Lucas 14
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs ARIB
1 Mybyrykywy eze Sesus Pariseu wahoro bo nitsuk. Taparakta ypykyhyta Sesus ituk tadisahaka. Anaeze kytsa sizubarẽtsa Sesus bo nikozotoktokonaha.
1 Tendo Jesus entrado, num sábado, em casa de um dos chefes dos fariseus para comer pão, eles o estavam observando.
2 Iwaze maku Sesus bo izumu. Tsimyitsapyrẽta. Natsipatsawiwibaik tahi ihyrypyrytsa humo kino niwatihi iwatahi asiba nira. Kytsa Sesus bo nikozotoktokonaha. — Tozeka ja mybyrykywy eze Sesus pizororowy — mytsaty nikaranaha.
2 Achava-se ali diante dele certo homem hidrópico.
3 Iwatahi Sesus Pariseutsa, Moises harere humo zinymyrykynahatsa kino niwatihi ispe niy: — Hawa skaraba mybyrykywy eze botu ziwatahakanaha. Pizororowy ja tsimykaranaha — niy.
3 E Jesus, tomando a palavra, falou aos doutores da lei e aos fariseus, e perguntou: É lícito curar no sábado, ou não?
4 Iwatsahi batu pykpyk zuba niaha. Batu ibo tyso. Niytahi Sesus maku humo paik niyze zizororowy. Iwaze tsiksita niy. Niytahi izororohota tawahoro bo ziksi.
4 Eles, porém, ficaram calados. E Jesus, pegando no homem, o curou, e o despediu.
5 Bykyze Sesus ispe niy: — Ikiahatsa ja. Ikiahatsa tihi: “O mybyrykywy eze tsipizororowynaha zeka batu sapy tsimaha.” Sesus kytsa mysizororowyze batu sapy tsimaha. Mytsatyziu tsimaha. Aty ahatuk hyriziktsokzawy my. Kyze mybyrykywy eze pikuza wytyk hoke bo mynaraha zeka aidy sukyhyporok. Atse wytyk hoke bo mynarahazuk zeka aidy sukyzotaha — niy.
5 Então lhes perguntou: Qual de vós, se lhe cair num poço um filho, ou um boi, não o tirará logo, mesmo em dia de sábado?
6 Iwatsahi Pariseutsa nihareretsihikbyrinaha.
6 A isto nada puderam responder.
7 Kyze Sesus sakzohotsa bo iktsa niyze, asahi sisapyrẽtsa bete zuba itahadyhydyhykynaha. Iwatahi sisoho humo nitsasoko, simyikaha soho humo ziwatawyky.
7 Ao notar como os convidados escolhiam os primeiros lugares, propôs-lhes esta parábola:
8 — Mysukzawy myikaha bo pakzo zeka. Mydyhydyhywytsa tisapyrẽtsa bete ka ba dyhy zikaha.
8 Quando por alguém fores convidado às bodas, não te reclines no primeiro lugar; não aconteça que esteja convidado outro mais digno do que tu;
9 Tozeka ja maku myhyrizikwanita mozumu zeka iwaze tamyikahakata ape my: “Kyiktykta! Ikiakta meky botu dyhy tykta!” my. Iwaze isapybyita bete dyhy my. Zihitsa nitsasokoze ikia asikpyby tsipiyk. Ikia pakzo zeka pykyhytuty myhyrizikwybyitsa tuk dyhy ty.
9 e vindo o que te convidou a ti e a ele, te diga: Dá o lugar a este; e então, com vergonha, tenhas de tomar o último lugar.
10 Iwaze hi zihitsa ikia pe my: “O ikiakta katsa mytuk tsikadisahata my. Yhỹ” tsimy. Taparaka isapybara bete tu dyhy tsimy. Pakzo zeka pykyhy myhyrizikwybyitsa baze dyhy tsimy. Zihitsa myikaha adyhywy bo mozumu. Iwaze hi: “Katukta, anaeze dyhy tyny” my. Iwaze maku myhyrizikwanita baze dyhy tsimy niy. Nitsasokoze kytsa okzeka ikia aspirikporẽta. Kytsa ahatuk tahadisahakanahaze ahumo sispirikporẽtsa iwatsahi kytsa okzeka wasani tsimy.
10 Mas, quando fores convidado, vai e reclina-te no último lugar, para que, quando vier o que te convidou, te diga: Amigo, sobe mais para cima. Então terás honra diante de todos os que estiverem contigo à mesa.
11 Iwaze hi aty mytsaty “Utakta myhyrizikwani my zeka” atahi tisikpybyrẽta mozik. Aty tapetu isopyk “O aty utakta myhyrizikwybyita my zeka pykyhy tu isopyk” my. Iwa mytsaty mykara zeka wasani my. Atahi myhyrizikwani mozik — Sesus niy.
11 Porque todo o que a si mesmo se exaltar será humilhado, e aquele que a si mesmo se humilhar será exaltado.
12 Kyze Sesus zihitsa pe: — Ikia tsipamyikahaze atukytsa, ahaõtutsa pauktsitsa ahaharereziuwytsa sinamynikitsa ka asa ty ka ykzo ykzo byity. Bykyze pakzonaha iwaze situk tsipadisaha. Iwa ikia botu nynyrezo maha. Iwatahi batu isty ykzo.
12 Disse também ao que o havia convidado: Quando deres um jantar, ou uma ceia, não convides teus amigos, nem teus irmãos, nem teus parentes, nem os vizinhos ricos, para que não suceda que também eles te tornem a convidar, e te seja isso retribuído.
13 Ikia tsipamyikaha zeka sinamybyikitsa ty siekbyritsa ty sihyrizikubyitsa ty iwatsa zuba tynasiakzo.
13 Mas quando deres um banquete, convida os pobres, os aleijados, os mancos e os cegos;
14 Iwaze hi tsakurẽta. Iwaze asaktsa kytsa ikia batu aty ykzozo. Batu ikia bo ka nyny zikaha. Deus zuba ikia bo nyny my. Iwa puruze simysapyrẽtsa mynahyrizikponahaze Deus ihuak ty abo nyny my.
14 e serás bem-aventurado; porque eles não têm com que te retribuir; pois retribuído te será na ressurreição dos justos.
15 Maku estuba disahawyzozowy baze nidyhyky ana ziwabyze Sesus pe niy. — O Deus tyryktsa aparakbaha sakurẽtsa. Deus tyryktsa tuk tahadisahakanahaze sakurẽtsa.
15 Ao ouvir isso um dos que estavam com ele à mesa, disse-lhe: Bem-aventurado aquele que comer pão no reino de Deus.
16 Kyze iwatahi Sesus nipamykysoko. — Kyze estuba maku myikaha zihitsa mozik. Sizubarẽtsa nisiakzoko.
16 Jesus, porém, lhe disse: Certo homem dava uma grande ceia, e convidou a muitos.
17 Imyikaha inakymyze itsumuẽhĩtsa sakzohotsa bo nisipeha ispe niy: “Pany kamyikaha inakymy” nikara. Yhỹ niy. Iwaze sakzohotsa bo niparak. Kytsa batu zuk.
17 E à hora da ceia mandou o seu servo dizer aos convidados: vinde, porque tudo já está preparado.
18 Sakzohotsa batu yhỹ niaha. Tapara estuba itsumuẽhĩtsa pe niy: “O uta zik batu, waratok iakse. Tapara uta katsuhuk bo mynakozore.” niy. Iwatahi ikia zihitsa pe tsimy. “Waratok iakse tahi batu pão my” niy.
18 Mas todos à uma começaram a escusar-se. Disse-lhe o primeiro: Comprei um campo, e preciso ir vê-lo; rogo-te que me dês por escusado.
19 Iwaze usta itsumuẽhĩtsa pe niy: “Uta zik batu, pikuzatsa mytsyhyrytsa wa iksiakse. Aba sibo iktsa my, hawa ja mykaranaha. Iwatahi imyikaha bo ba zikparak” niy.
19 Outro disse: Comprei cinco juntas de bois, e vou experimentá-los; rogo-te que me dês por escusado.
20 Usta ziharawy niwatihi tsumuẽhĩtsa pe niy: “Jaba iksukza iwatahi ba imyikaha bo ba zikumu” niy.
20 Ainda outro disse: Casei-me e portanto não posso ir.
21 Iwaze itsumuẽhĩtsa ziksizo. Tamyikahakata bo nitsasobaik. Tamyikahakata ana ziwabykytahi taokaniki. Niytahi tatsumuẽhĩtsa pe niy: “Aidykta! Nanabyitaba sihudikhudikwy taba! Ske buruk tykuru! Sinamybyikitsa siekbyritsa sihyrizikubyitsa pãozikahabyitsa iwahatsa tynasioktyhyryknaha” niy! Hyỹ niy.
21 Voltou o servo e contou tudo isto a seu senhor: Então o dono da casa, indignado, disse a seu servo: Sai depressa para as ruas e becos da cidade e traze aqui os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.
22 Ziksizoze itsarawybara kino anatu niy.
22 Depois disse o servo: Senhor, feito está como o ordenaste, e ainda há lugar.
23 Kyze zihitsa ipe niyzo: “Nabo pãozotykta! Ske buruktsa bo tsimy. Hỹbyri mykaranahatsa tuktu tynasioktyhyk. Iwaze kawahoro mynahareknaha” niy. Iwaze itsumuẽhĩtsa sihudikhudikwy taba niparakzo. Iwaze tamyikahakata wahoro bo nasioktyhyryk. Abaka mydyhydyhywytsa tsarawykytsa zuba. Batu iwewehe bara eze tu nikara — niy.
23 Respondeu o senhor ao servo: Sai pelos caminhos e valados, e obriga-os a entrar, para que a minha casa se encha.
24 — Uta tapara baba iksiakzonahatsa hi kadisahawy ty batu hauk zikaha — Sesus niy. Iwa kytsa soho asaktsa Deus harere bo batu yhỹ niaha ana humo hi nisiwatawyky.
24 Pois eu vos digo que nenhum daqueles homens que foram convidados provará a minha ceia.
25 Kyze myzubaha Sesus tuk niukurunaha. Sesus tasukpe bo iktsa nikara. Nipamykysoko.
25 Ora, iam com ele grandes multidões; e, voltando-se, disse-lhes:
26 — Aty katukta babata mozihikik zeka. Kaharere humo zinymyrykyta mozik. Atakta kahumo tsimypokzitsiarẽtakta my. Uta tsipikpokzitsiziu zeka uta kino wasani my. Bykyze zuba itukta, izo, ije, ioke, ihyrytsa itukytsa iwatsa mysipokzitsi.
26 Se alguém vier a mim, e não aborrecer a pai e mãe, a mulher e filhos, a irmãos e irmãs, e ainda também à própria vida, não pode ser meu discípulo.
27 Tapara kahumo pikpokzitsi baba. Bykyze itukytsa zuba. Iwa myzeka katukbabata mozik — niy. Sesus tihi: — Ikiahatsa sinini tsimykaranaha zeka ja ana hi tsipazoziknaha. Maku iharapatawyhyta pebykyrykze mohyrikosokda atawahi tsimaha. Aty maku harapatawyhyta zebykyrykta wata atahi katukta mozik. Atakta iharapatawyhyta puhyryk ahabyizeka ba katukta zikyzik. Katukta babata sinini mykara tsipazoziknaha maku harapatawyhyta zebykyrykta wata my atatu hawaziy — niy. Iwatahi Sesus nipamykysokozo.
27 Quem não leva a sua cruz e não me segue, não pode ser meu discípulo.
28 — Zihyrinymyrykyta my zeka taparaka mytsatyziu tsimaha. Aty wahoro mozukni zeka tapara mytsatyziu my. Kyze maku wahoro jobonita mozukni tsihikik zeka tapara dyhy my iwaze tatuk zuba mytsatyziu mykara. Kaokyrysaro tsizubarẽna zeka. Iokyrysaro izubabyizeka myziakbata zuba iwazeka ba zikymy.
28 Pois qual de vós, querendo edificar uma torre, não se senta primeiro a calcular as despesas, para ver se tem com que a acabar?
29 Iwaze kytsa sizubarẽtsa wahoro bo iktsa maha zeka pimyijanaha.
29 Para não acontecer que, depois de haver posto os alicerces, e não a podendo acabar, todos os que a virem comecem a zombar dele,
30 Asahi: “O atakta ziakbata tatu batu ikymyhuk” nikaranaha. Hawa maku taparaka wahoro soho bo mytsatyziu niy, ikiahatsa niwatihi katuk tsinymyrykynahatsa tsimaha zeka mytsatyziutaha — Sesus niy.
30 dizendo: Este homem começou a edificar e não pode acabar.
31 Sesus nipamykysokozo tasoho humo nisihyrinymyryky. Ispehatsa wata mytsatyziutahaktsa! — Kyze aty sodadutsa pehakatsa des miutsa sodadutsa tuk mowatsoronahaze takyriwytsitsa bo maha. Tapara aparakbyitu mytsatyziuty. Sihyrinymyrykytsa pe my: “Mysukyrytsitsa sodadutsa tozeka ja abazuba” my. Sihyrinymyryrẽtsa pehatsa bo motsasonaha zeka: “O mypehakatsa mysukyrytsitsa sodadutsa wĩte miutsa abazubatsa maha. Iwatsahi katsa ba zikwatsoronaha” maha.
31 Ou qual é o rei que, indo entrar em guerra contra outro rei, não se senta primeiro a consultar se com dez mil pode sair ao encontro do que vem contra ele com vinte mil?
32 Iwaze hi ẽryktsa botu takyriwytsitsa bo kytsa mysipehaka. Ispe niaha: “O pão pão byitahaktsa tsimaha” maha. Ba zikwatsoro — iwa Sesus nikara.
32 No caso contrário, enquanto o outro ainda está longe, manda embaixadores, e pede condições de paz.
33 — Iwa ikiahatsa ahanamy ty arek ahabyizeka ikia batu katukta babata zikyzik. Hawa ispehatsa sodadutsa soho humo mytsatyziu nikaranaha ikiahatsa niwatihi katuk zinymyrykynahatsa tsimaha zeka mytsatyziu tsimaha — Sesus niy.
33 Assim, pois, todo aquele dentre vós que não renuncia a tudo quanto possui, não pode ser meu discípulo.
34 — Zinymyrykyta babata poro waha. Poro titsarakrẽna my. Iwa poro waha tsimahaktsa. Poro itsarỹk byizeka batu tykykyzo my. Batu zik. Poro itsarỹk byizeka wytyk tuktu zeka isapybara mozik. Poro itsarỹk byizeka tsipipaparanaha itsarỹk byizeka istsitsi humo batu isapy iwatahi istsitsi ty batu tyharatoto. Tsipipaparabaiknaha zuba. Ikiahatsa kaharere ty wabyziu ahabyizeka poro itsarỹkbara waha tsimoziknaha, ahamysapybyitsa tsimoziknaha. Iwatsahi ikiahatsa kaharere tsipiwabytoktonaha. Pykyhytu tahaktsa! Tsipiwabyziunaha zeka kaharere bo yhỹ tsimaha. Niahatsahi katuk zinymyrykynahatsa babatsa tsimoziknaha — Sesus nikara.
34 Bom é o sal; mas se o sal se tornar insípido, com que se há de restaurar-lhe o sabor?
35 — ausente —
35 Não presta nem para terra, nem para adubo; lançam-no fora. Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.