa atatsa bo iktsa niahaze ihumo tahakyrikinaha. Sisakparẽtsa. Atatsa jokmorẽnikia ty ba ziharasusu mytsaty nikaranaha.
8 But the disciples seeing it became indignant, saying, To what end {was} this waste?
9 Ana jokmorẽnikia tsipokzitsiarẽna hỹ. Katsaktsa jokmorẽnikia ty tahuak zeka okyrysaro tsizubarẽna tsimaha. Kyze okyrysaro tsizubarẽna ty sinamybyikitsa bo nyny tsimaha zeka wasani tsimaha — nikaranaha.
9 for this might have been sold for much and been given to the poor.
10 Kyze siharere humo Sesus tsihyrinymyrẽta. Atahi:
10 But Jesus knowing {it} said to them, Why do ye trouble the woman? for she has wrought a good work toward me.
11 Sinamybyikitsa ahapauk baze mynapykyryknaha. Tysitsumuẽhĩekiknaha zeka wasani my. Utakta ahatuk batu mopykyryk kabo ka ba nyny zikaha.
11 For ye have the poor always with you, but me ye have not always.
12 Abanurytu pikbezenaha. Mohyrikosokda. Atatsa kanury ziharasusuku kymyba. Mohyrikosokdaze atatsa botu jokmorẽnikia ty pikarasusu — niy.
12 For in pouring out this ointment on my body, she has done it for my burying.
13 — Kaharere wasani nanabyitaba Deus wasania ty kytsa sizubarẽtsa bo motsasonaha. Hawa atatsa katsyhyryze niy ana kino niwatihi nanabyitaba mynapamykysokonaha niwatihi iwaze kytsa atatsa soho bo mytsaty mykaranaha — niy.
13 Verily I say to you, Wheresoever these glad tidings may be preached in the whole world, that also which this {woman} has done shall be spoken of for a memorial of her.
14 Kyze Sudas Iskariotses estuba Sesus zinymyrykyta isukyrytsitsa bo zumu. Imyspihikbatanikita tu Deus wahoro zubata eze ziknapamykysokonahatsa tuk taparakta bo zumu.
14 — ausente —
15 Atahi:
15 and said, What are ye willing to give me, and *I* will deliver him up to you? And they appointed to him thirty pieces of silver.
16 Kyze Sudas mytsaty nikara — Hawa sa Sesus bo mysioktyhyryk. Yhỹ ja. Bykyzehu — niy. Ziperyky zuba.
16 And from that time he sought a good opportunity that he might deliver him up.
17 Kyze estuba puruze imyikaha eze Sudeutsa Deus taparaktsa nisitsumuẽhĩ naha bo mytsaty ziknakaranaha. Atsikara ikpytowybara tu ty ziokoknaha tamyikaha eze nikaranaha. Nawa puruze zinymyrykynahatsa Sesus pe:
17 — ausente —
18 — O nabo myzubaha boktsa! Tohi boktsa! ipe myhyrinymyrykytsa tihi:
18 And he said, Go into the city unto such a one, and say to him, The Teacher says, My time is near, I will keep the passover in thy house with my disciples.
19 Yhỹ niaha. Sesus harere bo hyỹ niaha. Simyikaha nakymy, hozipyrykzatsa ni nizokonaha. Wasani niaha.
19 And the disciples did as Jesus had directed them, and they prepared the passover.
20 Zunubakaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa sizubarẽtsa dose tahadisahakanaha.
20 And when the evening was come he lay down at table with the twelve.
21 Tahadisahakanahaze Sesus ispe niy:
21 And as they were eating he said, Verily I say to you, that one of you shall deliver me up.
22 Iwaha ziwabynahatsa hi batu siaku. Sisukatsihikrẽtsa tu ipe:
22 And being exceedingly grieved they began to say to him, each of them, Is it *I*, Lord?
23 — Estuba katuk tamihi ty sok mytahi kasukyrytsitsa bo pikoktyhyryk.
23 But he answering said, He that dips his hand with me in the dish, *he* it is who shall deliver me up.
24 Utakta Deus zikpehata kytsa wata ikyzik ahasapyzeky mohyrikosokda. Tubabatu kytsa Deus harere papeu humo isoho botu ziwatahakanaha. Abaka ziwatahakanaha atsatu my. Atakta Deus zikpehata humo iakyriwy tu mozuruku sinini mykara. Atakta ipuruk byizeka wasani my, atahi sinini ykarawy bo tawahi mynapykyryk — niy.
24 The Son of man goes indeed, according as it is written concerning him, but woe to that man by whom the Son of man is delivered up; it were good for that man if he had not been born.
25 Iwaze Sudas iakyriwy tuze Sesus pe niy:
25 And Judas, who delivered him up, answering said, Is it *I*, Rabbi? He says to him, *Thou* hast said.
26 Kyze tahadisahabanahaze, Sesus atsikara hyritywaha ty okok niy Deus pe:
26 — ausente —
27 Kyze taoporosuk ty paik niy Deus pe:
27 And having taken {the} cup and given thanks, he gave {it} to them, saying, Drink ye all of it.
28 Duabohotsa tsik kaspu waha my. Tsõ tsimahaze kaspu soho bo mytsaty tsimaha. Hawa ahasapyzeky nihyrikosokda. Tubabatu kaharere nawa niy abazuba atsatu my. Iwatahi Deus ahasoho pe my: “simysapybara humo mysiokzo iwatsahi kaokzeka meky watu moziknaha” Deus nikara — niy.
28 For this is my blood, that of the {new} covenant, that shed for many for remission of sins.
29 — Utakta aba zuba duabohotsa tsik piku. Pikuzoze Deus kazo tuk kytsa tuk asaktsa kaharere bo hyỹ mykaranaha katyryktsa moziknaha. Deus tyryktsa mozumunahaze pikuzo — niy. Iwaze sizubarẽtsa duabohotsa tsik zikukunaha.
29 But I say to you, that I will not at all drink henceforth of this fruit of the vine, until that day when I drink it new with you in the kingdom of my Father.
30 Iwaze Deus bo nisakibazikiknaha — O ikia tsamysapyrẽta — niaha. Deus bo nisakibazibanahaze ape bo ziponaha. Oriwereja inarokoha hara bo niukurunaha.
30 Depois do canto dos Salmos, dirigiram-se eles para o monte das Oliveiras.
31 Kyze Sesus ispe niy:
31 Disse-lhes então Jesus: Esta noite serei para todos vós uma ocasião de queda; porque está escrito: Ferirei o pastor, e as ovelhas do rebanho serão dispersadas {Zc 13,7}.
32 Deus mozikyrizikpowyzoze aharaze Karireja bo my — niy.
32 Mas, depois da minha Ressurreição, eu vos precederei na Galiléia.
33 Kyze Peduru:
33 Pedro interveio: Mesmo que sejas para todos uma ocasião de queda, para mim jamais o serás.
34 — O Peduru, kyze kokuaro ipobyi tu “Batu Sesus kanyhy”. Iwa harakykbyi mybarapetu tsimy — niy.
34 Disse-lhe Jesus: Em verdade te digo: nesta noite mesma, antes que o galo cante, três vezes me negarás.
35 — O niwazubakta! Atuk tu pikbezenaha zeka “Utakta Sesus tukta zinymyrykyta” my — niy.
35 Respondeu-lhe Pedro: Mesmo que seja necessário morrer contigo, jamais te negarei! E todos os outros discípulos diziam-lhe o mesmo.
36 Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa tuk niukurunaha. Kesemani isaziktsa koso bo zumunahaze ispe niy:
36 Retirou-se Jesus com eles para um lugar chamado Getsêmani e disse-lhes: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar.
37 Ustsa dyhy dyhy niahaze, tatuktsa Peduru, Suão, Tsiaku iwatsa nisioktyhyk. Sesus mytsaty nikara.
37 E, tomando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 Tatuktsa pe:
38 Disse-lhes, então: Minha alma está triste até a morte. Ficai aqui e vigiai comigo.
39 Siharapu bo harakmotohi niy. Wytyk bo okmymy niy. Deus bo nipamykysoko. Iwaze Deus pe niy:
39 Adiantou-se um pouco e, prostrando-se com a face por terra, assim rezou: Meu Pai, se é possível, afasta de mim este cálice! Todavia não se faça o que eu quero, mas sim o que tu queres.
40 Kyze tatuktsa harakykbyihi ahatsa bo ziksizo zurubakanaha. Peduru pe niy:
40 Foi ter então com os discípulos e os encontrou dormindo. E disse a Pedro: Então não pudestes vigiar uma hora comigo...
41 Ikiahatsa Deus bo typamykysonahaktsa! Ikiahatsa tihi:
41 Vigiai e orai para que não entreis em tentação. O espírito está pronto, mas a carne é fraca.
42 Siharapu bozo niyze iwaze Deus bo nipamykysokozo:
42 Afastou-se pela segunda vez e orou, dizendo: Meu Pai, se não é possível que este cálice passe sem que eu o beba, faça-se a tua vontade!
43 Iwaze tatuktsa bo ziksizo. Zurubakazonaha. Siõtutsarẽtsa. Iwaze niparakzo.
43 Voltou ainda e os encontrou novamente dormindo, porque seus olhos estavam pesados.
44 Sesus siharapu bozo niyze Deus bo nipamykysokozo. Iharere atsatu Deus bo nipamykysokozo.
44 Deixou-os e foi orar pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Iwaze zinymyrykynahatsa bo ziksizo.
45 Voltou então para os seus discípulos e disse-lhes: Dormi agora e repousai! Chegou a hora: o Filho do Homem vai ser entregue nas mãos dos pecadores...
46 Kyiktahaktsa! Tupaktsa! Atakta kahumo iakyriwy kasukyrytsitsa kabo mynasioktykyryk mozumubahanikinaha. Kasukyrytsitsa tuk mozumuku.
46 Levantai-vos, vamos! Aquele que me trai está perto daqui.
47 Ana hi nipamykysokoze Sudas ibo zumu. Sudas zinymyrykyta iharereziubyitsa tuk, isukyrytsitsa Sesus bo inasioktykyryk. Kytsa sizubarẽtsa ituk tahatanoratsa tahaupepetsa iwa nasebykyknaha. Sudeutsa, taparaktsa Deus wahoro zubata eze ziknapamykysokonahatsa kino niwatihi nisipehanaha.
47 Jesus ainda falava, quando veio Judas, um dos Doze, e com ele uma multidão de gente armada de espadas e cacetes, enviada pelos príncipes dos sacerdotes e pelos anciãos do povo.
48 Tapara Sudas ispe niy:
48 O traidor combinara com eles este sinal: Aquele que eu beijar, é ele. Prendei-o!
49 Iwaze Sesus bo zumuze:
49 Aproximou-se imediatamente de Jesus e disse: Salve, Mestre. E beijou-o.
50 Sesus:
50 Disse-lhe Jesus: É, então, para isso que vens aqui? Em seguida, adiantaram-se eles e lançaram mão em Jesus para prendê-lo.
51 Ipaukbazekta Sesus tuk zinymyrykyta tasokorotsapu zibokik. Ziknapamykysokota taparakta itsumuẽhĩtsa ispi zezykik.
51 Mas um dos companheiros de Jesus desembainhou a espada e feriu um servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha.
52 Sesus:
52 Jesus, no entanto, lhe disse: Embainha tua espada, porque todos aqueles que usarem da espada, pela espada morrerão.
53 Kazo bo myzapyky zeka:
53 Crês tu que não posso invocar meu Pai e ele não me enviaria imediatamente mais de doze legiões de anjos?
54 O kazo tsipiktsumuẽhĩkta” batu tsaso ana kino my zeka Deus harere batu wasani my. Tubabatu Deus harere kasoho botu nitsaso iwa atsatu mykara hỹ — niy.
54 Mas como se cumpririam então as Escrituras, segundo as quais é preciso que seja assim?
55 Iwaze Sesus kytsa sizubarẽtsa pe niy:
55 Depois, voltando-se para a turba, falou: Saístes armados de espadas e porretes para prender-me, como se eu fosse um malfeitor. Entretanto, todos os dias estava eu sentado entre vós ensinando no templo e não me prendestes.
56 Kytsa pikoktyhyryknaha iwa niy. Hawa ha ty Deus harere tubabatu nikara atsatu mykara. Iharere wasani my — niy.
56 Mas tudo isto aconteceu porque era necessário que se cumprissem os oráculos dos profetas. Então os discípulos o abandonaram e fugiram.
57 Iwaze asaktsa Sesus tsipa humo zioktyhyryknaha Kajapas wahoro bo niaha. Kajapas imyhyrizikwanikita, Deus wahoro zubata eze ziknapamykysokonahatsa tuk. Moises harere kytsa nisihyrinymyrykynahatsa, Sudeutsa taparaktsa iwatsa sizubarẽtsa anaeze ziknapykyryknaha.
57 Os que haviam prendido Jesus levaram-no à casa do sumo sacerdote Caifás, onde estavam reunidos os escribas e os anciãos do povo.
58 Peduru Sesus hapik atazuba niukuru. Iwaze Kajapas wahoro peze nidyhyky. Deus wahoro zubata perytsitsa tuk nidyhyky. Hawa sa maha ana kino ziwaby tsihikik iwatahi kytsa baze nidyhyky.
58 Pedro seguia-o de longe, até o pátio do sumo sacerdote. Entrou e sentou-se junto aos criados para ver como terminaria aquilo.
59 Taparaktsa Deus wahoro zubata eze ziknapamykysokonahatsa, ustsaktsa kytsa Deus wahoro siharerewabytsitsa ahatsa hawa kytsa imysapybyi ziwabykynaha. Asahi inakypyknahaze kytsa Sesus soho metuwy piwaby tsihikiknaha. Iwaze siharere humo pibeze tsihikiknaha. Isoho mekywa tu nitsasokonaha iwatsahi batu tybeze.
59 Enquanto isso, os príncipes dos sacerdotes e todo o conselho procuravam um falso testemunho contra Jesus, a fim de o levarem à morte.
60 Kytsa isoho zispihikbatakanaha, siharere batu amy tohi iwatsahi Sesus batu tybeze. Mekywatu nitsasokonaha.
60 Mas não o conseguiram, embora se apresentassem muitas falsas testemunhas.
61 Kyze kytsa petoktsa tihi:
61 Por fim, apresentaram-se duas testemunhas, que disseram: Este homem disse: Posso destruir o templo de Deus e reedificá-lo em três dias.
62 Nitsasobanahaze, Kajapas myhyrizikwanikita rikto niyze:
62 Levantou-se o sumo sacerdote e lhe perguntou: Nada tens a responder ao que essa gente depõe contra ti?
63 Batu harere, tahabyi pyk zuba niy. Iwaze ziknapamykysokota tihi:
63 Jesus, no entanto, permanecia calado. Disse-lhe o sumo sacerdote: Por Deus vivo, conjuro-te que nos digas se és o Cristo, o Filho de Deus?
64 — Ikiahi iwa tsimytsasoko. Abaka Deus zipehata atahi Deus zikwyrẽnikita ipanuryk taba dyhy my. Utakta bijoikpe satata tuk mynasikzo ana bo kino iktsa tsimaha — niy.
64 Jesus respondeu: Sim. Além disso, eu vos declaro que vereis doravante o Filho do Homem sentar-se à direita do Todo-poderoso, e voltar sobre as nuvens do céu.
65 Imyhyrizikwanikita anaharere ziwabyze takyriki. Tasuk zisykik iwa takyrikize ziwatawyky iwa sisopyk. Atahi:
65 A estas palavras, o sumo sacerdote rasgou suas vestes, exclamando: Que necessidade temos ainda de testemunhas? Acabastes de ouvir a blasfêmia!
66 — Hawa ha ty isoho mytsaty tsimykaranaha. Hawa sa ity tsimaha — niy. — Hawa batu sapy nikara mytsaty tsimykaranaha. Iwaze tabezehikta! tabezehikta! — nikaranaha.
66 Qual o vosso parecer? Eles responderam: Merece a morte!
67 Zehezozokoknaha. Zihyrizikwarakanahaze nitsakikinaha. — Aty sa zaki.
67 Cuspiram-lhe então na face, bateram-lhe com os punhos e deram-lhe tapas,
68 Deus zapehata babata tsimy zeka. Aty sa zaki — nikaranaha.
68 dizendo: Adivinha, ó Cristo: quem te bateu?
69 Kyze Peduru wahoro peze nidyhyky. Itsumuẽhĩtsata ibo nikozo. Atatsahi:
69 Enquanto isso, Pedro estava sentado no pátio. Aproximou-se dele uma das servas, dizendo: Também tu estavas com Jesus, o Galileu.
70 Peduru:
70 Mas ele negou publicamente, nestes termos: Não sei o que dizes.
71 Kyze pakuwyta boze ustatsa itsumuẽhĩtsata kytsa pe:
71 Dirigia-se ele para a porta, a fim de sair, quando outra criada o viu e disse aos que lá estavam: Este homem também estava com Jesus de Nazaré.
72 — O batukta niy. Kaharere wasani my Sesus batu kanyhy — niy.
72 Pedro, pela segunda vez, negou com juramento: Eu nem conheço tal homem.
73 Kyze kytsa ibo niaha. Asaktsa:
73 Pouco depois, os que ali estavam aproximaram-se de Pedro e disseram: Sim, tu és daqueles; teu modo de falar te dá a conhecer.
74 Iwaze Peduru tsipybyrẽta nitsaso:
74 Pedro então começou a fazer imprecações, jurando que nem sequer conhecia tal homem. E, neste momento, cantou o galo.
75 Peduru mytsaty niy. Tapara Sesus:
75 Pedro recordou-se do que Jesus lhe dissera: Antes que o galo cante, negar-me-ás três vezes. E saindo, chorou amargamente.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.