Lucas 15

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Kyze okyrysaro bykyktsitsa, tahapehatsa tsyhyryze zebykyryknaha. Asahi Sesus bo zumukunaha. Simysapybyitsa nikaranaha niwatihi ibo zumukunaha. Myzubaha Sesus harere ziwaby tsihikiknaha.
1 Aproximavam-se de Jesus os publicanos e os pecadores para ouvi-lo.
2 Pariseutsa kytsa Deus harere nisihyrinymyrykynahatsitsa kino niwatihi Sesus zisapybyrikinaha. — Atakta simysapybyikitsa tuk iakparawy. Kytsa simysapybyikitsa nikaranaha situk tadisahaka — nikaranaha.
2 Os fariseus e os escribas murmuravam: Este homem recebe e come com pessoas de má vida!
3 Sesus ana ziwabytahi kytsa bo nipamykysoko:
3 Então lhes propôs a seguinte parábola:
4 — Kyze aty hozipyrykzatsa humo tsiraratsahohokrẽta zeka. Iwaze nubaze taokarawy bo myziksinahaze estuba nikyrybyri iwa nizarata. Iwatahi nizarata pokzi piberiki tisukatsihikrẽta kyzekta ustsa tyka amytsĩ eze nisierekek. Nokponi hozipyrykza arara nizarata piberiki. Ustsa ty ka erekek niy. Tapara nizarata piberi. Hana bo skaraba my. Tyberi beri ibo typiktumuzo niy.
4 Quem de vós que, tendo cem ovelhas e perdendo uma delas, não deixa as noventa e nove no deserto e vai em busca da que se perdeu, até encontrá-la?
5 Myzikahazoze arara hozipyrykza isukyriki buruk korohyk my. Nizarata tu zisihykzo. Nizarata humo tsakurẽta nikara.
5 E depois de encontrá-la, a põe nos ombros, cheio de júbilo,
6 Atsoko iwahoro bo piksi. Taotutsa pauktsitsa bo piksizoze ispe my: “Ikiahatsa katuk ahakurẽtsa tykaranaha karara hozipyrykza nizarata tu ikzikahazo” my. Wasani nikaranaha.
6 e, voltando para casa, reúne os amigos e vizinhos, dizendo-lhes: Regozijai-vos comigo, achei a minha ovelha que se havia perdido.
7 Iwaze bijoikpe iknytsitsa sizubarẽtsa sisopyksapybyitsa nikaranaha Deus botu nisiokzohik anahumo hi sakurẽtsa. Maku estuba tapara imysapybyita nikara iwaze Deus harere bo hyỹ nikara. Atakta hozipyrykza nizarata zikahazo tawata. Atahi Deus harere bo hyỹ my zeka bijoikpe iknyktsitsa ihumo sakurẽtsa nikaranaha. Aparakbaha humo sakurẽtsa. Deus imysapybyita tu ziknakarata ziokzohikze bijoikpe iknyktsitsa kino ihumo sakurẽtsa — Sesus niy.
7 Digo-vos que assim haverá maior júbilo no céu por um só pecador que fizer penitência do que por noventa e nove justos que não necessitam de arrependimento.
8 Sesus nikarazo sizubarẽtsa bo atsawatu nitsasokozo: — Estuba wytyk mytsozikewy tsizubarẽna niy. Mytsozikewy mytsyhyrytsa waha parata hi. Estuba pihokda zeka iwatatsahi mytsozikewy piberi.
8 Ou qual é a mulher que, tendo dez dracmas e perdendo uma delas, não acende a lâmpada, varre a casa e a busca diligentemente, até encontrá-la?
9 Wahoro ke bo piberiki. Tykahabyize rika ty hupok my. Tawaharo pioketsyktsyk. Itsozikewy humo tahi zikwatu piberiki, itsozikewy izikahaze atatsa tatukykyryk pe niy: “O katuk ahakurẽza ky. Katsozikewy nihokdata tu ikzikahazo. Wasani mykara” niy.
9 E tendo-a encontrado, reúne as amigas e vizinhas, dizendo: Regozijai-vos comigo, achei a dracma que tinha perdido.
10 Atatsa tatsozikewy zikaha atatsa tsakurẽtatsa. Maku estuba tapara imysapybyikita ziknakara iwaze Deus harere bo hyỹ mykara zeka bijoikpe iknyktsitsa Deus tsumuẽhĩtsitsa ihumo atatsa watatsa sakurẽtsa.
10 Digo-vos que haverá júbilo entre os anjos de Deus por um só pecador que se arrependa.
11 Deus kytsa humo tsimypokzitsiukrẽta niy. Sesus nipamykysokozo. Maku petoktsahatsa ihyrytsa.
11 Disse também: Um homem tinha dois filhos.
12 Iypykziubyitahi: — O kazo mybo anamy ty nynytykta! Kaziky bo, uta kabo tsimy — niy. Hyỹ niy. Tanamy ty sibo nyny niy.
12 O mais moço disse a seu pai: Meu pai, dá-me a parte da herança que me toca. O pai então repartiu entre eles os haveres.
13 Byri puẽtsik iypykziubyita tanamy zizozoko. Iwatahi meky botu niukuru. Mektsa botu tasapy. Anaeze isopyksapybyita nikara. Tanamy ziwebaik zuba.
13 Poucos dias depois, ajuntando tudo o que lhe pertencia, partiu o filho mais moço para um país muito distante, e lá dissipou a sua fortuna, vivendo dissolutamente.
14 Kyze nepykbaze ba amy tohi humo ba ziktadisaha, ata kino niwatihi batu idisahawyky. Tarapaspyk. Iwatahi anaeze sihudikhudikwy eze estuba zuba tabo paku niy.
14 Depois de ter esbanjado tudo, sobreveio àquela região uma grande fome e ele começou a passar penúria.
15 Atakta: — O nabo pazaharezatsa tysidisahawykta! — niy. Iypykziubyita iarapa zumuze.
15 Foi pôr-se ao serviço de um dos habitantes daquela região, que o mandou para os seus campos guardar os porcos.
16 — O karaparẽta. Utakta pazaharezatsa disahawy ty pikdisaha tsihikik — niy. Batu. Ba aty tohi ibo nyny ziky.
16 Desejava ele fartar-se das vagens que os porcos comiam, mas ninguém lhas dava.
17 Kyze mytsaty nikara. — O nabo kazo baze zuba mydisahawy momoewyky zuba.
17 Entrou então em si e refletiu: Quantos empregados há na casa de meu pai que têm pão em abundância... e eu, aqui, estou a morrer de fome!
18 Kazokta tsidisahawyrẽta. Karapaspyk mohyrikosokdaka. Piksizoze. Kazo pe my: “O kazo utakta kasopyksapykbyita ikykara. Ikiakta ba kape katse tsimy.
18 Levantar-me-ei e irei a meu pai, e dir-lhe-ei: Meu pai, pequei contra o céu e contra ti;
19 Atsebyitatu zeka abaze zuba atuktu my. Iwatatu tarabajaziu my” — niy. Iwatahi ziksizo. Tazo zerekek tatu iwatatu ziksizo.
19 já não sou digno de ser chamado teu filho. Trata-me como a um dos teus empregados.
20 Kyze izo ziperyky. Itse zumukuze waratok sak eze tatse bo nikozo, nokponi eze tu izo ibo nikozo. Isukziubyita nikorotso. Iwaze izo ihumo imypokzitsi izumu. Iokeryk niparak tatse zihapyrykyk.
20 Levantou-se, pois, e foi ter com seu pai. Estava ainda longe, quando seu pai o viu e, movido de compaixão, correu-lhe ao encontro, lançou-se-lhe ao pescoço e o beijou.
21 Itse: — O utakta kasopyksapybyita ikykara kazo Deus okze kamysapybyita ikykara. Ikia kape ba katse tsimy — niy. Iwaze izo.
21 O filho lhe disse, então: Meu pai, pequei contra o céu e contra ti; já não sou digno de ser chamado teu filho.
22 — O kytsa aidyktaha katsumuẽhĩtsitsa katse suk ty iziuha ty zuba wabehyrytynaha! Katse humo korobyktaha. Inahatsa ipyrysuktsa humo kino niwatihi wabehyryktyny — niy.
22 Mas o pai falou aos servos: Trazei-me depressa a melhor veste e vesti-lha, e ponde-lhe um anel no dedo e calçado nos pés.
23 Aidytaha pikuza tsibezenaha. Kamyikaha nakymy. O kakurẽta. Atakta katse asiba nihyrikosokdata tu atatu.
23 Trazei também um novilho gordo e matai-o; comamos e façamos uma festa.
24 Nokponi tasapyta tu kabo ziksizo niy. Yhỹ O mykurẽtsa wahoro ezektsa kino niwatihi nikaranaha.
24 Este meu filho estava morto, e reviveu; tinha se perdido, e foi achado. E começaram a festa.
25 Kyze usta ziky taparakta ypykyhy waratok ikny ziksita. Berekzetsa suka ziwaby kytsa nikarikinaha.
25 O filho mais velho estava no campo. Ao voltar e aproximar-se da casa, ouviu a música e as danças.
26 Iwaze tazo tsumuẽhĩtsa pe niy: — “O niytahi amy skaraba” niy.
26 Chamou um servo e perguntou-lhe o que havia.
27 “O atsy ziksizo. Azo pikuza zibeze tamyikaha bete zibeze. Tsakurẽta. Atsy batu ihyrikosokda ibo ziksizo. Tsakurẽta” niy.
27 Ele lhe explicou: Voltou teu irmão. E teu pai mandou matar um novilho gordo, porque o reencontrou são e salvo.
28 “O batu imysapy. Utakta ba ziktsuk. Kaokanirẽta” niy. Bykyze sizo izoize ipe niy: “O ikia kino pakutynykta katse. Tsikadisaha” niy. “Batu. O atuk mynapykyryk ta tu. Tsimyzikpehakaze uta hyỹ mynakara. Iwatatu batu katy myikaha. Batu pikuza ty tybeze. Atse anamy ziaksebaikta tu iwaze wytykyryk humo ziwebaik, iwaze anamy zipykta tu sa ziksizoze tumy tsipikuku itsyhyryze pikuza tsibeze” niy.
28 Encolerizou-se ele e não queria entrar, mas seu pai saiu e insistiu com ele.
29 — ausente —
29 Ele, então, respondeu ao pai: Há tantos anos que te sirvo, sem jamais transgredir ordem alguma tua, e nunca me deste um cabrito para festejar com os meus amigos.
30 — ausente —
30 E agora, que voltou este teu filho, que gastou os teus bens com as meretrizes, logo lhe mandaste matar um novilho gordo!
31 Izo ipe niyzo: “O katse ikiakta katuk hi tsimynapykyryk. Uta kanamy atsatu natawihikik. Niwatsa tu abaka mykurẽtsa tsimykaranaha. Tumy takuku. Wasani my. Atsy asiba nihyrikosokda iwatatu atatu. Nizarata wata ziksizo” niy. Aty imysapybara ty nikaratatu zimoewy, Deus humo tispirikporẽta iypykbyita wata. Maku imysapybyita tu my zeka pimoewy Deus bo myziksizo iwaze Deus mysiokzohik. Iypykziubyita wata tazo bo ziksizo — iwa Sesus nisispirikpoko. Deus myzubaha humo tsimypokzitsiukrẽta nisispirikpoko.
31 Explicou-lhe o pai: Filho, tu estás sempre comigo, e tudo o que é meu é teu.
32 — ausente —
32 Convinha, porém, fazermos festa, pois este teu irmão estava morto, e reviveu; tinha se perdido, e foi achado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.