Mateus 20

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs BKJ

Sair da comparação
1 Sesus usa soho nipamykysokozo. Hawa Deus isapyha ty ityryktsa bo nyny my ana soho humo nisihyrinymyry. Atahi: — Miwa botu maku duabohotsa tsihitsa kytsa bo niy.
1 Porque o reino do céu é semelhante a um homem que é um chefe de família, que saiu de manhã cedo para contratar trabalhadores para a sua vinha.
2 Iwaze kytsa pe: “Duabohotsa sukpesapy humo tahaktsa! Kyze haramwe punubaze ihuak ty okyrysaro ty ahabo nyny my” niy. Yhỹ niaha. Iwaze duabohotsa bo niaha.
2 E, tendo acordado com os trabalhadores um denário por dia, mandou-os para a sua vinha.
3 Nazotoktokoze ustsa kytsa bo asahi niriktohokonaha zuba. Ispe niy:
3 E ele saindo perto da hora terceira, viu outros que estavam ociosos no mercado,
4 “Duabohotsa sukpesapy humo tahaktsa! Haramwe punubaze ihuak ty okyrysaro ty ahabo nyny my” niy. Yhỹ niaha. Iwaze duabohotsa bo niaha.
4 e disse-lhes: Ide vós também para a vinha, e dar-vos-ei o que for justo. E eles foram pelo caminho.
5 Iwaze niparak. Duabohotsa tsihitsa tokbaha astatu niy. Tykboze astatu niy. Ustsa kytsa duabohotsa sukpesapy humo nikaranaha.
5 Ele saindo outra vez, cerca da hora sexta e da nona, fez da mesma forma.
6 Nubaze niparakzo. Kytsa zihobyk asaktsa niriktohokonaha zuba. Ispe niy: “Amo skaraba tsimyriktoriktohokonaha zuba” niy.
6 E, ele saindo cerca da hora undécima, encontrou outros que estavam ociosos, e disse-lhes: Por que estais ociosos todo o dia?
7 “Batu aty tohi mype ‘Katsyhyryze sukpesapy humo tsimaha’ iwatsahi tsipiperykynaha zuba” niaha. Tsihitsa ispe niy: “Duabohotsa sukpesapywy humo tahaktsa!” niy. Yhỹ niaha. Iwaze duabohotsa bo niaha.
7 Eles disseram-lhe: Porque nenhum homem nos contratou. Ele disse-lhes: Ide vós também para a vinha, e tudo quanto for justo, vós recebereis.
8 Haramwe zunubakaze duabohotsa tsihitsa itsumuẽhĩtsa huahua niy. Ipe: “Kytsa duabohotsa sukpesapy humo mykaranahatsa bo huahua tykta! Ihuak ty okyrysaro ty sibo nyny tsimy. Tapara asaktsa kytsa nubaze izumunaha. ‘Asahi tapara siokyrysaro ty sibo nyny tsimy’ ” niy. Hyỹ niy.
8 Assim, vindo a tarde, o senhor da vinha disse ao seu mordomo: Chama os trabalhadores, e paga-lhes o salário, começando pelos últimos até aos primeiros.
9 Iwaze asaktsa kytsa nubaze zuba duabohotsa bo zumunaha, sitsumuẽhĩtsa bo zukzuk niaha. Estuba estuba zuba ihuak ty okyrysaro ty sibo nyny niy.
9 E, vindo os que foram cerca da hora undécima, receberam cada homem um denário.
10 Taparaktsa kytsa asaktsa zokorobyituze sisukpesapy humo nikaranaha tahapetu zuba nikaranaha: “Duabohotsa tsihitsa okyrysaro ty puẽtsik mybo nyny my” mytsaty ahabyitsa nikaranaha. Zumunahaze estuba zuruze okyrysaro ty ihuak ty sibo nyny niy.
10 Vindo, então, os primeiros, eles pensaram que haviam de receber mais; mas do mesmo modo recebeu cada homem um denário.
11 Siokyrysaro ziaksenaha. Iwaze tsihitsa soho zisapybyrikinaha. Asa tihi:
11 E, recebendo-o, murmuravam contra o dono da casa,
12 “Asaktsa kytsa nubaze zuba duabohotsa bo zumunaha tsikaeni zuba sukpesapy humo nikaranaha. Katsaktsa zokorobyitu sisukpesapy humo tsikykaranaha, haramwe buruk tu sisukpesapy humo tsikykaranaha. Okyrysaro ty sibo nyny tsiky atsa tu myokyrysaro my” niaha.
12 dizendo: Estes últimos trabalharam somente uma hora, e os fizestes iguais a nós, que suportamos o fardo e o calor do dia.
13 Tsihitsa estuba maku pe: “Katukta wabyty! Uta ahaty batu spihikbata, zokorobyituze aokyrysaro soho iktsaso, yhỹ tsiky atsatu nyny my. Anaharere estuba estuba ziwaby. Iwatahi tsiksapybyikize batu mysapy my.
13 Mas ele, respondendo, disse a um deles: Amigo, eu não te faço injustiça; tu não combinastes comigo um denário?
14 Abaka aokyrysaro tsiakse awahoro bo tsiksikta! Uta tatihikta siapiktsa bo okyrysaro pinyny tsihikik aokyrysaro atsatu my.
14 Toma o que é teu, e vai-te pelo caminho; eu quero dar a este último tanto como a ti.
15 Amy ty kaokyrysaro tuk mozihikik ana ty hi mykara wasani my. Kahumo ahazokdiharẽtsa iwatatu kamysapyrẽta” niy. Uta sizubarẽtsa bo okyrysaro ty nyny my. Kytsa nubaze zumunaha okyrysaro estuba zuruze ihuak ty sibo nyny my. Deus tsimysapyrẽta isapyha ty kytsa bo nyny my. Isapyhaty ahabo nyny my tytsumuẽhĩ habyita humo — anahi Sesus nisihyrinymyry.
15 Não me é lícito fazer o que eu quero do que é meu? Ou é mau o teu olho porque eu sou bom?
16 Iwa Sesus nipamykyso Deus tyryktsa soho. Tapara Sesus: — Aty sa kytsa katyryktsa tuk myokzeka “O asaktsa simyhyrizikwanitsa maha” mytsaty ahabyitsa mykaranaha. Sinamybyitsa maha. Aty sa kytsa tihi “O sinamybyitsa maha” simyhyrizikwanitsa maha — niy. Iwaze tasoho ty nitsasoko. Sesus abazubata myze wastuhu ituktsa itsyhyryze tarabaja mynakaranaha batu simyhyrizikwabyitsa maha. Ustsa ituktsa itsyhyryze tarabaja tsikaeni zuba, sihyrizikwanitsa maha. Hawa mozihikik ihuak ty sibo nyny my.
16 Assim os últimos serão os primeiros, e os primeiros os últimos; porque muitos são chamados, mas poucos os escolhidos.
17 Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa Serusarẽhe bo niukurunaha. Niukurunahaze asa zuba nipamykysokonaha.
17 E, subindo Jesus para Jerusalém, tomou à parte os seus doze discípulos no caminho, e disse-lhes:
18 Sesus: — Abaka Serusarẽhe bo tsimykurunaha. Anaeze utakta Deus zikpehata hi ahawata ikyzik taparaktsa Deus wahoro zubata ziknapamykysonahatsa ustsa asaktsa Deus harere ziwatahakanahatsa sibo hi pikoktyhyryknaha, asahi: “O atakta tybeze” maha. Iwa kasoho motsasonaha.
18 Eis que nós subimos para Jerusalém, e o Filho do homem será traído aos principais sacerdotes e aos escribas, e eles o condenarão à morte,
19 Bipyritsa bo pikoktyhyryknaha, asaktsa pikmyijakanaha. Pikikinaha. Iharapatawyhyta bete pikyriziknaha iwa pikbezenaha. Iwaze petok puruze Deus hi myzihyrizikpowy — niy.
19 e o entregarão aos gentios para que dele zombem, e o açoitem e crucifiquem, e ao terceiro dia ele ressuscitará.
20 Kyze Sebedeu oke tahyrytsa tuk Sesus bo zumukunaha. Atatsa tasopyk ty hi iokeryk taekaratsa humo puruk puruk niy.
20 Então se aproximou dele a mãe dos filhos de Zebedeu, com seus filhos, adorando-o, e desejando uma certa coisa.
21 Sesus ipe niy: — Amo. Atatsa: “Ikia aparakbaha abazubakta tsimozikze kahyrytsa abaze dyhy maha. Estuba apanuryk taba dyhy my. Usta apawazo taba dyhy my ana hi mozihikik” — niy.
21 E ele disse para ela: O que tu queres? Ela disse: Concede que estes meus dois filhos se assentem, um à tua direita e outro à tua esquerda, no teu reino.
22 Sesus Tsiaku itsy Suão kino niwatihi ispe: — Amy ty tsimyzapykykynaha batu ahahyrinymyry. Sinini mykara. Ikiahatsa ja. Kawata sinini tsimykaranaha ja. Pikbezenahaze ikiahatsa ja. Kawata pahabezenaha zeka ana kino ahapunihiku ja — niy. Yhỹ niaha.
22 Mas Jesus respondendo disse: Não sabeis o que pedis. Podeis vós beber o cálice que eu hei de beber, e ser batizados com o batismo com que eu sou batizado? Dizem-lhe eles: Nós podemos.
23 — Kawata sinini tsimaha. Aty kabaze dyhy my batu tyso ziky. Aty kapanuryk taba aty kapawazo taba dyhy dyhy maha ana kino ba ziktsaso. Deus zuba ana hi motsaso atahi mysiwatawy asaktsa kabaze dyhy dyhy maha — niy.
23 E diz-lhes ele: Na verdade bebereis o meu cálice e sereis batizados com o batismo com que eu sou batizado, mas o assentar-se à minha direita ou à minha esquerda não me pertence dá-lo, mas o será dado àqueles para quem meu Pai o tem preparado.
24 Ustsa zinymyrykynahatsa des ana hi ziwabynahaze taokanikinaha. Tsiaku itsy Suão sihumo niwatihi sisakparẽtsa.
24 E, quando os dez ouviram isso, indignaram-se contra os dois irmãos.
25 Iwaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa nisihuahua. Izumubanahaze ispe niy: — Bipyritsa pehatsa asaktsa Deus humo batu sispirikpo kytsa mysipehakanaha ziknakaranaha, siharere pokso kytsa hyỹ ziknakaranaha ana humo ahahyrinymyrẽtsa.
25 Mas Jesus chamando-os, disse: Sabeis que os príncipes dos gentios exercem domínio sobre eles, e os seus grandes exercem autoridade sobre eles.
26 Ikiahatsa ahatuk batu. Aty mypehatsa ahatuk mozihikik atakta sizubarẽtsa mysitsumuẽhĩ tsihikik.
26 Mas não será assim entre vós; mas quem dentre vós deseja ser grande, seja o vosso servidor;
27 Aty myhyrizikwanita ahatuk mozihikik, atakta ahatsyhyryze tarabaja mykara.
27 e, quem deseja ser o primeiro, seja o vosso servo.
28 Ikiahatsa iwa tsimyzurukunahaze kawata tsimoziknaha. Utakta Deus zikpehata mybarawy bo iknasik ahawata ikyzikze kytsa bo mysitsumuẽhĩ, iwaze aparakbaha Deus tuk tahawahi mynapykyryknaha — niy.
28 Assim como o Filho do homem não veio para ser servido, mas para servir, e para dar a sua vida em resgate de muitos.
29 Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa tuk Serikoho bo nitururuknahaze kytsa sizubarẽtsa iapik niukurunaha.
29 E, partindo eles de Jericó, uma grande multidão o seguia.
30 Kytsa petoktsa sihyrizikubyitsa ske eze nidyhydyhykynaha. Kytsa ske buruk nikurunahaze ispe: — Mybo ja mybo ja — nikaranaha. Sihyrizikubyitsa Sesus tuk zinymyrykynahatsa ziharamukunaha ana ziwabynaha. Iwaze asaktsa huahua niaha: — O Deus zipehata mywata Dawi tsekokata myhumo tymypokzitsiukta! Tymytsumuẽhĩkĩkta! — niaha.
30 E eis que dois homens cegos, assentados junto do caminho, ouvindo que Jesus passava, clamaram, dizendo: Tem misericórdia de nós, ó Senhor, Filho de Davi!
31 Kytsa sizubarẽtsa piharamunaha iwatsahi nisibetsakaknaha. — O akso byitaha! — nikaranaha. Sisakparẽtsa nikaranaha. Asahi opykani hua huazo niaha. — O Deus zipehata Dawi tsekokata myhumo tymypokzitsiukta! Tymytsumuẽhĩkta! — niaha.
31 E a multidão os repreendia, para que se calassem; mas eles gritavam ainda mais, dizendo: Tem misericórdia de nós, ó Senhor, Filho de Davi.
32 Sesus pyk niy: — Panytaha! Uta kabo tynasioktyhyknaha — niy.
32 E Jesus, parando, chamou-os, e disse: O que quereis que eu vos faça?
33 Ibo zumunahaze ispe: — Amy skaraba, hawa sa my — niy. — O batu iktsa zikaha. Myhyriziktsa tysizororowykta! — niaha.
33 Disseram-lhe eles: Senhor, que os nossos olhos possam ser abertos.
34 Sesus sihumo tsimypokzitsiarẽta nisihyriziktsa tsika tsikaka. Atsoko iktsazo niaha. Nihyriziktsa zororonahaze iapik niukurunaha.
34 Então Jesus teve compaixão deles, e tocou seus olhos; e imediatamente seus olhos receberam visão, e eles o seguiram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.