Atos 20
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH
1 Zipykbaiknahaze Pauro Sesus tuktsa inasikypykykze ispe niy: — Utakta aba piksi. Masedonia bo mokuru. Sesus humo tyspirikpotohinahaktsa! — niy. Iwazehi inakubaiknaha.
1 Quando acabou a confusão, Paulo mandou chamar os irmãos e falou com eles para animá-los. Então se despediu deles e foi para a província da Macedônia.
2 Kyze Epeso ekze niparak. Niytahi Masedonia bo niukuru. Sizubarẽtsa Sesus tuktsa bo inakozore. Pauro harere bo yhỹ nikaranaha. Sesus humo nisispirikpoko. Niytahi Keresia bo zumu.
2 Atravessou aquelas regiões, animando muito com as suas mensagens os cristãos. Aí chegou à província da Acaia,
3 Anaeze harakykbyihi byzoje zitsuze iwaze buburu zuba sak bo nipara tsihikik iwaze Sirija bo niparak. Sudeutsa Pauro pibeze tsihikiknaha. Asa zuba nipamykysokonaha: — Pauro tsaraha puẽtsikbyita eze tu tabezehik — nikaranaha. Pauro ana soho ziwaby. Hawa pibeze tsihikiknaha anahi ziwabyky. Iwatahi buburu zuba bo batu pão tsaraha bo batu koro. Niytahi Pauro hara taba niukuru. Masedonia bo ziksizo.
3 onde ficou três meses. Quando já estava pronto para ir à província da Síria, soube que os judeus estavam fazendo planos contra ele. Então resolveu voltar pela Macedônia.
4 Ustsa Sesus tuktsa ituk niukurunaha. Sopataro Pihotse atahi Berija eze nipuruk, Aristarakus, Sekũdo niwatihi Tesaronika ezektsa, Kaijo Derebe ezekta, Timoteo, Tikiko, Toropimo Asia ezektsa iwatsa Pauro tuk niukurunaha.
4 Foram com ele as seguintes pessoas: Sópatro, filho de Pirro, da cidade de Bereia; Aristarco e Segundo, de Tessalônica; Gaio, de Derbe; Timóteo; e também Tíquico e Trófimo, que eram da província da Ásia.
5 Asaktsa myharaze niukurunaha. Toroade zumunahaze nimyperykynaha.
5 Eles foram na frente e nos esperaram na cidade de Trôade.
6 Iwaze Sudeutsa myikaha sapy bo. Nawa zuruze atsikara ziokoknaha nipykze katsa Toroade bo tsimykurunaha. Mytsyhyrytsa wa zuruze tsikurunahaze Toroade bo zukzuk tsikaha. Anaeze mytukytsa tsiksihobykzonaha. Anaeze nawa zuruze mytsyhyrytsa wa estuba ziharamu tsikapykykspyknaha.
6 Depois da Festa dos Pães sem Fermento , nós partimos da cidade de Filipos. Cinco dias depois nos encontramos com eles em Trôade e ficamos ali uma semana.
7 Nubaze Sudeutsa byrykywy sizubarẽtsa Sesus tuktsa tuk tsikypykyryknaha. Katsaktsa atsikara ty tsitsatsakaknaha iwaze Sesus bo mytsaty tsinakaranaha. Iwaze Pauro nisihyrinymyryky. Miwa botu moparak iwatahi nisihyrinymyryky. Unopokte nisihyrinymyryky yzuzukukwy jobo ipokpedawy niy.
7 No sábado à noite nós nos reunimos com os irmãos para partir o pão . Paulo falou nessa reunião e continuou falando até a meia-noite, pois ia viajar no dia seguinte.
8 Anaeze rikatsa tsizubarẽna. Zipopokoknaha amypubyri niyzik.
8 Havia muitas lamparinas acesas na sala onde nós estávamos reunidos, a qual ficava no terceiro andar da casa.
9 Mykyryburukta Eutiko inarokota atahi Pauro harere ziwaby. Ihyrizikokwy baze nidyhyky. Iotutsa izumu Pauro nitsasokoze atsoko inaraha. Jo bo ipokpedawy ezektatu inaraha. Iwaze ziwabykynahatsitsa tyk bo inasiknaha. Mykyryburukta bo izumunaha. Botu zumuza iwaze Pauro niwatihi jobo ipokpedawy ikny inasik.
9 Um moço chamado Êutico estava sentado numa janela. E, como Paulo continuasse falando durante muito tempo, o sono do moço foi aumentando. De repente, ele dormiu e caiu da janela. Quando o levantaram, estava morto.
10 Niytahi Pauro ibo zumu. Ibaze taekaratsa humo puruk puruk niy ziharapyrykik iwaze Sesus tuktsa pe niy: — Ahasukatsihikbyihu ja mynahyrizikpo — niy.
10 Então Paulo desceu, abaixou-se, abraçou o moço e disse: — Não se assustem, pois ele está vivo.
11 Kyze Pauro jobo ipokpedawy bo nidozo. Atsikara zitsatsakaknaha iwa hawa Sesus mysapyzeky nihyrikosokda mytsaty tsikykaranaha. Tsiokoknahaze Sesus mysapyzeky nihyrikosokda mytsaty tsikykaranaha. Pauro nisihyrinymyry nakyokzoze iwaze niparak.
11 Em seguida Paulo subiu de novo, partiu o pão e comeu. Falou ainda muito tempo, até de manhã, e depois foi embora.
12 Niytahi mykyryburukta tawahoro bo ziksizo. Sizubarẽtsa ihumo sakurẽtsa nikaranaha.
12 Aí levaram o moço, vivo, para a casa dele, e isso os deixou muito animados.
13 Pauro mype niy: — Aba uta mokuru. Asos bo harataba mokuru. Anaeze ikiahatsa tsikperynaha. Ikiahatsaktsa tsaraha puẽtsikbyita eze tsimykurunaha — niy. Yhỹ tsimykaranaha. Iharaze tsikukurunaha. Tsaraha puẽtsikbyita eze kokokorohyk tsikaha. Asos bo tsikukurunaha.
13 Nós fomos na frente e embarcamos no navio que nos levou até o porto de Assôs, onde devíamos esperar Paulo. Ele mandou que fizéssemos isso porque queria ir por terra até lá.
14 Anaeze Pauro mytuk usta tsaraha puẽtsikbyita kokokorohyk tsikaha. Myzubarẽtsa Miterene bo tsikukurunaha.
14 Quando ele se encontrou conosco em Assôs, nós o recebemos no navio e seguimos viagem até a cidade de Mitilene.
15 Estuba tsikurunahaze tsikzikdihi bo bybybyu tsikaha. Tsikzikdihi Kois inarokoha. Estuba tsikurunahazoze usta tsikzikdihi bo bybybyu tsikaha. Samo inarokoha. Estuba tsikuruzonahaze Miretus myskeporokwy bo tsikumunaha.
15 Então partimos dali e, no dia seguinte, passamos perto da ilha de Quios. No outro dia já estávamos na ilha de Samos e um dia depois chegamos ao porto de Mileto.
16 Epeso batu kozore, Pauro Asia eze batu hỹbyri nikara. Aidy Serusarẽhe bo pomo tsihikik. Tapara Pẽtekoste myikaha Serusarẽhe bo pomo tsihikik.
16 Paulo tinha resolvido não parar na cidade de Éfeso para não ficar muito tempo na província da Ásia. Ele estava com pressa, pois queria chegar a Jerusalém, se possível, antes do dia de Pentecostes .
17 Pauro Miretus eze tuze mektatu zipeha. Ipe niy: — Epeso bokta! Sispirikpohotsa Sesus tuktsa pe tsimy. “Pany Pauro bo tsinakozorenahaktsa! Miretus bo tsimahaktsa!” tsimy — niy. Yhỹ niy. Miretus Epeso harape pauk baze tu niy.
17 Em Mileto Paulo mandou chamar os presbíteros da igreja de Éfeso para se encontrarem com ele.
18 Sispirikpohonahatsa Sesus tuktsa zumunahaze Pauro ispe niy: — O katukytsa, tapara ikiahatsa tuk ikapykyrykspyk. Hawa ikykara naha humo ahahyrinymyrẽtsa. Mypehatsa tsyhyryze ihyriziktsokzawy humo ikykaraze hawa kasopyk humo ahahyrinymyrẽtsa.
18 Quando eles chegaram, Paulo disse: — Vocês sabem como foi que passei todo o tempo que estivemos juntos, desde o primeiro dia em que cheguei à
19 Ikiahatsa baze batu katyso “Utakta myhyrizikwy puhuk byitatu”. Kytsa simysapybyritsa tu nikaranaha ana humo kasukatsihikrẽta. Simysapybyitsa nikaranaha ana bo iktsa ikyze batu kaku. Sudeutsa zikbeze tsihikiknaha iwatahi sinini ikykara. Deus harere wasania ty zuba ikpamykysoikik.
19 Fiz o meu trabalho como servo do Senhor, com toda a humildade e com lágrimas. E isso apesar dos tempos difíceis que tive, por causa dos judeus que se juntavam contra mim.
20 Amy ty wasani ahabo ikpamykysoko. Ahauzuzukukwy eze ikpamykysoko, ahawahoro eze kino niwatihi ikpamykysoko, Sesus soho sizubarẽtsa bo ikpamykysoko.
20 Vocês também sabem que fiz tudo para ajudar vocês, anunciando o evangelho e ensinando publicamente e nas casas.
21 Sudeutsa, Sudeutsabyitsa bo kino niwatihi ikpamykysoko. “Ahamysapybyri tsimoewyhiknahaktsa! Deus bo tynapamykysonahaktsa kytsa! Sesus harere bo zuba yhỹ tsimykaranaha ihumo tyspirikponahaktsa kytsa iky.” Iwa zahahyrinymyryky. Iwa humo hi ahaspirikporẽtsa tsimoziknaha.
21 Eu disse com firmeza aos judeus e aos não judeus que eles deviam se arrepender dos seus pecados, voltar para Deus e crer no nosso Senhor Jesus.
22 Abaka Serusarẽhe bo mokuru. Deus hyrikoso humo piksi. Atahi zikpehaka Serusarẽhe eze tuze hawa ja kape my batu kahyrinymyry.
22 Agora eu vou para Jerusalém, obedecendo ao Espírito Santo, sem saber o que vai me acontecer lá.
23 Anaeze sinini mykara ana humo hi kahyrinymyrẽta. Sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo pikoroknaha. Pikpawaranaha. Sihudikhudikwytsa bo iknakozoreze Deus hyrikoso ana humo hi kabo nitsasoko. Iwa Deus hyrikoso kabo nitsasoko. Batu kapyby.
23 Sei somente que em todas as cidades o Espírito Santo tem me avisado que prisões e sofrimentos estão me esperando.
24 Pomoza zeka mahani my. Kahyriziktsokzawy pepykbaka. Ana hi mozihikik. Kahyriziktsokzawy Sesus kabo nyny niy. Anahi pepyk tsihikik hỹ. Sesus kape niy: “Kytsa bokta! Ispe tsimy: ‘Ahamysapybyri tsimoewyhiknahaktsa! Iwaze Deus pahaokzohik Deus harere bo zuba yhỹ tsimykaranahaze Deus ahamysapybyri pahaokzohik’ tsimy” niy. Iwa kape niy. Iwaha hi kahyriziktsokzawy pepyk tsihikik.
24 Mas eu não dou valor à minha própria vida. O importante é que eu complete a minha missão e termine o trabalho que o Senhor Jesus me deu para fazer. E a missão é esta: anunciar a boa notícia da graça de Deus.
25 Tapara ikiahatsa bo hawa Deus tyryktsa tsimoziknaha nitsasoko anatyhi nipamykysoko. Kyzeka ikiahatsa ba ziknyzonaha.
25 — Eu tenho estado entre vocês, anunciando o Reino de Deus , e agora sei que vocês não vão me ver mais.
26 Wasani mykara. Aty ahatuk Deus harere bo habyi zeka atahi batu hỹ my.
26 Por isso, com toda a certeza eu afirmo hoje que, se algum de vocês se perder, eu não sou o responsável.
27 Hawa Sesus humo ahaspirikporẽtsa tsimoziknaha anasoho iktsasoko. Tsizubarẽna ty zuba ikpamykysoko. Deus kape nikara anahi ikpamykysobaik.
27 Pois não deixei de lhes anunciar todo o plano de Deus.
28 Pykyhytutaha tsisapybakanaha ja! Sesus tuktsa humo ahamypokzitsiukuktsa niy. Deus hyrikoso zahawatawy. Iwatahi Sesus tuktsa tahapokzitsikinaha. Asahi Sesus tuktsa niaha. Sesus sisapyzeky nihyrikosokda iwatsahi Sesus tuktsa niyziknaha.
28 Cuidem de vocês mesmos e de todo o rebanho que o Espírito Santo entregou aos seus cuidados, como pastores da Igreja de Deus, que ele comprou por meio do sangue do seu próprio Filho.
29 Myparakze simysapybyikitsa ahabo mozumukunaha. Simyspihikbatanikitsa. Ahape mybarapetu mykaranaha. Sesus harere bo batu hỹ niaha, ihumo batu sispirikpo. Iwatsahi mybarapetu mykaranaha. Parinitsa hyritywatsa hozipyrykzatsa mysiboronaha wa. Hawa parini hozipyrykza piboro nawa kytsa Sesus humo batu yhỹ niaha iwatsahi ikiahatsa humo kino pahakse tsihikiknaha. Barapetu mykaranaha iwa pahamyi tsihikiknaha.
29 Pois eu sei que, depois que eu for, aparecerão lobos ferozes no meio de vocês e eles não terão pena do rebanho.
30 Ikiahatsa tuk mybarapetu tsimykaranaha. Iwaze ustsa Sesus tuktsa metutu anaeze mykaranaha.
30 E chegará o tempo em que alguns de vocês contarão mentiras, procurando levar os irmãos para o seu lado.
31 Iwatsahi pykyhytutaha. Tysiperyziukunahaktsa. Harakykbyihi niytyk tseheze zahahyrinymyryky, okoroze unata kino niwatihi Deus wasania ty ikpamykysoikik. Sinini ikykara. Iwa mytsatyziu tsimaha.
31 Portanto, fiquem vigiando e lembrem que durante três anos, de dia e de noite, eu, chorando, não parei de ensinar cada um de vocês.
32 Deus ahahumo tsimypokzitsiukrẽta. Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha, batu ahapyby. Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha zeka Sesus humo tsimyspirikpotohinaha. Deus kytsa sizubarẽtsa ityryktsa moziknaha tsipinymyrykynaha. Isapy ha ty zuba tsipiaksekenaha. Ikiahatsa niwatihi situk tsimyharapekypykyknaha.
32 — E agora eu os entrego aos cuidados de Deus e da palavra da sua graça. Pois ele pode ajudá-los a progredir espiritualmente e pode dar-lhes as bênçãos que guarda para todo o seu povo.
33 Utakta ahatukze batu ahanamy tyhyryk. Ahanamy parata ouro ahaty batu hyryk. Ahasuk ty batu hyryk.
33 Não cobicei nem a prata, nem o ouro, nem as roupas de ninguém.
34 Kahyriziktsokzaha ty zuba ikykara. Iwaha hi mynamy inynyhik ikykara. Niwatihi zahawatawy hawa ty sinamybyikitsa bo tysitsumuẽhĩnaha.
34 Pelo contrário, vocês sabem que eu trabalhei com as minhas próprias mãos e consegui tudo o que eu e os meus companheiros de trabalho precisávamos.
35 Hawa ahatsumuẽhĩkĩ iwa ahahyrinymyryky. Tapara mypehatsa tihi: “Kytsa mybo nyny maha zeka wasani my. Katsa hi ustsa kytsa bo nyny tsimaha zeka mykurẽtsa babatsa tsimoziknaha” niy. Tubabatu Sesus nitsasoko. Iharere bo mytsaty tynakaranaha — niy. Iwa Pauro sispirikpohotsa bo Epeso ezektsa nipamykysoko.
35 Em tudo tenho mostrado a vocês que é trabalhando assim que podemos ajudar os necessitados. Lembrem das palavras do Senhor Jesus: “É mais feliz quem dá do que quem recebe.”
36 Iharere nipykbaze taekaratsa humo puruk puruk niy. Deus bo nipamykysoko.
36 Quando Paulo acabou de falar, ajoelhou-se com os irmãos e orou.
37 Iwaze sizubarẽtsa nipuziukunaha. Pauro niparakze ipokzi nipuziukunaha. Ity ziharapyryknahaze sisukatsihikrẽtsa nikaranaha. Pauro ispe niyze: — Ba ziknyzonaha — niy iwatsahi sisukatsihikrẽtsa niyziknaha. Niahatsahi ituk tsaraha puẽtsikbyita bo nikurunaha.
37 Então todos choraram muito e abraçaram e beijaram Paulo.
38 — ausente —
38 Estavam tristes, especialmente porque ele lhes tinha dito que nunca mais iam vê-lo. Então eles o acompanharam até o navio.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.