Atos 21
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs ARA
1 Iwaze tsikserikiknaha. Tsikukurunaha. Tsaraha puẽtsikbyita eze kokokorohyk tsikaha. Iwaze tsikebanaha. Tsikzikdihi Kos inarokoha tsikumunaha. Petok zuruze tsikukuruzonaha Hodes peske myporokwy bo tsikumunaha. Iwaze usta hudikhudikwy bo Patara inarokoha tsikukurunaha.
1 Depois de nos apartarmos, fizemo-nos à vela e, correndo em direitura, chegamos a Cós; no dia seguinte, a Rodes, e dali, a Pátara.
2 Anaeze usta tsaraha puẽtsikbyita tsihobyknaha ataeze kokokorohyk tsikaha. Iwaze Penise bo tsikukurunaha. Tsikzikdihi bo tsikozonaha.
2 Achando um navio que ia para a Fenícia, embarcamos nele, seguindo viagem.
3 Tsikzikdihi Sipire inarokoha. Tsikebakanaha. Iwaze Sirija wataba tsikukurunaha. Iwaze Tiro bo bybybyu tsikaha. Anaeze tsaraha puẽtsikbyita kytsa namy zizukuknaha sinamy Tiro eze zerekeknaha. Iwa Tiro bo tsikumunaha. Tsiperykynaha.
3 Quando Chipre já estava à vista, deixando-a à esquerda, navegamos para a Síria e chegamos a Tiro; pois o navio devia ser descarregado ali.
4 Iwaze Sesus tuktsa tsiksihobyknaha. Mytsyhyrytsa wa zurunahaze situk tsikypykyryknaha. Pauro bo Deus hyrikoso humo nitsasokonaha ipe nikaranaha: — O Serusarẽhe bo batu pão — nikaranaha. Tapara Deus hyrikoso sibo nitsaso hawa ty Pauro bo mykara.
4 Encontrando os discípulos, permanecemos lá durante sete dias; e eles, movidos pelo Espírito, recomendavam a Paulo que não fosse a Jerusalém.
5 Mytsyhyrytsa wa zurunahaze tsikukuruzonaha. Sesus tuktsa mytuk pihik sak bo inaskiknaha. Kytsa wytykyryk tahyrytsa tuk iwatsa mytuk nimyra bo izumubanaha. Anaeze myekaratsa humo puruk puruk tsikaha. Deus bo tsikpamykysokonaha.
5 Passados aqueles dias, tendo-nos retirado, prosseguimos viagem, acompanhados por todos, cada um com sua mulher e filhos, até fora da cidade; ajoelhados na praia, oramos.
6 Kyze ispe tsikaha: — Abaka katsa tsipiksinaha — tsikaha. — Yhỹ. Tsipiksinaha za. Deus ahatuk tu napykyryk. Tsipiksinaha — niaha. Iwaze tsaraha puẽtsikbyita eze kokokorohyk tsikaha. Asa hi tahawahoro bo ziksizonaha. Iwa Tiro bo tsikukuruzonaha.
6 E, despedindo-nos uns dos outros, então, embarcamos; e eles voltaram para casa.
7 Tsikukurunaha. Pytoromaida bo tsikumunaha. Anaeze Sesus tuktsa tuk estuba tsikururenaha.
7 Quanto a nós, concluindo a viagem de Tiro, chegamos a Ptolemaida, onde saudamos os irmãos, passando um dia com eles.
8 Byriri tu Sesareja bo tsikumunaha. Piripi wahoro bo tsikpupunaha. Atahi Deus harere wasania ty ziknatsasokota. Tubabatu sete kytsa Serusarẽhe eze iwatawyhyta, Piripi situk estuba niy. Iwahoro eze tsikapykyrykspyknaha.
8 No dia seguinte, partimos e fomos para Cesareia; e, entrando na casa de Filipe, o evangelista, que era um dos sete, ficamos com ele.
9 Ihyryza sizapetok sizapetok aha. Sipyitsabyriza niaha. Deus harere nitsasokonahaza.
9 Tinha este quatro filhas donzelas, que profetizavam.
10 Kyze maku Sudeja ikny ta izumu. Deus harere nitsasokota niy. Akabo inarokota.
10 Demorando-nos ali alguns dias, desceu da Judeia um profeta chamado Ágabo;
11 Hawa Deus mykara ibo nitsasokoro. Atahi katsa mybo izumubahaneze Pauro izikwoekaĩwy ziakse. Iwaze tapyrytsa nisihãihãihik. Tatsyhyrypetsa iwa nisihãihãihik. Izikwoekaĩwy ty nisihãihãiki. Iwaze ispe niy: — O Deus hyrikoso tihi: “Aty sa zihitsa izikwoekaĩwy piakwaraka. Atsatu kytsa ibo piakwaraka. Serusarẽhe eze tu my Sudeutsa ity pipyrywarakanaha. Sudeutsabyitsa bo pioktyhyryknaha” — niy. Nawa Akabo Pauro bo nitsasoko.
11 e, vindo ter conosco, tomando o cinto de Paulo, ligando com ele os próprios pés e mãos, declarou: Isto diz o Espírito Santo: Assim os judeus, em Jerusalém, farão ao dono deste cinto e o entregarão nas mãos dos gentios.
12 Iharere tsiwabykynahaze Pauro pe tsimaha: — Serusarẽhe bo ka pão pãobyitykta! — tsimytsasoikiknaha. Sesus tuktsa sizubarẽtsa atsatu nitsasokonaha. Iksikirize ana humo hi nipuziukunaha.
12 Quando ouvimos estas palavras, tanto nós como os daquele lugar, rogamos a Paulo que não subisse a Jerusalém.
13 Pauro ispe niy: — Amo skaraba tsimopuziukunaha. Ikiahatsa tsipiksuka tsihikiknaha. Pikykwaranaha zeka Serusarẽhe eze ana humo batu kapyby. Pikbezenaha zeka Sesus humo wasani my — niy.
13 Então, ele respondeu: Que fazeis chorando e quebrantando-me o coração? Pois estou pronto não só para ser preso, mas até para morrer em Jerusalém pelo nome do Senhor Jesus.
14 Iwa Pauro mytsaty mykara batu hawa tohi zikaha tsikykaranaha. Iwaze pão pãobyity batu tysozo. Ipe tsikaha: — Deus humo wasani tsimy — tsikykaranaha.
14 Como, porém, não o persuadimos, conformados, dissemos: Faça-se a vontade do Senhor!
15 Kyze mynamy tsizozokonahaze Serusarẽhe bo tsikukuruzonaha.
15 Passados aqueles dias, tendo feito os preparativos, subimos para Jerusalém;
16 Wastuhu Sesus tuktsa Sesareja ezektsa mytuk niukurunaha. Nimyoktykyryknaha Menaso wahoro bo nikaranaha. Atahi tubabatu Sesus tukta nikara. Sipire tsikzikdihi eze nipuruk. Iwahoro eze tsikapykyrykspyknaha.
16 e alguns dos discípulos também vieram de Cesareia conosco, trazendo consigo Mnasom, natural de Chipre, velho discípulo, com quem nos deveríamos hospedar.
17 Serusarẽhe bo tsikumunahaze Sesus tuktsa myhumo sakurẽtsa niyziknaha.
17 Tendo nós chegado a Jerusalém, os irmãos nos receberam com alegria.
18 Iwaze byiri tu Tsiaku bo tsinakozorenaha. Sispirikpohotsa Sesus tuktsa Serusarẽhe ezektsa anabo hi izumubanaha.
18 No dia seguinte, Paulo foi conosco encontrar-se com Tiago, e todos os presbíteros se reuniram.
19 Pauro sibo pykyhytu nipamykysoko. Hawa Deus nikara tahyriziktsokzawy humo nipamykysoba. Hawa Sudeutsabyitsa Deus harere bo ziwabynaha ana soho ty hi nipamykysobaik.
19 E, tendo-os saudado, contou minuciosamente o que Deus fizera entre os gentios por seu ministério.
20 Ana humo hi ziwabynahaze sizubarẽtsa Deus pe niaha: — O Deus ikia zuba tsamysapyrẽta — nikaranaha. Niahatsahi Sesus tuktsa Pauro bo nitsasokonaha: — O myziky wabyty. Sudeutsa sizubarẽtsa Sesus tuktsa niyziknaha. Iwatsatu Moises harere bo yhỹ mykaranaha.
20 Ouvindo-o, deram eles glória a Deus e lhe disseram: Bem vês, irmão, quantas dezenas de milhares há entre os judeus que creram, e todos são zelosos da lei;
21 Sizubarẽtsa situk ka: “O Pauro Sudeutsa harere meky watu nisihyrinymyryky. Asaktsa Sudeutsabyitsa tahahudikhudikwy ba eze tu zurukunaha iharere meky watu nisihyrinymyryky. Iwatahawy tahahyrytsa piak ty zyzykbyitaha nisihyrinymyryky taparaktsa Sudeutsa sisopykwyty batu hỹ nisihyrinymyryky iwatsahi mysopyk zimoewy nikaranaha.” Iwa asoho ziwabynaha.
21 e foram informados a teu respeito que ensinas todos os judeus entre os gentios a apostatarem de Moisés, dizendo-lhes que não devem circuncidar os filhos, nem andar segundo os costumes da lei.
22 Iwaze hawa sa tsimaha. Sizubarẽtsa ikia Serusarẽhe bo tsikumu naha humo botu ziwabybanaha.
22 Que se há de fazer, pois? Certamente saberão da tua chegada.
23 Iwa tsimy. Tykareze tu kytsa sapetoktsa sapetoktsa niaha. Deus bo tahaharere ty nyny niaha. Iwatsahi asaktsa atuk tysioktyhyk. Amy ty wasani Sudeutsa sopyk wy humo ikia tsimykara.
23 Faze, portanto, o que te vamos dizer: estão entre nós quatro homens que, voluntariamente, aceitaram voto;
24 Kytsa situk tsimy. Kytsa tahaharabikinaha. Myraratsa ty Deus bo nyny mykaranaha. Sibo okyrysaro ty nyny tsimy zeka tsipisapyky mytsaty tsimaha. Okyrysaro ty nyny tsimy zeka tysiharabinaktsa. Anaty hi tsimyzeka Sudeutsa sihyrinymyrẽtsa. Ikia Moises harere bo yhỹ tsimykara ana humo hi sihyrinymyrẽtsa.
24 toma-os, purifica-te com eles e faze a despesa necessária para que raspem a cabeça; e saberão todos que não é verdade o que se diz a teu respeito; e que, pelo contrário, andas também, tu mesmo, guardando a lei.
25 Sudeutsabyitsa bo botu tsiktsasokonaha. Sibo botu tsikwatahakanaha. Sesus tuktsa bo tsiwatahakanaha hi: “Ahazoho botu Deusbyitsa tu okeryk nyny niy zeka hauk hauk byitaha. Kytsa ustsa okeza bo ka ba ziaksenaha. Taoke zuba tyzibykyhyky. Wytykyryk kino niwatihi usta maku bo iktsa zuba tynakaranaha. Ahazoho spu ty ka tsõ tsõ byitaha. Siraratsa tsimysisoikpyryrykpyryryknaha zeka hauk hauk byitaha. Iwa sibo tsiwatahakanaha. Ustsa sopyk ty zuba batu hỹ mykaranaha zeka wasani maha” — niaha. Iwa myhyrizikwanitsa Pauro bo nitsasokonaha. Yhỹ niy.
25 Quanto aos gentios que creram, já lhes transmitimos decisões para que se abstenham das coisas sacrificadas a ídolos, do sangue, da carne de animais sufocados e das relações sexuais ilícitas.
26 Niytahi Pauro atsatyty nikara. Iwaze estuba zuruze kytsa tuk Deus wahoro zubata bo niy. Ziknapamykysokota niyze wasani my. Pauro Deus wahoro zubata isturupeze bo nitsuk. Kytsa tuk nipupunahaze ziknapamykysokonahatsa bo nikaranaha. Siraratsa nisibanahaze ziknapamykysokonahatsa bo nitsasokonaha. Siraratsa ty Deus bo nyny niaha. Pauro hi siraratsa ty kytsa tsyhyryze nyny niy. Mytsyhyrytsa wa puruze sete ziharamuze siraratsa ty Deus bo nyny niaha. Anaty hi ziknapamykysokonahatsa bo nitsasokonaha.
26 Então, Paulo, tomando aqueles homens, no dia seguinte, tendo-se purificado com eles, entrou no templo, acertando o cumprimento dos dias da purificação, até que se fizesse a oferta em favor de cada um deles.
27 Pauro Deus wahoro zubata bo nitsuk. Mytsyhyrytsa wa zurunahaze asiba nepykze Sudeutsa kytsa nisiaknikinaha. Tapara Pauro Deus wahoro zubata isturupeze ibo iktsa nikaranaha iwatsahi nisiaknikinaha. Kytsa ihumo tahakyrikinaha. Iwatsahi Pauro nizokbatsinaha.
27 Quando já estavam por findar os sete dias, os judeus vindos da Ásia, tendo visto Paulo no templo, alvoroçaram todo o povo e o agarraram,
28 Tahaksoho ty opykani kazi nikaranaha. Asahi: — Sudeutsa aidytsa tymytsumuẽhĩnahaktsa. Atakta tyzokbatsinahaktsa! Nanabyitaba kytsa ziknasihyrinymyryky hawa isapybara ty ziknasihyrinymyryky. Atahi kytsa pe: “Sudeutsa batu simysapy maha. Moises harere bo batu hỹ zikaha. Deus wahoro zubata humo batu iktsa zuba zikaha Sudeutsabyitsa Deus wahoro zubata bo nisioktyhyryk” — nikaranaha. Iwa Sudeutsa Pauro soho mybarapetu nikaranaha. Asahi Asia ikny niaha.
28 gritando: Israelitas, socorro! Este é o homem que por toda parte ensina todos a serem contra o povo, contra a lei e contra este lugar; ainda mais, introduziu até gregos no templo e profanou este recinto sagrado.
29 Ana hi nitsasokonaha Teropemo humo niy. Teropemo Epeso ezekta niy. Serusarẽhe eze Pauro tuk niukuru. Sudeutsa zinynaha. Pauro Teropemo Deus wahoro zubata bo zioktyhyryk mytsaty ahabyitsa nikaranaha.
29 Pois, antes, tinham visto Trófimo, o efésio, em sua companhia na cidade e julgavam que Paulo o introduzira no templo.
30 Iwatsahi kytsa sizubarẽtsa aidy inauzuzukuknaha. Niharapehudizukunaha Pauro tsipa humo zioktyhyryknaha. Deus wahoro zubata isturupeze zikyrikinaha. Aidy hokbowytsa nisihyrizikpyryrykbaiknaha.
30 Agitou-se toda a cidade, havendo concorrência do povo; e, agarrando a Paulo, arrastaram-no para fora do templo, e imediatamente foram fechadas as portas.
31 Zibeze tsihikiknaha zetu. Iwaze sodadutsa pehatsa isoho ziwaby amakata ipe niy: — O kytsa sizubarẽtsa myzokyrykynaha. Maku pibeze tsihikiknaha — niy.
31 Procurando eles matá-lo, chegou ao conhecimento do comandante da força que toda a Jerusalém estava amotinada.
32 Iwatahi sodadutsa pehatsa atsoko niparak. Sodadutsa sizubarẽtsa nisioktyhyryk Pauro bo izumunaha. Sodadutsa izumunahaze kytsa Pauro nitsakikinahatsa pyk niaha.
32 Então, este, levando logo soldados e centuriões, correu para o meio do povo. Ao verem chegar o comandante e os soldados, cessaram de espancar Paulo.
33 Sipehatsa sodadutsa pe niy: — O pany tyzioktyhyknahaktsa niy. Iwatahi kytsa batu tybeze. Karikutsitsiwytsa petoktsa tsiakwaranahaktsa! tsimaha — niy. Iwaze kytsa pe niy: — Aty skaraba niy. Hawa sa nikara — niy.
33 Aproximando-se o comandante, apoderou-se de Paulo e ordenou que fosse acorrentado com duas cadeias, perguntando quem era e o que havia feito.
34 Niahatsahi sizubarẽtsa kazi nikaranaha. Wastuhu kytsa kazi nikaranaha. Ustsa meky watu kazi nikaranaha. Sakyrirẽtsa niapykyryknaha. Iwatahi sodadutsa pehatsa batu ihyrinymyry. Hawa hatsa kytsa Pauro nitsakikinaha batu ihyrinymyry. Iwatahi sodadutsa pe niy: — Mywahoro bo tsioktyhyryknaha — niy. Iwaze sodadutsa tahawahoro bo zioktyhyryknaha.
34 Na multidão, uns gritavam de um modo; outros, de outro; não podendo ele, porém, saber a verdade por causa do tumulto, ordenou que Paulo fosse recolhido à fortaleza.
35 Siwahoro bo izumubahaninahaze zibykyryknaha. Tazukurukwy bo zebykyryknaha. Sizubarẽtsa humo tahapepyry bete zebykyryknaha.
35 Ao chegar às escadas, foi preciso que os soldados o carregassem, por causa da violência da multidão,
36 Kytsa tahakyrikinaha siapik niukurunaha. Tahakyrikinaha babatu. — Tabezehikta tabezehikta! nikaranaha.
36 pois a massa de povo o seguia gritando: Mata-o!
37 Sodadutsa wahoro bo asiba napupunahaze Pauro sipehatsa pe niy. Kereko harere ty nipamykysoko: — Utakta ikia bo mopamykysoko zeka wasani my — niy. Sipehatsa ipe niy: — Ikia Kereko harere humo tsahyrinymyrẽta sa.
37 E, quando Paulo ia sendo recolhido à fortaleza, disse ao comandante: É-me permitido dizer-te alguma coisa? Respondeu ele: Sabes o grego?
38 Ikia sa atakta maku Esito iknykta niy. Amakata kytsa nihapikypykyknaha iwatsahi Homa ezektsa nisisukyrykynaha. Amakata kwatero miutsa kytsa ipehakatsa ja nikara. Asahi kytsa nasibakanahatsa. Jerukbara eze niapykyryknaha. Tozeka ja ikia hi ja — niy.
38 Não és tu, porventura, o egípcio que, há tempos, sublevou e conduziu ao deserto quatro mil sicários?
39 — Batu. Atabyita tu. Utakta Sudeu, Sirisia iknyta. Taraso eze ikpurukta, Taraso puẽtsikbara. Uta myzubaha bo mopamykyso zeka yhỹ tsimy — niy.
39 Respondeu-lhe Paulo: Eu sou judeu, natural de Tarso, cidade não insignificante da Cilícia; e rogo-te que me permitas falar ao povo.
40 — Yhỹ typamykysokta — niy. Pauro sodadutsa wahoro tahazukurukwy bete niriktohoko. Tatsyhyrype tyhi pawyk niy. Iwaze nipykbaiknaha. Pykpyk zuba niaha. Eberaiko harere ispe niy:
40 Obtida a permissão, Paulo, em pé na escada, fez com a mão sinal ao povo. Fez-se grande silêncio, e ele falou em língua hebraica, dizendo:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.