Atos 28
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Tsikzikdihi bo tsikumunaha. Marata inarokoha tsinymyrykynaha. Marata ezektsa simysapyrẽtsa.
1 Uma vez a salvo em terra, descobrimos que estávamos na ilha de Malta.
2 Zisapykynaha. Hyritsik nawõbaik. Mykparẽtsa tsikykaranaha. Iwaze izo zibawakanaha. Mytsyhyryze izo zipokoknaha.
2 O povo de lá nos tratou com muita bondade. Por ser um dia frio e chuvoso, fizeram uma fogueira na praia para nos receber.
3 Pauro izo zibykyryk. Zipokokze izo eze pyryhyk izoihik. Niytahi Pauro zitsyhyrysisĩ.
3 Enquanto Paulo juntava um monte de gravetos e os colocava no fogo, uma cobra venenosa que fugia do calor mordeu sua mão.
4 Iwatsahi Marata ezektsa asa zuba nipamykysokonaha: — O atakta maku kytsa bakatsa hỹ. Pihik eze tuze batu pomoza. Aba pyryhyk zisisĩ naha humo mohyrikosokda. Imysapytawy kyzekta zira — mytsaty ahabyitsa nikaranaha.
4 Quando os habitantes da ilha viram a cobra pendurada na mão de Paulo, disseram uns aos outros: “Sem dúvida ele é um assassino! Embora tenha escapado do mar, a justiça não lhe permitiu viver”.
5 Pauro tatsyhyrype ty wywyk nikara pyryhyk izo bo zioktsokik. Mahani itsapyri. Tsakurẽta niapykyryk.
5 Mas Paulo sacudiu a cobra no fogo e não sofreu nenhum mal.
6 Iwatsahi kytsa Pauro bo iktsaziu nikaranaha. Ziperykynaha. Itsipa wiwi ziperykynaha. Atsoko ja mohyrikosokda mytsaty nikaranaha. Ziperykynaha ziperykynaha. Sinini ahabyita napykyryk. Iwatsahi meky watu mytsaty nikaranaha. — Atakta batu maku niy. Atahi deus my — mybarapetu nikaranaha.
6 O povo esperava que ele inchasse ou caísse morto de repente. No entanto, depois de esperarem muito tempo e verem que nada havia acontecido, mudaram de ideia e começaram a dizer que ele era um deus.
7 Niytahi Pubiro mybo hua hua niy. Pubiro tsikzikdihi ezektsa ispehakatsa niy. Isapy tykarawa niy. Haneze izo baze tsikykpyzazakanaha isapy niy. Atahi mybo huahua niy: — Kawahoro bo paku tsimaha — niy. Katsaktsa iwahoro bo tsikpupunaha. Anaeze harakykbyihi tsikurunaha. Nimyoktyhyryk. Mydisahawy ty mybo nyny nikara.
7 Perto da praia, havia uma propriedade pertencente a Públio, a principal autoridade da ilha. Por três dias, ele nos hospedou e nos tratou com bondade.
8 Izo tsimyitsapyrẽta, ihumuẽzumu. Zikaraikik. Iwaze Pauro Deus bo itsyhyryze nipamykysoko. Tatsyhyrypetsa ty ihumo paik niy. Iwaze Deus zizororowyhik, tsakurẽta niyzik.
8 Aconteceu que o pai de Públio estava doente, com febre e disenteria. Paulo entrou, orou por ele e, impondo as mãos sobre sua cabeça, o curou.
9 Ana soho sizubarẽtsa ziwabynaha asahi simyitsapyritsa Pauro bo nasioktyhyknaha. Tsikzikdihi ezektsa asahi simyitsapyritsa ibo inasioktykyryknaha. Nizororobanaha.
9 Então os demais enfermos da ilha vieram e foram curados.
10 Iwatsahi sinamy ty mybo nyny niaha. Amy ty tsimyzihikiknaha mybo nyny niaha. Aibani usta tsaraha puẽtsikbyita eze tsikmykokorohyknahaze amy ty tsimyzihikiknaha mybo nyny niaha. Tsaraha bo sinamy ty zipupukunaha. Iwaze tsikukuruzonaha.
10 Como resultado, fomos cobertos de presentes e honras e, chegada a hora de partirmos, o povo nos forneceu todos os suprimentos necessários à viagem.
11 Byzoje harakykbyihi tsitsunahaze Homa bo tsikukurunaha. Marata tsikzikdihi ekze tsikukurunaha. Usta tsaraha puẽtsikbyita eze tsikukurunaha. Tatsaraha Marata tsikzikdihi eze hyritsik pokteze niapykyryk. Tapara atahi Aresãdere pupuwy ikny inaukuru. Tsaraha tsuno humo beketsa hyrikoso nisisukni. Estuba Kasito inarokota usta Poros inarokota niy. Iwaze tsikukuruzonaha.
11 Três meses depois do naufrágio, embarcamos em outro navio, que havia passado o inverno na ilha. Era um navio alexandrino, que tinha na parte da frente a figura dos deuses gêmeos.
12 Iwaze Sirakuse bo bybybyu tsikaha.
12 Aportamos em Siracusa, onde ficamos três dias.
13 Anaeze harakykbyihi tsikururenaha. Niahatsahi zaktaba tsikukurunaha. Resio bo bybybyu tsikaha. Estuba zuruze zopok wasani inabybykyk. Haramwe sukewy taba inabybykyk iwaze tsikukuruzonaha. Petok zuruze Poteroi bo tsikumukunaha.
13 Dali navegamos até Régio. Um dia depois, um vento sul começou a soprar, de modo que no dia seguinte prosseguimos até Potéoli.
14 Anaeze Sesus tuktsa tsiksihobyknaha. Sibaze tsikurukunaha. Estuba mytsyhyry wa situk tsikypykykspyknaha. Niahatsahi tsikukuruzonaha. Harataba ske buruk Homa bo tsikukurunaha.
14 Ali encontramos alguns irmãos que nos convidaram a passar uma semana com eles. Depois fomos para Roma.
15 Sesus tuktsa Homa ezektsa katsa mysoho ziwabynaha. Katsa Homa ske buruk tsikukurunaha ziwabynaha. Iwatsahi katsa inamyhobyknaha. Homa jokbohaze inamyhobyknaha. Sihuakyriwy Apijo baze tsiksihobyknaha. Ustsa huakyriwy Harakykbyihi tsinamy yksikewy inarokoha ana eze kino niwatihi tsiksihobyknaha. Pauro sibo nikozoze tsakurẽta niyzik. Atahi: — O Deus myzo ikia katsyhyryze tsipiksapywyky ahumo kakurẽta hỹ — niy.
15 Os irmãos em Roma souberam que estávamos chegando e vieram ao nosso encontro no Fórum da Via Ápia. Outros se juntaram a nós nas Três Vendas. Ao vê-los, Paulo se animou e agradeceu a Deus.
16 Iwaze Homa bo tsikumunaha. Sodadutsa pehatsa Homa taparaktsa bo Pauro ty nyny niy. Niahatsahi Homa taparaktsa Pauro pe niaha: — Sakyriukanikitsa hurukwy ba ziktsuk. Wahoro eze tsimypykyryk. Sodadu estuba zuba ikia tuk mynapykyryk — niy. Iwaze Pauro wahoro eze sodadu tuk niapykyryk.
16 Quando chegamos a Roma, Paulo recebeu permissão de ter sua própria moradia, sob a guarda de um soldado.
17 Kyze harakykbyihi zuruze Pauro wastuhu myhyrizikwanitsa Sudeutsa nisiakzoko. Inauzuzuknahaze Pauro ispe niy: — O katukytsa! Batu amy tohi mytyryktsa humo Sudeutsa mysopyk ty yhỹ ikykara. Hawa mydiritsa nimyhyrinymyrykynaha anatyhi yhỹ ikykara. Iwatatu Sudeutsa Serusarẽhe eze katsipa humo zikoktyhyryknaha. Myhyrizikwanitsa Homa sibo hi katy nyny niaha. Asahi katuk nipamykysokonaha. Amy humo sa Sudeutsa pabeze tsihikiknaha nikaranaha. Iwa pinymyry tsihikiknaha. Batu amy tohi zikaha. Kamysapybara ty ka humo batu ity kaha. Sudeutsa kasoho ty mybarapetu nikaranaha.
17 Três dias depois de chegar, Paulo convocou os líderes judeus locais e lhes disse: “Irmãos, embora eu não tenha feito nada contra nosso povo nem contra os costumes de nossos antepassados, fui preso em Jerusalém e entregue ao governo romano.
18 Homa ezektsa pehatsa sakyriukanikitsa hurukwy ekze ziksuke tsihikiknaha.
18 Os romanos me interrogaram e queriam me soltar, pois não encontraram motivo para me condenar à morte.
19 Sudeutsa batu hỹ niaha. Anaeze zikare tsihikiknaha. Iwatahi utakta: “Sesa Homa ezektsa pehatsa kaharere piwaby!” iky. Sudeutsa katyryktsa soho ty batu tyso.
19 Mas, quando os líderes judeus protestaram contra a decisão, considerei necessário apelar a César, embora não tivesse acusação alguma contra meu próprio povo.
20 Iwatahi ikiahatsa pe kabo tsimahaktsa iky. Ikiahatsa tuk mopamykyso tsihikik. Tubabatu Sudeutsa Deus zipehata ziperykynaha. Ata harere bo kino yhỹ ikykara. Ihumo kaspirikporẽta my. Ana humo hi karikutsitsitsa ty ziktsipawarakanaha — niy. Iwa Pauro Sudeutsa bo nitsasoko.
20 Por isso pedi a vocês que viessem aqui hoje para que nos conhecêssemos, e também para que eu pudesse explicar que estou preso com estas correntes porque creio na esperança de Israel”.
21 Kyze ipe niaha: — O katukta Sudeja ezektsa papeu ty batu nyny niaha. Papeu asoho batu mybo ziwatahakanaha — nikaranaha. — Sudeutsa sukmotsa niwatihi mybo inakozorenahaze asoho ty batu tyso.
21 Eles responderam: “Não recebemos nenhuma carta da Judeia, e ninguém que veio de lá nos informou alguma coisa contra você.
22 Iwaze katsa aharere tsipiwaby tsihikiknaha. Nanabyitaba sizubarẽtsa Sesus tuktsa nisimyijakaranaha. Kytsa siharere humo batu siakparawy. Ikia Sesus humo aspirikporẽta iwatahi mybo tsimytsaso — nikaranaha.
22 Contudo, queremos ouvir o que você pensa, pois o que sabemos a respeito desse movimento é que ele é contestado em toda parte”.
23 Yhỹ niy. Niahatsahi estuba zuruze ziwatawynaha. Nawa zuruze Sudeutsa sizubarẽtsa Pauro wahoro bo izumubanaha. Miwa botu ziakbata tatu zunubaze zuba nepyk Pauro Sesus soho ty nipamykysoko. Hawa kytsa Deus tyryktsa moziknaha anasoho ty hi nipamykyso. Amy ty Moises botu ziwatahaka, Deus sohokotsa botu ziwatahakanaha iwa ana soho nisihyrinymyryky. Deus harere papeu ty botu ziwatahakanaha nisiwatawyky. Hawa Sesus Deus zipehata mywata niyzik nisispirikpoko.
23 Então marcaram uma data e, nesse dia, muita gente foi à casa de Paulo. Ele explicou e testemunhou sobre o reino de Deus e, desde cedo até a noite, procurou convencê-los acerca de Jesus com base na lei de Moisés e nos livros dos profetas.
24 Wastuhu Pauro harere bo yhỹ nikaranaha iwatsahi Sesus humo sispirikporẽtsa niyziknaha. Ustsa batu, asahi Sesus harere bo batu hyỹ zikaha iwatsahi batu sispirikpo.
24 Alguns foram convencidos pelas coisas que ele disse, mas outros não creram.
25 Niahatsahi zipobaiknaha. Asa zuba nipamykysokonaha. Tapara zipokonahatsa Pauro ispe niy: — Tubabatu Deus sohokotsa mydiritsa taparaktsa bo nitsasokonaha. Deus hyrikoso humo Isaijas nipamykysokoze:
25 E, depois de discutirem entre si, foram embora com estas palavras finais de Paulo: “O Espírito Santo estava certo quando disse a nossos antepassados por meio do profeta Isaías:
26 Sudeutsa bo tsimy. Sibo tsimytsasoko Deus tihi:
26 ‘Vá e diga a este povo: Quando ouvirem o que digo, não entenderão. Quando virem o que faço, não compreenderão.
27 Anaty Isaijas Deus harere humo botu ziwatahaka” niy.
27 Pois o coração deste povo está endurecido; ouvem com dificuldade e têm os olhos fechados, de modo que seus olhos não veem, e seus ouvidos não ouvem, e seu coração não entende, e não se voltam para mim, nem permitem que eu os cure’.
28 — O katukytsa anaty botu tsihyrinymyrykynaha. Abaka Deus wasania ty Sudeutsabyitsa bo mopamykysoko. Asaktsa piwabyziukunaha. Deus harere bo yhỹ mahaze ityryktsa moziknaha — niy. Iwa Sudeutsa bo nitsasoko.
28 Portanto, quero que saibam que esta salvação vinda de Deus também foi oferecida aos gentios, e eles a aceitarão”.
29 — ausente —
29 Depois de ele ter dito essas palavras, os judeus partiram, em grande desacordo uns com os outros.
30 Niytahi Pauro Homa ezektsa bo Sesus soho ty nipamykysoko. Petok niytyk tseheze wahoro eze niapykyryk. Okyrysaro ty wahoro tsihitsa bo nyny nikara, iwaze hi iwahoro eze niapykyryk. Kytsa sizubarẽtsa ibo izumunaha.
30 Durante os dois anos seguintes, Paulo morou em Roma, às próprias custas. A todos que o visitavam ele recebia,
31 Mypehakatsa Sesus Kiristu soho sibo nitsasoko. Deus tyryktsa soho sibo nitsasoko. Batu ipyby nisisopykyryk. Batu aty tohi itykni. Batu aty tohi ipe: — Aksobyity — niaha. Iwa Sesus soho kytsa bo nipamykysoko.
31 proclamando corajosamente o reino de Deus e ensinando a respeito do Senhor Jesus Cristo sem restrição alguma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.