Atos 5
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Estuba maku Sesus tuktsa tuk, Ananias inarokota. Ioke Sapira inarokotatsa. Itsuhuk huak okyrysaro ziakse.
1 Havia, porém, um homem chamado Ananias que, com sua esposa, Safira, vendeu uma propriedade.
2 Okyrysaro ty ituk jokboha nitare. Ioke okyrysaro humo tsihyrinymyrẽtatsa. Okyrysaro ituk nitare atatsa yhỹ nikara. Sisorokrẽtsa. Niahatsahi jokboha zuba sakzohotsa bo okyrysaro ty wabehyryk niy. Iwaze Ananias sakzohotsa bo niy. Ispe niy: — Anaka okyrysaro ty ahabo nyny my. Katsuhuk huak ikyze na zuba okyrysaro ty kytsa kabo nyny niaha — niy. Iwa nisispihikbataka.
2 Levou apenas parte do dinheiro aos apóstolos, mas, com aprovação da esposa, afirmou que aquele era o valor total e ficou com o resto.
3 Niytahi Peduru ipe niy: — Amo sa Satanas harere bo hyỹ tsiky. Amy humo sa Deus hyrikoso bo zispihikbata tsihikik. Amy humo okyrysaro jokboha zuba tsiky.
3 Então Pedro disse: “Ananias, por que você deixou Satanás encher seu coração? Você mentiu para o Espírito Santo quando guardou parte do dinheiro para si.
4 Tapara atsuhuk hi niy. Atsuhuk huak ty mybo nyny tsimyzeka wasani my. Atsuhuk huak ty mybo nyny habyi zeka wasani my niwatihi. Batu aty tohi humo apehahuk byitatu. Iwatahi amy humo sa amysapybyita tsimykara. Mybo mybarapetu tsikykara. Ikia Deus pe kino niwatihi mybarapetu tsikykara — niy.
4 A propriedade era sua para vender ou não, como quisesse. E, depois de vendê-la, o dinheiro também era seu, para entregar ou não. Como pôde fazer uma coisa dessas? Você não mentiu para nós, mas para Deus!”.
5 Siharere ziwabyze Ananias wytyk bo inaraha nihyrikosokda. Kytsa sizubarẽtsa sipybyrẽtsa nikaranaha.
5 Assim que Ananias ouviu essas palavras, caiu no chão e morreu. Um grande temor se apoderou de todos que souberam o que havia acontecido.
6 Mykyryburuktsa izumunaha. Nihyrikosokdata panu ty ziakwarakanaha. Zibykyknaha. Iytyk bo nitsahorokiknaha.
6 Então alguns jovens se levantaram, envolveram o corpo num lençol e o levaram para fora, e depois o sepultaram.
7 Iwaze Sapira Peduru bo zumu. Ibarikta nihyrikosokda ana humo hi atatsa batu ihyrinymyry.
7 Cerca de três horas depois, sua esposa entrou, sem saber o que havia acontecido.
8 Peduru iwa atatsa pe niy: — Anaty zuba okyrysaro abarikta kabo nyny niy. Ahatsuhuk huak humo ziaksehikze. Na zuba sa kytsa ahabo nyny niaha — niy. — Yhỹ niy. Atsatu nyny niaha — niy. Iwa atatsa zispihikbataka.
8 Pedro lhe perguntou: “Foi esse o valor que você e seu marido receberam pelo terreno?”. Ela respondeu: “Sim, foi esse o valor”.
9 Peduru tihi: — Amy humo sa ikiahatsa Deus hyrikoso tsipiakpynaha zuba. Tsikpamykysokonaha “Deus hyrikoso bo mybarapetu tsimaha zeka batu sinini tsimaha” tsikaha. Mykyryburuktsa abarikta ytyk bo nitsahoroknaha asahi mozumuzonaha. Ikia kino niwatihi pabykyryknaha — niy.
9 Então Pedro disse: “Como vocês puderam conspirar para pôr à prova o Espírito do Senhor? Veja, os jovens que sepultaram seu marido estão logo ali, perto da porta, e também levarão você”.
10 Niytatsahi atsoko nira. Peduru niritohoko naha bo inaraha. Niahatsahi nihyrikosokdatatsa nikozonahaze inury zebykyryknaha. Iytyk bo ibarikta baze tu nitsahoroknaha. Sesus tuktsa sizubarẽtsa ziwabykynaha. Ananias ioke ahatsa sisoho ziwabykynaha.
10 No mesmo instante, ela caiu no chão e morreu. Quando os jovens entraram e viram que ela estava morta, levaram seu corpo para fora e a sepultaram ao lado do marido.
11 Ustsa kytsa ziwabykynahaze sipybyrẽtsa nikaranaha.
11 Um grande temor se apoderou de toda a igreja e de todos que souberam desse acontecimento.
12 Sakzohotsa Deus watawyhytsa nikaranaha. Siwatawytsitsa ty hawa kytsa batu zikaha anaty hi nikaranaha. Deus zikwy humo ziwatawykynaha. Deus wahoro zubata isturupe zikarazik eze izumubanaha anaeze kytsa Saroma inarokota. Anaeze inakypykyknaha.
12 Os apóstolos realizavam muitos sinais e maravilhas entre o povo. Todos se reuniam regularmente no templo, na parte conhecida como Pórtico de Salomão.
13 Batu aty tohi situk zuk. Ustsa kytsa Sesus tuktsabyitsa tu situk batu dyhy. Iwatsatu Serusarẽhe ezektsa Sesus tuktsa siakparawy. Sisoho nitsasokonaha — O asaktsa simysapyrẽtsa — nikaranaha.
13 Quando se reuniam ali, ninguém mais tinha coragem de juntar-se a eles, embora o povo os tivesse em alta consideração.
14 Kytsa sizubarẽtsa, wytykyryk kino niwatihi Sesus tuktsa niyziknaha. Sesus tuktsa niobaranaha.
14 Cada vez mais pessoas, multidões de homens e mulheres, criam no Senhor.
15 Niahatsahi kytsa simyitsapyritsa ske sak bo inasioktyhyryknaha. Anaeze simyitsapyritsa tahawanu eze tahahoekwytsa eze niwatihi nihoekeknaha. Peduru zitabakaze ihyrikoso simyitsapyrẽtsa haraputaba harakmo niy. Peduru hyrikoso simyitsapyritsa haraputaba nisiharamuze nisizororowyky.
15 Como resultado, o povo levava os doentes às ruas em camas e macas para que a sombra de Pedro cobrisse alguns deles enquanto ele passava.
16 Myzubaha bo izumukunaha. Kytsa nabytykara eze tu Serusarẽhe bo zumukunaha. Asa kino simyitsapyritsa inasioktykyryknaha. Hyrikoso sapybara sizubarẽtsa bo zumuikiknaha. Asahi inasioktyhyryknaha. Sizubarẽtsa nisizororowynaha. Hyrikoso sapybara nisiksiwyhiknaha. Iwa Deus hyrikoso nikara.
16 Muita gente vinha das cidades ao redor de Jerusalém, trazendo doentes e atormentados por espíritos impuros, e todos eram curados.
17 Taparaktsa ziknapamykysokonahatsitsa sakzohotsa humo sizokdirẽtsa niyziknaha. Tahatuktsa kino niwatihi sizokdirẽtsa Sadusitsa nikaranaha.
17 Tomados de inveja, o sumo sacerdote e seus oficiais, que eram saduceus,
18 Iwatsahi sakzohotsa sitsipa humo nisioktyhyryknaha. Sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo nisihurukiknaha.
18 prenderam os apóstolos e os colocaram numa prisão pública.
19 Niytahi unata bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa sibo inasik. Sakyriukrẽnikitsa hurukwy hokbowytsa ty nisisaparehik niy. (Hokbowy titsakyrikrẽtsa nizapare.) Ape bo nisisukehyryk.
19 Um anjo do Senhor, porém, veio durante a noite, abriu as portas do cárcere e os levou para fora.
20 Ispe niy: — Deus wahoro zubata botaha! Anaeze kytsa Sesus soho tysihyrinymyrynaha! — niy. Yhỹ niaha.
20 “Vão ao templo e transmitam ao povo esta mensagem de vida!”, disse ele.
21 Miwa botu sakzohotsa Deus wahoro zubata bo nipupunaha. Anaeze kytsa Sesus soho humo nisihyrinymyrykynaha. Kyze kytsaharerewabytsitsa sakzohotsa nisipehakanaha. Taparaktsa ziknapamykysokonahatsitsa sipehakatsa, taparaktsa kapitaõtsa wakatsa sizubarẽtsa iwatsa izumubanaha. Asahi kytsaharerewabytsitsa sodadutsa nisipehakanaha. Asahi: — Sakyriukrẽnikitsa hurukwy boktsa! Sakzohotsa bo tynasioktyhyryknahaktsa — niaha. Yhỹ niaha.
21 Desse modo, ao amanhecer, os apóstolos entraram no templo, conforme haviam sido instruídos, e, sem demora, começaram a ensinar. Mais tarde, o sumo sacerdote e seus oficiais chegaram, reuniram o conselho,
22 Niahatsahi sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo nitururuknaha. Zumunahaze sakzohotsa hana bo ja. Batu isty ny. Iwaze taparaktsa bo ziksizonaha. Sodadutsa ispe niaha:
22 Mas, quando os guardas do templo chegaram à prisão, os homens não estavam lá. Então voltaram e contaram:
23 — O Sesus ykzohotsa hana bo ja. Sakyriukrẽnikitsa hurukwy eze batu tsarawyky. Anaeze sisuparatsitsa zuba. Asahi hokbowy titsakyrikrẽta baze niriktotohokonaha, hokbowy ihizikpyrykyhyta. Hokbowy ty zoksapare tsikahaze batu sakzohotsa tsarawybara niapykyk — nikaranaha. Iwa kytsaharerewabytsitsa bo nikaranaha.
23 “A prisão estava bem trancada, com os guardas vigiando do lado de fora, mas, quando abrimos as portas, não havia ninguém!”.
24 Iwatsahi kytsaharerewabytsitsa paikpa mytsaty nikaranaha. Taparaktsa ziknapamykysokonahatsitsa, sodadutsa pehatsa kino niwatihi ana ziwabynahaze paikpa mytsaty nikaranaha.
24 Ao ouvir isso, o capitão da guarda do templo e os principais sacerdotes ficaram perplexos e se perguntavam o que aconteceria em seguida.
25 Iwaze babatu amata sibo izumu. Ispe niy: — Wabytaha! Kytsa ikiahatsa tsiksioktyhyryknahatsa, asahi Deus wahoro zubata isturupeze kytsa mysihyrinymyrykyzonaha — niy.
25 Então alguém chegou com a seguinte notícia: “Os homens que os senhores puseram na cadeia estão no templo, ensinando o povo!”.
26 Niahatsahi sodadutsa pehakatsa tuk nitururuknaha. Deus wahoro zubata bo zumunahaze sakzohotsa petoktsa nisioktyhyrykzonaha. Sodadutsa kytsa sizubarẽtsa pokso sipybyrẽtsa nikaranaha. Asahi: — O katsa tsimysisapybyrinaha zeka kytsa sizubarẽtsa haraharetsa mybo nasipaparanaha — mytsaty nikaranaha. Iwaze kytsaharerewabytsitsa bo nisioktyhyryknaha.
26 O capitão e seus guardas foram e prenderam os apóstolos, mas sem violência, pois temiam que o povo os apedrejasse.
27 Kytsaharerewabytsitsa sapy bo nisioktyhyryknaha. Niahatsahi taparaktsa ziknapamykysokonahatsitsa sakzohotsa nisibetsakaknaha.
27 Em seguida, levaram os apóstolos e os apresentaram ao conselho de líderes do povo, onde o sumo sacerdote os confrontou.
28 — Tapara ikiahatsa pe Sesus soho “kytsa bo soso byitaha” tsikaha. Sesus harere ty isty hyrinymyry byitaha tsikaha. Ikiahatsa myharere bo batu hỹ tsikaha. Serusarẽhe ezektsa tsiksihyrimymyrykynaha. Kytsa pe tsikaha. “Kytsaharerewabytsitsa Sesus zibeze tsihikiknaha” tsikaha — niy.
28 “Nós lhes ordenamos firmemente que nunca mais ensinassem em nome desse homem”, disse ele. “E, mesmo assim, vocês encheram Jerusalém com esse seu ensino e querem nos responsabilizar pela morte dele!”
29 Niytahi Peduru ustsa sakzohotsa tuk siharere soho nipamykysoko. Peduru ispe niy: — Katsaktsa Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha. Kytsa harere meky watu zeka batu hỹ tsimaha.
29 Pedro e os apóstolos responderam: “Devemos obedecer a Deus antes de qualquer autoridade humana.
30 Ikiahatsa Sesus iharapatawyhyta humo tsihyrizikiknaha. Itsyhyry soik eze humo, ipyrytsa humo kino niwatihi tsihyrizikiknaha. Iwaze nihyrikosokda. Ikiahatsa tsibezehiknaha.
30 O Deus de nossos antepassados ressuscitou Jesus dos mortos depois que os senhores o mataram, pendurando-o numa cruz.
31 Deus izihyrizikpowy. Taparaktsa kapitaõtsa watsa mydiritsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha. Abaka Deus Sesus myhyrizikwani niyzik. Iwatahi Deus tuk atatu mynapykyryk. Atahi myoktykytsa mozik. Iwa Deus niy. Iwatahi Isareu ezektsa tahamysapybara ty pimoewynaha. Sesus humo Isareu ezektsa tahamysapybara ty pimoewynaha zeka Deus mysiokzohik — niy.
31 Deus o colocou no lugar de honra, à sua direita, como Príncipe e Salvador, para que o povo de Israel se arrependesse de seus pecados e fosse perdoado.
32 — Hawa Deus nikara tsinymyrykynaha. Iwatsahi tsinapamykysokonaha. Deus hyrikoso niwatihi. Hawa Deus nikara ihyrikoso piwatawyky. Wasani mykara. Deus hyrikoso ty kytsa bo nyny niy. Kytsa iharere bo ma mykaranaha zeka ihyrikoso situk mynapykyryk — niy. Iwa kytsaharerewabytsitsa bo Peduru nitsasoko.
32 Somos testemunhas dessas coisas, e assim é também o Espírito Santo, que Deus dá àqueles que lhe obedecem”.
33 Ziwabykynahaze ana humo hi sakyrirẽtsa niyziknaha. Sakzohotsa humo nisibakyzykynaha.
33 Quando ouviram isso, os membros do conselho se enfureceram e decidiram matá-los.
34 Niytahi maku estuba rikto niy. Estuba kytsaharerewabytsitsa tu niy. Pariseu niy. Pariseutsa Deus harere nisihyrinymyrykynaha. Kamarieu inarokota. Serusarẽhe ezektsa ihumo siharereziurẽtsa nikaranaha. Iwaze itukytsa bo nitsasoko: — O katukytsa sakzohotsa ty ka isty sukespyk tsimaha. Iwaze katsa zuba tsimypamykysonaha — niy. Yhỹ nikaranaha. Sakzohotsa ape bo nisisukehiknaha. Iwaze Kamarieu kytsaharerewabytsitsa bo nitsasoko. Atahi:
34 Um deles, porém, um fariseu chamado Gamaliel, especialista na lei e respeitado por todo o povo, levantou-se e ordenou que eles fossem retirados da sala do conselho por um momento.
35 — Taparaktsa Isareu ezektsa wabytaha! niy. Hawa tsimaha kytsa petoktsa bo pykyhytutaha! Mytsatyziutaha.
35 Em seguida, disse aos demais: “Israelitas, cuidado com o que planejam fazer a esses homens!
36 Jokboha tu maku izumu Teudas inarokota. Atahi kytsa bo nitsasoko “Uta apehatsa wata” nikara. Kytsa sizubarẽtsa kwatero sẽtos kytsa ituk niukurunaha ituktsa niyziknaha. Iwaze Teudas ibezehita. Iwatsahi ituktsa nanabyitaba nipaparahabaiknaha. Ihyriziktsokzawy nepyk.
36 Algum tempo atrás, surgiu um certo Teudas, que afirmava ser alguém importante. Umas quatrocentas pessoas se juntaram a ele, mas foi morto e seus seguidores se dispersaram, e o movimento deu em nada.
37 Niytahi usta maku Sudas inarokota. Karireja ezekta niy. Ata humo kino mytsaty tsimaha. Nawa zuruze maku taparaktsa humo kytsa naro ziwatahaka. Atakta niwatihi kytsa sizubarẽtsa iapik niukurunaha ituktsa niyziknaha. Kyze botuhi ibezehita. Ituktsa nanabyitaba nipaparahabaiknaha. Ihyriziktsokzawy nepyk — niy.
37 Depois dele, na época do censo, apareceu Judas, da Galileia, que fez muitos seguidores. Ele também foi morto, e seu grupo se dispersou.
38 Atahi: — Aba niytahi kytsa petoktsa inasioktyhyryknaha. Batu amy tohi humo zikaha niy. Sihyriziktsokzawy kytsa zikwy humo my zeka mopyk.
38 “Portanto, meu conselho é que deixem esses homens em paz e os soltem. Se o que planejam e fazem é meramente humano, logo serão frustrados.
39 Sihyriziktsokzawy Deus zikwy humo my zeka ikiahatsa ba zikpyk batu zikaha. Deus hyriziktsokzawy humo kino iwatsahi ba zikpykba. Tsipepyk tsihikiknaha zeka ikiahatsa batu Deus tuk zikaha. Deus mymysininiwy — niy.
39 Mas, se é de Deus, vocês não serão capazes de impedi-los. Pode até acontecer de vocês acabarem lutando contra Deus”.
40 Kytsaharerewabytsitsa Kamarieu harere siakparawy. Iharere bo yhỹ nikaranaha. Niahatsahi sakzohotsa bo huahua niaha. Inasihyrykzonaha sodadutsa pe niaha: — Sakzohotsa tysikinaha — niaha. Hyỹ nikaranaha. Sakzohotsa pikuza hwyk ty nisikikinaha. — Sesus soho ty ka soso byitaha isty hyrinymyry byitaha — nikaranaha. Iwaze isty suketaha.
40 Os demais membros aceitaram o conselho de Gamaliel. Chamaram os apóstolos e mandaram açoitá-los. Depois, ordenaram que nunca mais falassem em nome de Jesus e, por fim, os soltaram.
41 Niahatsahi sakzohotsa ziponaha iwatsahi sakurẽtsa nikaranaha. Deus pe nikaranaha: — O Deus mybo iktsaziu tsiky. Kytsa nimykikinahaze Deus wasani nikara. Sesus humo sinini tsikykaranahaze mykurẽtsa tsikyziknaha — nikaranaha.
41 Quando os apóstolos saíram da reunião do conselho, estavam alegres porque Deus os havia considerado dignos de sofrer humilhação pelo nome de Jesus.
42 Zikzibyituhukunaha tu sakzohotsa Deus wahoro zubata isturupeze kytsa Sesus soho ty nisihyrinymyrykynaha. Tahawahoro eze kino niwatihi Sesus soho ty nisihyrinymyrykynaha. Ziknapamykysoikiknaha kytsa bo Sesus Kiristu niy. Sesus ta Deus pehata babata mywata niyzik nikaranaha.
42 E todos os dias, no templo e de casa em casa, continuavam a ensinar e anunciar que Jesus é o Cristo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.