Atos 16

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Pauro Derebe Risitera iwatsa zumukunaha. Siras itukta niy. Risitera eze maku Sesus tukta niy. Timoteo inarokota. Ije Sudeutatsa. Atatsa Sesus harere bo hyỹ ziknakara ihumo tispirikporẽtatsa. Izokta Kereko.
1 Paulo chegou às cidades de Derbe e Listra. Em Listra morava um cristão chamado Timóteo. A mãe dele, uma cristã, era da raça dos judeus, mas o pai dele não era judeu.
2 Sesus tuktsa Ikonio ezektsa Risitera ezektsa kino niwatihi Timoteo siakparawy: — O atakta tsimysapyrẽta — nikaranaha.
2 Todos os irmãos que moravam em Listra e Icônio falavam bem de Timóteo.
3 Pauro Timoteo tahatuk pioktyhyryk tsihikik. Tatsumuẽhĩtsa bete piokty tsihikiknaha. Iwatahi tapara Timoteo tapiakzykik niy. Sudeutsa sopykty. Ipiak zyzykyhybyita tu izo Kereko ezekta humo iwatahi aba zuba tapiakzykik. Iwa Pauro niy.
3 Paulo quis levá-lo consigo e por isso o circuncidou , pois todos os judeus que moravam naqueles lugares sabiam que o pai de Timóteo não era judeu.
4 Iwaze niukurunahaze haneze kytsa Sudeutsa niapykyryknaha Timoteo zipiakzykik sihyrinymyrẽtsa. Niahatsahi Pauro, Siras, Timoteo iwatsa niukurunaha. Sizubarẽtsa bo zumukunaha. Sesus tuktsa bo inakozorenaha. Hawaha ty sakzohotsa Sesus tuktsa sispirikpokotsa iwatsa Serusarẽhe eze nitsasokonaha Sudeutsabyitsa soho nitsasokonaha. Anatyhi Sesus tuktsa bo nipamykysokonaha: — Anaharere bo yhỹ tynakaranahaktsa kytsa — nikaranaha. Nanabyitaba nipamykysokonaha.
4 Nas cidades por onde passavam, eles diziam aos cristãos quais as decisões que tinham sido tomadas pelos apóstolos e pelos presbíteros da igreja de Jerusalém e aconselhavam que eles obedecessem a essas decisões.
5 Iwatsahi Sesus tuktsa ihumo sispirikporẽtsa niyziknaha. Zikzibyituhukutu ustsa kytsa Sesus tuktsa moziknaha, iwa nasiubara.
5 Assim as igrejas ficavam mais fortes na fé, e o número de cristãos aumentava cada dia mais.
6 Kyze niukurunaha Pauro, Siras, Timoteo iwatsa niukurunaha. Deus hyrikoso kytsa Asia bo niukurunahatsa humo hỹbyri nikara. Iwaze Karatas Pirisia baze tu niukurunaha.
6 Como o Espírito Santo não deixou que anunciassem a palavra na província da Ásia, eles atravessaram a região da Frígia-Galácia.
7 Niahatsahi Misia bo nikaranaha. Bitinija bo niukurunaha zetu Deus hyrikoso hỹbyri nikara.
7 Quando chegaram perto do distrito da Mísia, tentaram ir para a província da Bitínia, mas o Espírito de Jesus não deixou.
8 Niahatsahi Misia buruk ziharamunaha. Iwaze Toroade bo izumunaha. Toroade ske myporokwy eze buburu zuba sak baze tu niy.
8 Então atravessaram a Mísia e chegaram à cidade de Trôade.
9 Anaeze unata zurubakaze Pauro zitsotospykykze maku ziny. Masedonia ezekta niriktohoko ziny. Atahi ipe niy: — Aidytyktsa buburu zuba tatsikza Masedonia boktsa! Katsa tynamytsumuẽhĩnahaktsa — niy! Iwa maku zitsotospykyk eze nitsasoko. Utakta niwatihi Toroade eze tu iky. Rukas papeu piwatahaka, utakta niwatihi kytsa tuk mokuru.
9 Naquela noite Paulo teve uma visão. Ele viu um homem da província da Macedônia, que estava de pé e lhe pedia: “Venha para a Macedônia e nos ajude!”
10 Pauro zitsotospykykze aidy tsimykurunaha. Deus nimywatawyky iwatsahi Masedonia bo iharere ty tsimypamykysokonaha. Iwaze Masedonia bo tsimykurunaha.
10 Logo depois dessa visão, nós resolvemos partir logo para a Macedônia, pois estávamos certos de que Deus nos havia chamado para anunciar o evangelho ao povo dali.
11 Kyze tsaraha puẽtsikbyita taeze kokokorohyk. Toroade ikny tsikukurunaha. Buburu zuba tsitsikzakanaha. Tsikzikdihi tsiharamunaha. Estuba tsikurunahaze Neaporis bo tsikumunaha.
11 Nós embarcamos em Trôade e fomos diretamente para a ilha de Samotrácia. No dia seguinte chegamos ao porto de Neápolis.
12 Kyze Piripos bo tsikumunaha Masedonia eze tu niy. Piripos tsizubarẽna. Homa ezektsa tahawahoro zikymybanaha. Anaeze tsinapykykspyknaha.
12 Dali fomos a Filipos, que é uma cidade do primeiro distrito da província da Macedônia e também colônia romana, onde ficamos vários dias.
13 Sudeutsa mybyrywy buburu sak bo tsikukurunaha. Sudeutsa anaeze Deus bo nipamykysokonaha. Wytykyryk tsiksihobyknaha. Sibaze tsikdydyhykynaha. Iwaze Deus harere ty sibo tsikpamykysokonaha.
13 No sábado saímos da cidade e fomos para a beira do rio, pois pensávamos que ali devia haver um lugar de oração para os judeus. Sentamos e começamos a conversar com as mulheres que estavam reunidas lá.
14 Estuba wytyk Ridia inarokotatsa. Atatsa Tiatira ezektatsa niy. Atatsa panu tsaririha ty zihuakak. Panu tsipokzitsarẽna. Sudeubyitatsa tu Deus harere bo ma ziknakara. Atatsa Pauro Sesus soho nitsasokoze ana hi ziwabyziu. Iwatatsahi zinymyryky.
14 Uma daquelas mulheres que estavam nos ouvindo era Lídia, uma vendedora de púrpura , da cidade de Tiatira. Ela adorava a Deus, e o Senhor abriu a mente dela para que compreendesse o que Paulo dizia.
15 Iwatatsahi Pauro harere humo hyỹ nikara. Sesus humo tispirikporẽtatsa. Iwatatsahi taharasusu. Iwahoro ezektsa kino niwatihi nisiharasusuhiknaha. Iwaze atatsa mybo nitsasoko: — Ahaokze ka ikza Sesus harere bo hyỹ mykara zeka iwatatsahi Sesus humo kaspirikporẽtatsa. Abaka kawahoro eze tsimynapykyryknaha ky — niy. Iwatsahi atatsa wahoro eze tsimypykyryknaha. Piripos eze tsiktarenahaze Ridia wahoro eze tsikakpykyknaha.
15 Ela e as pessoas da sua casa foram batizadas. Depois Lídia nos convidou, dizendo: — Venham ficar na minha casa, se é que vocês acham que, de fato, eu creio no Senhor. Assim ela nos convenceu a ficar na casa dela.
16 Kyze iypykyhyzytyktatsa inamyhobyk. Atatsa kytsa bo tarabaja bobatu ziknakara. Kytsa atatsa bo okyrysaro ty batu nyny zikaha. Katsa ske buruk tsikukurunahaze atatsa inamyhobyk. Kytsa Deus bo nipamykysokonaha ana bo tsikukurunahaze atatsa inamyhobyk. Pyryhyk hyrikoso atatsa bo pororo ziknakara. Hyrikoso sapybara batu simysapy atatsa tuk ziknapykyryk. Iwaze kytsa ipe niaha: — Hawa sa maha — nikaranaha iwatatsahi sibo nitsasoko. Kytsa ipokzitsikitsa atatsa harere humo hi okyrysaro tsizubarẽna ty ziaksenaha.
16 Certo dia, quando estávamos indo para o lugar de oração, veio ao nosso encontro uma escrava. Essa moça estava dominada por um espírito mau que adivinhava o futuro, e os seus donos ganhavam muito dinheiro com as adivinhações que ela fazia.
17 Zikzibyituhukutu mapik niukuru. Hawa ziknakara: — Asaktsa kytsa Deus tsumuẽhĩtsitsa maha. Deus abazubakata. Hawa Deus kytsa simysapybyitsa nikaranaha mysiokzohik ahabo mopamykysokonaha — nikara. Opykani hua ziknakara.
17 A moça começou a nos seguir, gritando assim: — Estes homens são
18 Zikzibyituhukutu mapik atatsa hua ziknakara. Iwaze atatsa Pauro ziokanityikik. Tasukpe bo iktsa niy. Iwaze ihyrikoso sapybara pe niy: — Sesus zikwy humo nabo pãotykta! — niy. Atsoko ihyrikoso sapybara ziksiwyhik.
18 Ela fez isso muitos dias. Por fim Paulo se aborreceu, virou-se para ela e ordenou ao espírito: — Pelo poder do nome de Jesus Cristo, eu mando que você saia desta moça! E, no mesmo instante, o espírito saiu.
19 Atatsa pokzitsitsa ihyrikoso sapybara ziksiwyhikze zinynaha ana humo hi tahakyrikinaha. Hyrikoso isapybara ziksiwyhikze Pauro Siras ahatsa humo tahakyrikinaha. Okyrysaro hana bo ja iwatsahi tahakyrikinaha. Iwaze Pauro itsipa humo zioktyhyryknaha. Siras kino niwatihi itsipa humo zioktyhyryknaha.
19 Quando os donos da moça viram que não iam poder mais ganhar dinheiro com as adivinhações dela, agarraram Paulo e Silas e os arrastaram até a praça pública, diante das autoridades.
20 Kytsa uzuzukukwy bo nisikyrikinaha. Sipehakatsa bo nisioktyhyryknaha.
20 Eles os apresentaram a essas autoridades romanas e disseram: — Estes homens são judeus e estão provocando desordem na nossa cidade.
21 Homa ezektsa sipehakatsa pe niaha: — Asaktsa kytsa Sudeutsa maha. Katsa mybo mymykyritykynaha. Hawa mytsaty nikaranaha atsatu nimyhyrinymykyrynaha. Batu wasani maha. Katsaktsa Homa pehatsa harere bo yhỹ tsimykaranaha. Asahi meky watu nimyhyrinymyrykynaha — mybarapetu nikaranaha.
21 Estão ensinando costumes que são contra a nossa lei . Nós, que somos romanos, não podemos aceitar esses costumes.
22 Niahatsahi hudikhudikwy ezektsa Pauro Siras ahatsa humo tahakyrikinaha. Iwaze sipehakatsa sodadutsa pe niaha: — Sisuk tysibobonahaktsa! Hwi ty tysikinahaktsa — niaha.
22 Aí uma multidão se ajuntou para atacar Paulo e Silas. As autoridades mandaram que tirassem as roupas deles e os surrassem com varas.
23 Nisikibanahaze sakyriukanikitsa hurukwy bo nisikyrikinaha. Sakyriukanikitsa hurukwy tsihitsa pe niaha: — Tysiperyziukukta iwatsahi batu isty suke — nikaranaha.
23 Depois de baterem muito neles, as autoridades jogaram os dois na cadeia e deram ordem ao carcereiro para guardá-los com toda a segurança.
24 Sakyriukanikitsa hurukwy tsihitsa ana hi ziwabyze isapy nabo patu tohi nisioktyhyryk. Ipyrytsa humo hwi ty puẽtsikbyita ty nisipyrytsa okpyrikiknaha. Anaeze ba zikoinaha mytsaty niy.
24 Depois de receber essa ordem, o carcereiro os jogou numa cela que ficava no fundo da cadeia e prendeu os pés deles entre dois blocos de madeira.
25 Unopokte Pauro Siras ahatsa Deus bo nisakibazikiknaha. Deus bo nipamykysokonaha. — O Deus ikia zuba tsamysapyrẽta — nisakibazikiknaha. Kytsa sizubarẽtsa sakyriukanikitsa hurukwy eze ziwabykynaha.
25 Mais ou menos à meia-noite, Paulo e Silas estavam orando e cantando hinos a Deus, e os outros presos escutavam.
26 Atsoko wytyk nitydydydykyk tu. Iwatahi sakyriukanikitsa hurukwy nitydydydykyk tu. Atsoko hokbowytsa ty zoksapare niaha. Karikutsitsitsa sitsipa humoktsa inarahanaha. Sipawarawytsa niaktsawakbaiknaha.
26 De repente, o chão tremeu tanto, que abalou os alicerces da cadeia. Naquele instante todas as portas se abriram, e as correntes que prendiam os presos se arrebentaram.
27 Niytahi sakyriukanikitsa hurukwy tsihitsa inapopo. Hokbowytsa ty zoksapare niyze nikozo. — O sakyriukrẽnikitsa niwakbaiknaha kok — mytsaty nikara. Niytahi sokorotsapuzezety okok niy. Tasokorotsapu okok niyze atatu asiba tabeze.
27 Aí o carcereiro acordou. Quando viu que os portões da cadeia estavam abertos, pensou que os prisioneiros tinham fugido. Então puxou a espada e ia se matar,
28 Niytahi Pauro ibo nikozoze huahua niy. — Aty beze bezebyity. Iktsa tsimy. Katsa anaeze tsimypykyryknaha. Iwatahi apyby byihu ja — niy.
28 mas Paulo gritou bem alto: — Não faça isso! Todos nós estamos aqui!
29 Niytahi sakyriukanikitsa hurukwy tsihitsa tihi: — Pany rika ty tyzebykykta — niy. Anabo atsoko nitsuk. Pauro Siras ahatsa bo zumu. Tsipybyrẽta nitydydydykyk tu, siokeryk taekaratsa humo puruk puruk niy. Sihumo tsipybyrẽta nikara iwatahi taekaratsa humo puruk puruk niy. Niytahi ape bo nisisukehyryk.
29 Aí o carcereiro pediu que lhe trouxessem uma luz, entrou depressa na cela e se ajoelhou, tremendo, aos pés de Paulo e Silas.
30 Iwaze ispe niy: — O katuktsa kamysapybyita ikykara meky watu mozik tsihikik hawa sa wasani mykara — niy.
30 Depois levou os dois para fora e perguntou: — Senhores, o que devo fazer para ser salvo?
31 — O ikia Sesus harere bo hyỹ tsimy zeka ihumo aspirikporẽta tsimozik! Ikia awahoro ezektsa kino niwatihi ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha mekywatsa tu tsimoziknaha. Nawa tihi awahi tsimyokzo — niaha.
31 Eles responderam: — Creia no Senhor Jesus e você será salvo — você e as pessoas da sua casa.
32 Niahatsa sakyriukanikitsa hurukwy tsihitsa bo Deus harere nitsasokonaha. Iwahoro ezektsa kino niwatihi Deus harere sibo nitsasokonaha
32 Então eles anunciaram a palavra do Senhor ao carcereiro e a todas as pessoas da casa dele.
33 Iwaze unopokte sakyriukanikitsa hurukwy tsihitsa sakzohotsa nisisukpetara pikik nisipokzitsiki. Kyze sakzohotsa sakyriukanikitsa hurukwy tsihitsa, iwahoro ezektsa kino niwatihi sizubarẽtsa nisiharasusuhik.
33 Naquela mesma hora da noite, o carcereiro começou a cuidar deles, lavando os ferimentos da surra que haviam levado. Logo depois ele e todas as pessoas da sua casa foram batizados.
34 Iwaze Pauro Siras ahatsa tawahoro bo nisioktyhyryk, tadisahawy ty sibo nyny niy. Sakurẽtsa nikaranaha. Sizubarẽtsa Sesus humo sispirikporẽtsa iwatsahi sakurẽtsa. De.
34 Em seguida ele levou Paulo e Silas para a sua casa e lhes deu comida. O carcereiro e as pessoas da sua casa ficaram cheios de alegria porque agora criam em Deus.
35 Miwa botu Piripos ezektsa sipehatsa sodadutsa nisipeha. Ispe niaha: — Sakyriukanikitsa hurukwy tsihitsa boktsa! Ipe tsimaha: “Kytsa petoktsa tynasisukekta tsimy” — nikaranaha. Iwaze sakyriukanikitsa hurukwy bo niaha. Ana ty hi nitsasokonaha.
35 Quando amanheceu, as autoridades romanas mandaram alguns policiais com a seguinte ordem para o carcereiro: “Solte esses homens.”
36 Sakyriukanikitsa hurukwy tsihitsa Pauro Siras ahatsa ispe niy: — Piripos ezektsa pehatsa sakyriukanikitsa hurukwy tsiponahaktsa niy. Iwatsahi tsiksinaha. Ahabyri ja typykyknaha — niy.
36 Então o carcereiro disse a Paulo: — As autoridades mandaram soltá-los. Podem ir embora em paz.
37 Pauro siharere bo batu hỹ niy. Iwatahi sodadutsa pe niy: — Katsaktsa Homa hudikhudikwy ezektsa ty zuba nawa sa ahasopyk. Ikiahatsa kytsa okze tsikmykikinaha. Tapara kytsa harerewabytsa bo batu mytyoktyhyryk. Hawa tsikykaranaha batu ahahyrinymyry. Sakyriukanikitsa hurukwy eze tsiknamykyrikinaha. Abaka katsaktsa sipapatu tsipiksikyzykynaha. Kytsa papatu tsipiksikyzykynaha zeka batu wasani tsimaha. Asatu katsa zimyoktyhyryknaha. Kytsa okeryk mymyoktyhyryknaha — niy. Iwatsahi sodadutsa Pauro harere humo ziksizonaha.
37 Mas Paulo disse aos policiais: — Eu e Silas somos cidadãos romanos e, mesmo assim, sem termos sido julgados, fomos surrados em público. E depois nos jogaram na cadeia. E agora querem nos mandar embora assim em segredo? Isso não! Que as próprias autoridades romanas venham aqui e nos soltem!
38 Pauro harere sipehatsa bo nitsasokonaha. Asaktsa zinymyrykynahaze Pauro Siras ahatsa Homa hudikhudikwy ezektsa maha sipybyrẽtsa niyziknaha.
38 Os policiais foram contar às autoridades romanas o que Paulo tinha dito. Quando as autoridades souberam que Paulo e Silas eram cidadãos romanos, ficaram com medo
39 Iwatsahi sakyriukanikitsa hurukwy bo niaha. Pauro pe niaha: — O batu wasani tsikykaranaha mymysapybyitsa tsikykaranaha tymokzo tyspiriktsokdanaha — nikaranaha. Iwaze sakyriukanikitsa hurukwy ikny nisioktyhyryknaha. — O mytsyhyryze tsipisapykynaha zeka mekybotu tsikahasapynaha — niaha. Iwa Pauro Siras ahatsa bo nipamykysokonaha.
39 e foram lhes pedir desculpas. Então os tiraram da prisão e pediram que fossem embora da cidade.
40 Pauro Siras ahatsa sakyriukanikitsa hurukwy ekze ziponahaze Ridia wahoro bo nipupunaha. Anaeze Sesus tuktsa bo nipamykysokonaha. Bykyze niukurunaha.
40 Paulo e Silas saíram da cadeia e foram para a casa de Lídia. Ali encontraram-se com os irmãos, animaram a todos e depois foram embora.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.