Atos 8
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs ARA
1 Iwaze tihi Sesus tuktsa nisisukyrykynaha iwatsahi meky botu tahasapynaha niwakbaiknaha. Wastuhu kytsa Sudeja bo niwakaknaha. Ustsa Samarija bo niwakaknaha. Sakzohotsa zuba Serusarẽhe eze nitarenaha.
1 E Saulo consentia na sua morte. Naquele dia, levantou-se grande perseguição contra a igreja em Jerusalém; e todos, exceto os apóstolos, foram dispersos pelas regiões da Judeia e Samaria.
2 — ausente —
2 Alguns homens piedosos sepultaram Estêvão e fizeram grande pranto sobre ele.
3 Sauro Sesus tuktsa nisisukyry. Siwahoro watu nitsukurukze kytsa nisioktykyryk. Wytykyryk humo kino niwatihi nisioktykyryk. Sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo nisioktykyryk. Iwa Sauro Sesus tuktsa nisisukyryky.
3 Saulo, porém, assolava a igreja, entrando pelas casas; e, arrastando homens e mulheres, encerrava-os no cárcere.
4 Iwaze Sesus tuktsa asahi niwakbaiknaha Deus harere kytsa sizubarẽtsa bo nitsasokonaha. Iwatsahi Sudeja ezektsa bo Sesus soho nitsasokonaha. Samarija ezektsa bo niwatihi Sesus soho nitsasokonaha.
4 Entrementes, os que foram dispersos iam por toda parte pregando a palavra.
5 Sesus tuktsa Deus harere Samarija ezektsa bo kino nitsasokonaha. Piripi Samarija bo niparak. Anaeze Deus wasania humo nitsasoko. Iwaze Samarija ezektsa pe niy: — Sesus Kiristu Deus zipehata mywata niyzik — niy.
5 Filipe, descendo à cidade de Samaria, anunciava-lhes a Cristo.
6 Samarija ezektsa anahi ziwabytoktokonahaze iharere bo hyỹ nikaranaha. Siwatawyhytsa ziknakara nisinynaha. Siwatawyhytsa kytsa batu zikaha atahi ziknakara.
6 As multidões atendiam, unânimes, às coisas que Filipe dizia, ouvindo-as e vendo os sinais que ele operava.
7 Hyrikoso sapybara nisiksiwyhik. Hyrikoso sapybara nisisukebaiknahaze opykani kakaik niaha. Kytsa pãozikahabyitsa nisizororowy. Sekbyritsa kino niwatihi nisizororowy.
7 Pois os espíritos imundos de muitos possessos saíam gritando em alta voz; e muitos paralíticos e coxos foram curados.
8 Iwaze Samarija ezektsa sakurẽtsa. Sakurẽtsa niyziknaha.
8 E houve grande alegria naquela cidade.
9 Kyze tapara Samarija ezektsa Simaõ harere bo yhỹ nikaranaha. Atahi myrawy tsihitsa. Tsihyrinymyrẽta. Samarija ezektsa bo mybarapetu nikara: — Utakta myhyrizikwani — mybarapetu nikara.
9 Ora, havia certo homem, chamado Simão, que ali praticava a mágica, iludindo o povo de Samaria, insinuando ser ele grande vulto;
10 Iwatsahi sizubarẽtsa — atahi myhyrizikwani — mytsaty ahabyitsa nikaranaha. Sizubarẽtsa Simaõ harere bo ma nikaranaha. Zispihikbatakanaha: — O atahi deus naro “Zikwy tsizubarẽna” Simaõ niyzik — mytsaty ahabyitsa nikaranaha.
10 ao qual todos davam ouvidos, do menor ao maior, dizendo: Este homem é o poder de Deus, chamado o Grande Poder.
11 Tubabatu Simaõ siwatawyhytsa nisiwatawyky. Sipybyrẽtsa. Iwatsahi kytsa iharere bo ma nikaranaha. Iharere bo ziwabyziukunaha.
11 Aderiam a ele porque havia muito os iludira com mágicas.
12 Kyze Piripi Deus harere nitsasokoze Samarija ezektsa ziwabytoktokonaha. Deus tyryktsa soho ty nitsasoikik Deus wasania ty Sesus soho nitsasokoze ma nikaranaha. Iwatsahi kytsa Sesus humo sispirikporẽtsa ituktsa niyziknaha. Nisiharasusuhiknahatsa wytykyryk kino niwatihi nisiharasusuhiknahaza
12 Quando, porém, deram crédito a Filipe, que os evangelizava a respeito do reino de Deus e do nome de Jesus Cristo, iam sendo batizados, assim homens como mulheres.
13 Simaõ niwatihi Sesus humo tispirikporẽta iwatahi amata skyry ja ziharasuhik. Kyze Piripi tuk zikzuruku. Piripi watawyhytsa nikaraze Simaõ ibo iktsaziu nikara. Tsipybyrẽta.
13 O próprio Simão abraçou a fé; e, tendo sido batizado, acompanhava a Filipe de perto, observando extasiado os sinais e grandes milagres praticados.
14 Kyze sakzohotsa Serusarẽhe eze niapykyryknaha. Anaeze Samarija ezektsa soho ziwabynaha. Kytsa tihi: — O Samarija ezektsa Sesus humo sispirikporẽtsa — nikaranaha. Iwatsahi sakzohotsa Peduru itukta Suão ahatsa sibo nisipehahik.
14 Ouvindo os apóstolos, que estavam em Jerusalém, que Samaria recebera a palavra de Deus, enviaram-lhe Pedro e João;
15 Peduru Suão iwatsa Sesus tuktsa bo zumunahaze. Sesus tuktsa tsyhyryze Deus bo nipamykysokonaha.
15 os quais, descendo para lá, oraram por eles para que recebessem o Espírito Santo;
16 Deus hyrikoso Sesus tuktsa batu zuk. Nisiharasusunahaze asa hi: — O katsaktsa Sesus tuktsa tsimoziknaha — niaha. Deus hyrikoso Sesus tuktsa bo batu zuk. Iwatsahi sakzohotsa sitsyhyryze Deus bo nipamykysokonaha. — O Deus ahyrikoso ty Sesus tuktsa bo tyziakzo — niaha.
16 porquanto não havia ainda descido sobre nenhum deles, mas somente haviam sido batizados em o nome do Senhor Jesus.
17 Niahatsahi tahatsyhyrypetsa ty siharek humo paik paik nikaranaha. Atsoko Deus hyrikoso sibo izumu. Sakzohotsa tahatsyhyrypetsa ty siharek humo paik paik niahaze Deus hyrikoso atsoko sibo izumu. Simaõ ana bo hi nikozotoktoko.
17 Então, lhes impunham as mãos, e recebiam estes o Espírito Santo.
18 Simaõ nikozoze Deus hyrikoso sibo zumu. Sakzohotsa tahatsyhyrypetsa ty nisiharekpypyrikiknahaze Deus hyrikoso sibo izumu. Iwaze Peduru pe niy:
18 Vendo, porém, Simão que, pelo fato de imporem os apóstolos as mãos, era concedido o Espírito [Santo], ofereceu-lhes dinheiro,
19 — Uta kino niwatihi. Anatyhi tsinymyrykynaha uta kino niwatihi tsipikyrinymyry. Kabo tsipikyrinymyry zeka uta okyrysaro ty ahabo nyny my. Katsyhyrypetsa ty kytsa harektsa humo paik my zeka Deus hyrikoso sibo mozumu. Tazikwy mozihikik my — niy.
19 propondo: Concedei-me também a mim este poder, para que aquele sobre quem eu impuser as mãos receba o Espírito Santo.
20 Peduru zibetsakik: — O ikia aokyrysaro ty niwatihi sinini ykarawy boktsa! Ba zikanywyzo. Ikia tihi “O okyrysaro ty nyny my zeka iwatahi Deus hyrikoso atuk mynapykyryk” — mytsaty ahabyita tsiky. — Deus hyrikoso kytsa tuk mynapykyryk batu okyrysaro humo. Deus hyrikoso kytsa tuk mynapykyryk iwa Deus mozihikik.
20 Pedro, porém, lhe respondeu: O teu dinheiro seja contigo para perdição, pois julgaste adquirir, por meio dele, o dom de Deus.
21 Ikia Deus tsyhyryze batu tarabaja ziky. Ikia hi batu amysapy tsimy. Deus zany. Ikia amysapybara Deus zany. Amysapybyri ty ka tsipimoewy — niy.
21 Não tens parte nem sorte neste ministério, porque o teu coração não é reto diante de Deus.
22 — Deus bo typamykysokta! Ikia hi: “O Deus kamysapybyita ikykara tozeka ja Sesus humo tsipikokzohik tsimy” niy. Amysapybyita tsikykara kahyrinymyrẽta. Hawa sa batu imysapy ana humo hi zuba mytsaty tsimykara.
22 Arrepende-te, pois, da tua maldade e roga ao Senhor; talvez te seja perdoado o intento do coração;
23 Tsazokdirẽta tsimynakara. — Iwa zuba mytsaty tsikykara.
23 pois vejo que estás em fel de amargura e laço de iniquidade.
24 — Nawa Peduru zibetsakak. Niytahi Simaõ sakzohotsa pe niy: “O Deus bo katsyhyryze typamykysonahaktsa niy. Hawa ty ikia botu tsiktsasoko Deus batu kabo ziky” — niy. Yhỹ niaha.
24 Respondendo, porém, Simão lhes pediu: Rogai vós por mim ao Senhor, para que nada do que dissestes sobrevenha a mim.
25 Kyze Peduru Suão iwatsa Serusarẽhe bo ziksizonaha. Niahatsahi hawa Sesus nikara, ana bo hi nikozonaha astsatu nipamykysohokonaha, ske buruk niukurunahaze Deus wasania ty Samarija hudikhudikwytsa bo nitsasokonaha. Kyze Serusarẽhe bo ziksizonaha.
25 Eles, porém, havendo testificado e falado a palavra do Senhor, voltaram para Jerusalém e evangelizavam muitas aldeias dos samaritanos.
26 Bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa Piripi bo izumu. Ipe niy: — Aidyty. Tsikymy, ske buruk tsimykuru! Serusarẽhe ikny na ske Kasa burukta! niy. Ata ske jerukbara bo tykuru. Kytsa batu sizuba ata ske buruk mynakurukunaha — niy. Yhỹ niy.
26 Um anjo do Senhor falou a Filipe, dizendo: Dispõe-te e vai para o lado do Sul, no caminho que desce de Jerusalém a Gaza; este se acha deserto. Ele se levantou e foi.
27 Aidy ske buruk niukuru. Niytahi maku Etiopia ezekta ske buruk inaukuru. Tahudikhudikwy bo ziksikizo. Atakta isukzabyita tu Etiopia sipehatsata zitsumuẽhĩ Kãdasi inarokotatsa. Atahi Etiopia okyrysaro perytsa. Atahi Serusarẽhe bo iwatahi Deus pe: — Ikia hi tsamysapyrẽta tsimy — nikara.
27 Eis que um etíope, eunuco, alto oficial de Candace, rainha dos etíopes, o qual era superintendente de todo o seu tesouro, que viera adorar em Jerusalém,
28 Serusarẽhe ikny inaparak. Etiopia hudikhudikwy bo ziksizo. Tsaraha wata eze niukuru. Pikuzatsa ske buruk inasitetekenaha. Tadyhywy bete tsaraha eze nidyhyky, Deus papeu zinyky opykani nikara. Niukuruze Deus papeu humo opykani nipamykysoko. Tubabatu papeu Isaijas Deus sohokotsa ziwatahaka anahi zinyky.
28 estava de volta e, assentado no seu carro, vinha lendo o profeta Isaías.
29 Deus hyrikoso Piripi pe niy: — Tsaraha za bokta — niy. Yhỹ niy. Niparak tsaraha za bo zumu.
29 Então, disse o Espírito a Filipe: Aproxima-te desse carro e acompanha-o.
30 Zumuze maku iaksoho ziwabyky. Deus papeu ty zinyky ana hi ziwabyky. Tubabatu Isaijas ziwatahaka anahi ziwabyky. Iwaze Piripi ipe niy: — Amy sa tsipinyky, papeu humo sa tsipinymyryky — niy.
30 Correndo Filipe, ouviu-o ler o profeta Isaías e perguntou: Compreendes o que vens lendo?
31 — Batu ba. Hawa ja. Kahyrinymyrybyitatu pinykyry. Batu aty tohi zikyrinymyry. Pany! Katsarahaza bo pakutyny kabaze dyhytykta. Nawa tsimykurunaha — niy. Yhỹ niy.
31 Ele respondeu: Como poderei entender, se alguém não me explicar? E convidou Filipe a subir e a sentar-se junto a ele.
32 Etiopia ezekta papeu zinyky. Isaijas Deus sohokotsa tubabatu ziwataha:
32 Ora, a passagem da Escritura que estava lendo era esta: Foi levado como ovelha ao matadouro; e, como um cordeiro mudo perante o seu tosquiador, assim ele não abriu a boca.
33 Iwa papeu humo ziwatahaka.
33 Na sua humilhação, lhe negaram justiça; quem lhe poderá descrever a geração? Porque da terra a sua vida é tirada.
34 Etiopia ezekta papeu zinyze. Piripi pe niy: — Deus sohokotsa tasoho sa nitsasoko. Usta ja. Batu kahyrinymyry. Ikia harere ty tsipikyrinymyry tsihikik — niy.
34 Então, o eunuco disse a Filipe: Peço-te que me expliques a quem se refere o profeta. Fala de si mesmo ou de algum outro?
35 Yhỹ niy. Niytahi papeu humo iwatahaha zihyrinymyryky. Anahi iharere Sesus soho ty inapamykysoko, ana ty hi nipamykysoziuku.
35 Então, Filipe explicou; e, começando por esta passagem da Escritura, anunciou-lhe a Jesus.
36 Niahatsahi inaukurunahaze pihik bo iktsa niaha. — Nabo pihik bo iktsa ty. Uta tsipikarasusu zeka batu aty tohi “O” ziky — niy.
36 Seguindo eles caminho fora, chegando a certo lugar onde havia água, disse o eunuco: Eis aqui água; que impede que seja eu batizado?
37 Piripi ipe niy: — Ikia Sesus humo tsaspirikporẽta zeka paharasusu za — niy. Atahi: — Abaka Sesus Deus tse humo kaspirikporẽta — niy.
37 [Filipe respondeu: É lícito, se crês de todo o coração. E, respondendo ele, disse: Creio que Jesus Cristo é o Filho de Deus.]
38 Iwaze Etiopia ezekta tsaraha wata pyk niy. Iwaze Piripi tuk inasiknaha. Pihik bo nioktsotsoknaha. Anaeze Piripi ziharasusuhik.
38 Então, mandou parar o carro, ambos desceram à água, e Filipe batizou o eunuco.
39 Pihik ikny inazoknahaze Deus hyrikoso Piripi zioktyhyryk. Iwatahi Etiopia ezekta batu ity nyzo. Ata kino ske buruk ahudikhudikwy bo niukuruzo. Tsakurẽta nikara.
39 Quando saíram da água, o Espírito do Senhor arrebatou a Filipe, não o vendo mais o eunuco; e este foi seguindo o seu caminho, cheio de júbilo.
40 Atsoko Piripi Asoto eze niy. Niukuruze Deus wasani humo nipamykysoko. Niytahi Sesareja bo zumu niy.
40 Mas Filipe veio a achar-se em Azoto; e, passando além, evangelizava todas as cidades até chegar a Cesareia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.