João 3
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH
1 Unata eze Nikodemus inarokota Sesus bo zumu. Taparakta Pariseutsa Sudeutsa niy. Atahi unata wahoro hara bo nidoko. Atahi: — O myhyrinymyrytsa! Ikia mopyktsa babata tsihyrinymyrẽta. Deus zikwy ty kytsa bo tsipiwatawyky. Ikia zuba Deus harere bo hyỹ tsimykara iwatahi Deus zikwy ty mybo tsipiwatawyky. Iwaze katsa tsimytsasokonaha Deus ikia zapehaka tsimykaranaha — niy.
1 Havia um fariseu chamado Nicodemos, que era líder dos judeus.
2 — ausente —
2 Uma noite ele foi visitar Jesus e disse: — Rabi, nós sabemos que o senhor é um mestre que Deus enviou, pois ninguém pode fazer esses milagres se Deus não estiver com ele.
3 Sesus ipe niy: — Tsiwabytotokta! Hawa haja motsasoko wasani my. Ikia kyripuruzo ahahabyizeka batu Deus tyryk zikyzik. Deus tyryk tsimozik tsihikik zeka tsimypurukzokta — niy.
3 Jesus respondeu:
4 Iwaze Nikodemus hi: — Hawa sa maku taypykta tu mopurukzo. Taje harakoke bo ba ziktsukzo — niy.
4 Nicodemos perguntou: — Como é que um homem velho pode nascer de novo? Será que ele pode voltar para a barriga da sua mãe e nascer outra vez?
5 Niytahi Sesus ipezo niy: — Hawa motsasoko wasani my. Maku pihik ikny nipurukze niy. Maku mopurukzoze Deus hyrikoso ituk mynapykyryk iwaze Deus tyryk mozik. Iwa mopurukzo zeka Deus tyryk mozik.
5 Jesus disse:
6 Tsikpuruknahaze myje ikny katsa myzotsa hyrytsa zuba tsimaha. Katsa tsimypupurukzonahaze Deus hyrikoso humo iwatsahi katsa Deus tyryk tsimoziknaha.
6 Quem nasce de pais humanos é um ser de natureza humana; quem nasce do Espírito é um ser de natureza espiritual.
7 Iwatahi ape my: “Tsimypupurukzonahakta” my. Iwaze ikia batu apyby Deus tyryk tsimozikta iwa abo motsasokoze mytsaty mytsaty byity tsimy.
7 Por isso não fique admirado porque eu disse que todos vocês precisam nascer de novo.
8 Zopoktsa nabybykyknahaze hana ikny ja batu myhyrinymyry siakpyri zuba piwabynaha. Hana bo mokurunaha batu myhyrinymyry. Ba nabo myku zikaha. Atsawatu hawa Deus tyryk tsimozik batu ahyrinymyry, Deus hyrikoso kino zopoktsa waha nabybykyk my. Hana ikny ja batu myhyrinymyry. Hana bo ja batu myhyrinymyry. Katsa Deus hyrikoso humo ityryk tsimoziknaha iwa ahahyrinymyrẽtsa zuba — niy.
8 O vento sopra onde quer, e ouve-se o barulho que ele faz, mas não se sabe de onde ele vem, nem para onde vai. A mesma coisa acontece com todos os que nascem do Espírito.
9 Iwaze Nikodemus ipe niy: — Hawa sa my. Aharere humo batu kahyrinymyry — niy.
9 — Como pode ser isso? — perguntou Nicodemos.
10 Sesus niy: — Ikiakta Isareu ezekta sihyrinymyrykytsa iwatatu sa batu ahyrinymyry.
10 Jesus respondeu:
11 Amy ty inymyryky hi anahi motsasoko. Amy ty botu iwaby anahi zuba motsasoko. Tanyhyhi motsasoko. Ikiahatsa kaharere batu ahakparawy — niy.
11 Pois eu afirmo ao senhor que isto é verdade: nós falamos daquilo que sabemos e contamos o que temos visto, mas vocês não querem aceitar a nossa mensagem.
12 — Ikiahatsa Deus tyryktsa tsimoziknaha ana soho hi motsasoko. Anahi motsasokoze kaharere humo batu yhỹ tsimaha. Kaharere bo hyỹ tsimaha zeka hawa Deus tuk ahawahi tsimynapykyknaha anatyhi yhỹ tsimaha — my. — Kaharere Deus tuk ahawahi tsimynapykyryknaha soho anatyhi hyỹ tsimaha. Batu ahahyrinymyry mytsaty my.
12 Se vocês não creem quando falo das coisas deste mundo, como vão crer se eu falar das coisas do céu?
13 Uta zuba bijoikpe ikny iknasik. Iwatahi kytsa bo motsasoko. Ziknynaha tahi kytsa bo motsasoko. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik niy.
13 Ninguém subiu ao céu, a não ser o
14 Tubabatu Moises pyryhyk hyrikoso barõse nizukni. Na pyryhyk hyrikoso hwi humo typu niy. Kytsa simyitsapyrẽtsa pyryhyk hyrikoso bo iktsa nikaranahaze nizororokonaha. Atawahi utakta Deus zikpehata kytsa wata ikyzik iwaze kytsa iharapatawyhyta humo pikyriziknaha.
14 — Assim como Moisés, no deserto, levantou a cobra de bronze numa estaca, assim também o Filho do Homem tem de ser levantado,
15 Kytsa kaharere bo hyỹ mykaranaha zeka kahumo sispirikporẽtsa maha. Kytsa kahumo mospirikponaha zeka Deus tuk tahawahi mynapykyryknaha. Kahumo sispirikporẽtsa Deus tuk tahawahi mynapyrykyknaha hỹ
15 para que todos os que crerem nele tenham a vida eterna.
16 Yhỹ, Deus mybarawy ezektsa humo tsimypokzitsiarẽta. Nawatsa humo tsimypokzitsiarẽta babata. Iwatahi tatse zipeha. Estuba zuba itse babata. Asaktsa kahumo mospirikponaha zeka Deus tuk mynapykyryknaha, ituk tahawahi mozurukunaha. Deus tuk mynapykyryknaha ba zikykbazonaha.
16 Porque Deus amou o mundo tanto, que deu o seu único Filho, para que todo aquele que nele crer não morra, mas tenha a vida eterna.
17 Deus tatse izipehaze myhumo iakyri byita. Ba kaeze ẽryk zikahasapynaha. Iwatahi uta mozumuze kazo bo pahaoktyhyryk niy iwaze mybarawy ezektsa humo batu iakyri.
17 Pois Deus mandou o seu Filho para salvar o mundo e não para julgá-lo.
18 Aty Deus tse babata humo ispirikpo zeka Deus bo mymyoktyhyryk. Deus ihumo ba ziktaokani. Aty kaharere bo hyỹ ahabyi zeka atahi Deus bo ba zikmyoktyhyryk Deus ihumo tsiakyriukrẽta.
18 — Aquele que crê no Filho não é julgado; mas quem não crê já está julgado porque não crê no Filho único de Deus.
19 Deus tatse zuba zipeha. Sizubarẽtsa sisopyksapybyitsa tu nikaranaha nisiwatawyky. Wasani mykara nisiwatawyky. Atahi okoroze ky wa. Myzubatsa ihumo batu siakparawy. Sisopyksapybyitsa nikaranaha iwatsahi ihumo batu siakparawy. Asahi miwa ha nizihikiknaha. Iwatsahi batu ihumo sispirikpo.
19 E é assim que o julgamento é feito: Deus mandou a luz ao mundo, mas as pessoas preferiram a escuridão porque fazem o que é mau.
20 Sizubarẽtsa sisopyksapybyitsa tu nikaranaha ana humo hi kaharere bo batu yhỹ zikaha. Sisikpybyrẽtsa ustsa kytsa humo. Asahi kytsa papatu nikaranaha, asaktsa sibo iktsa mykaranaha zeka sisikpybyrẽtsa. Miwa ezektsa watsa ustsa ba ziksinynaha. Iwa humo hi sisikpybyrẽtsa.
20 Pois todos os que fazem o mal odeiam a luz e fogem dela, para que ninguém veja as coisas más que eles fazem.
21 Ustsa kytsa kaharere bo hyỹ mykaranaha simysapyrẽtsa, kahumo sispirikporẽtsa iwatsahi tisapyrẽna ty mykaranaha. Ihumo wasani mykaranaha ana humo hi kytsa sihyrinymyrẽtsa. Iwororoha ezektsa watsa ustsa mysinynaha batu sisikpyby — niy. Iwa Sesus Nikodemus tuk nipamykysoko.
21 Mas os que vivem de acordo com a verdade procuram a luz, a fim de que possa ser visto claramente que as suas ações são feitas de acordo com a vontade de Deus.
22 Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa ituk Sudeja bo niukurunaha. Anaeze niapykyrykspyk naha kytsa nisiharasusuku.
22 Depois disso, Jesus e os seus discípulos foram para a região da Judeia. Ele ficou algum tempo com eles ali e batizava as pessoas.
23 Suão Batista niwatahi myzubaha nisiharasusuku. Eno eze. Eno Sarĩ pauk baze niy. Pihik tsizubarẽna eze hi nisiharasusuku.
23 João também estava batizando em Enom, perto de Salim, porque lá havia muita água.
24 Suão ihurukuhubyizetu myzubaha nisiharasusuku. Aiba tohi zuba kytsa sakyriukanikitsa hurukwy bo nitsahuruknaha.
24 (João ainda não tinha sido preso.)
25 Suão Batista tuk zinymyrykynahatsa Sudeu zipehakanaha. Asahi: — Aty sa wasanita nikaranaha Suão nisiharasusukuze ja nikaranaha. Sesus nisiharasusukuze ja. Aty sa wasani — nikaranaha.
25 Alguns discípulos de João tiveram uma discussão com um judeu sobre a cerimônia de purificação .
26 Iwatsahi Suão pe niaha: — O myhyrinymyrytsa! Botua ikia amakta taba buburu tsiky. Mytuk maku nipykyrykspyk. Botua isoho ty mybo tsiktsasoko, Sesus my. Atahi myzubaha nisiharasusuku. Sizubarẽtsa iapik mokurunaha. Ikia hapik ba ziktururuknaha — niaha.
26 Eles foram dizer a João: — Mestre, aquele homem que estava com o senhor no outro lado do rio Jordão está batizando as pessoas. O senhor falou sobre ele, lembra? E todos estão indo atrás dele.
27 Iwaze Suão ispe niy: — Ana humo hi kakurẽta my. Deus zuba tazikwy ty myzubaha bo nyny my. Asaktsa Deus humo Sesus harere piwabytotokonaha asa bo hi izikwy ty sibo nyny my — niy.
27 João respondeu: — Ninguém pode ter alguma coisa se ela não for dada por Deus.
28 Botua ahabo iktsasoko. — Utakta Kiristu byita atakta Deus zipehata my. Taharaze zuba zikpeha — niy. Iwaze isoho motsasoko.
28 Vocês são testemunhas de que eu disse: “Eu não sou o Messias , mas fui enviado adiante dele.”
29 — Maku tasukzata tsakurẽta my. Itukta kino niwatihi ihumo tsakurẽta. Tasukzata mokozoze itukta ihumo tsakurẽta. Utakta itukta wata my. Myzubaha Sesus tuk mokurunaha, ana bo hi mokozoze kakurẽta. Isukzata tukta wata my.
29 Num casamento, o noivo é aquele a quem a noiva pertence. O amigo do noivo está ali, e o escuta, e se alegra quando ouve a voz dele. Assim também o que está acontecendo com Jesus me faz ficar completamente alegre.
30 Sesus zinymyrykynahatsitsa sizubarẽtsa. Katuk zinymyrykynahatsa batu sizuba. Wasani my iwatahi kakurẽta — my. Iwa Suão zinymyrykynahatsa pe niy.
30 Ele tem de ficar cada vez mais importante, e eu, menos importante.
31 Atahi bijoikpe iknykta tsimysapyrẽta my. Ata zuba tispirikporẽta. Mybarawy ezektsa batu. Aparakbahatsa tsikaeni zuba sihyrinymyryrẽtsa maha. Mybarawy soho eziky ty zuba mopamykysokonaha.
31 Aquele que vem de cima é o mais importante de todos, e quem vem da terra é da terra e fala das coisas terrenas. Quem vem do céu é o mais importante de todos.
32 Atakta bijoikpe iknykta ihyrinymyrẽnikita hỹ. Ata kino nikozo naha zuba motsasoko. Ziwaby naha zuba motsasoko. Batu sizuba iharere bo hyỹ mykaranaha.
32 Ele fala daquilo que viu e ouviu, mas ninguém aceita a sua mensagem.
33 Kytsa iharere bo hyỹ mykaranahaze asahi — Deus tsimysapyrẽta wasape mykara — mykaranaha
33 Quem aceita a sua mensagem dá prova de que o que Deus diz é verdade.
34 Deus tihi: — Utakta katse Sesus pipehaka. Ihumo kamypokzitsiarẽta. Kahyrikoso ituk tawahi mynapykyryk. Kahyrikoso hi izikwy kazikwy hi atsatu my. Ata kino wasaniha zuba natsasoko. Kahyrikoso humo zikwy tsizubarẽna — niy.
34 Aquele que Deus enviou diz as palavras de Deus porque Deus dá do seu Espírito sem medida.
35 — ausente —
35 O Pai ama o Filho e pôs tudo nas mãos dele.
36 Iwaze aty Deus tse harere bo hyỹ mykara, atahi meky watu mozik, atahi tawahi Deus tuk mynapykyryk. Aty Deus tse harere bo yhỹ ahabyi zeka, atahi Deus tuk ba zikykpykyryk. Deus ihumo takyri, iharere bo yhỹ ahahabyizeka iwatahi ihumo Deus takyri. Atahi Deus tuk batu tawahi mynapykyk niy, sinini ykarawy bo myzipeha.
36 Por isso quem crê no Filho tem a vida eterna; porém quem desobedece ao Filho nunca terá a vida eterna, mas sofrerá para sempre o castigo de Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.