Romanos 3
Mushug Testamento (QXHNT) vs NVT
1 Chaymi ama ninquichu: «Yuriynïpita-pacha Israel runa captïpis, ¿manaćhi imananchu? ¿Imapäraj papänï jïrucachimaran?»
1 Então qual é a vantagem de ser judeu? A circuncisão tem algum valor?
2 Allipämi Israel runa yurishcanchi. Unay auquillunchicunallawan Tayta Diosninchi parlanacuran: «Shimïta wiyacuptiqui, sumaj yanapäshayqui» nir.
2 Sim, há muitos benefícios. Em primeiro lugar, aos judeus foi confiada toda a revelação de Deus.
3 Chaura waquin Israel-masinchi Tayta Diosninchipa shiminta ćhasquicuyta mana munaptinsi, ¿Tayta Diosninchipis aunishanta jungaycungachuraj?
3 É verdade que alguns deles foram infiéis, mas isso significa que Deus será infiel?
4 Mana imaysi jungangachu. Payga shiminta ćharcun. Llapan runa tumpaptinsi, shiminta ćharcur juchanchita jurgapämäshunpaj. Tayta Diosninchipaj rimar, shiminćhüpis nin:
4 De maneira nenhuma! Ainda que todos sejam mentirosos, Deus é verdadeiro. E as Escrituras dizem a seu respeito: “Será provado que tens razão no que dizes, e ganharás tua causa no juízo”.
5 Waquin Israel runa jucha aparicushanta tucuy-jinanpa chapacur nin: «Tayta Diosninchi allita rurananpaj imatapis ruräman. Juchata aparicuptïsi, aunishan-jina shiminta ćharcun. Shiminta ćharcunan alli. Chaymi shiminta ćharcüshiycaptï, wascamänan mana camacanmanchu, ¿au?»
5 Alguém poderia dizer: “Mas nosso pecado não cumpre um bom propósito, ajudando os outros a verem como Deus é justo? Não é uma injustiça, portanto, Deus nos castigar?”. (Estou seguindo o ponto de vista humano.)
6 Ichanga runa chapacuyta mana camäpacungachu. Tayta Diosninchi llapan runata iwal rican. Israel runacunapa juchantapis, jäpa runacunapa juchantapis llapanta jurgapanga.
6 Claro que não! Se fosse assim, como Deus poderia julgar o mundo?
7 Chaypis waquin runa chapacur ninmanćhi: «Shiminta mana ćharcuptïsi, Tayta Diosninchi juchäta mana jurgapämanmanchu. Jurgapämaptinmi ichanga, waquin runacunapis Tayta Diosninchita manchapacunga: ‹Ima allish Tayta Diosninchi shiminta sumaj ćharcun› nir. Chaynuy Tayta Diosninchita manchapacuptin, allipäćhi jucha aparicushäpis, ¿au?»
7 Alguém poderia argumentar, ainda: “Mas por que Deus me condena como pecador se minha mentira ressalta sua verdade e lhe traz mais glória?”.
8 Chaynuypis chapacun: «Rasunpa llutanta ruraptï, Tayta Diosninchi llaquipämashpan alliman ćhayachimanga. Pablush chaynuy willapäcuycan» nir. Chaynuy tumpacujcunata quiquin Tayta Diosninchi llapan juchanta jurgapanga.
8 E alguns até nos difamam, afirmando que dizemos: “Quanto mais pecarmos, melhor!”. Quem diz essas coisas merece condenação.
9 Chaymi ama nishuwanchu: «Israel runacunalla Tayta Diosninchipa shungunman tincun.» Llapallanchi juchallicushcanchi. Israel runacunapis, jäpa runacunapis shungunchi munapashanta rurar, juchaćhu cawaycanchi.
9 Pois bem, devemos concluir que nós, judeus, somos melhores que os outros? Não, de maneira nenhuma, pois já mostramos que todos, judeus ou gentios, estão sob o poder do pecado.
10 Tayta Diosninchipa shimin isquirbirashanćhu nin:
10 Como afirmam as Escrituras: “Ninguém é justo, nem um sequer.
11 Llapan pishi-yarpayyuj.
11 Ninguém é sábio, ninguém busca a Deus.
12 Llapan runa Tayta Diosninchita wasguipasha.
12 Todos se desviaram, todos se tornaram inúteis. Ninguém faz o bem, nem um sequer.”
13 Runa-masinta asyächicun.
13 “Sua conversa é repulsiva, como o odor de um túmulo aberto; sua língua é cheia de mentiras.” “Veneno de serpentes goteja de seus lábios.”
14 Chiquicur, runa-masinta pampaman ćhuran.
14 “Sua boca é cheia de maldição e amargura.”
15 Pipis mana imanaycaptin, ñacayman ćhayachin.
15 “Apressam-se em cometer homicídio;
16 Maypa purirpis, runa-masinta wañuchir ushyan.
16 por onde passam, deixam destruição e sofrimento.
17 Allilla cawananpaj mana imasi jucunchu.
17 Não sabem onde encontrar paz.”
18 Tayta Diosninchi pï cashantapis mana imasi jucunchu.
18 “Não têm o menor temor de Deus.”
19 Chaynuy Tayta Diosninchipa shimin Israel runacuna-janan isquirbiraycan. Paycunalla Tayta Diosninchipa shiminta ćhasquiran. Chaymi sumaj-sumaj wiyacunman caran. Ćharcuyta mana camäpacurmi ichanga, Israelcunapis, jäpa runacunapis mana chapacushunpächu Tayta Diosninchi jurgapämashanchi junaj: «Mana imaćhüpis juchallicushcächu» nir.
19 É evidente que a lei se aplica àqueles a quem ela foi entregue, pois seu propósito é evitar desculpas e mostrar que todo o mundo é culpado diante de Deus.
20 Tayta Diosninchipa shiminta pipis sumaj-sumaj mana ćharcunchu. Llapallanta ćharcuptinchiraj, Tayta Diosninchi alli ñawinwan ricamanchi. Chaypis ćharcuyta mana camäpacunchichu. Chaymi juchayuj cashallanchita musyanchi.
20 Pois ninguém será declarado justo diante de Deus por fazer o que a lei ordena. A lei simplesmente mostra quanto somos pecadores.
21 — ausente —
21 Agora, porém, conforme prometido na lei de Moisés e nos profetas, Deus nos mostrou como somos declarados justos diante dele sem as exigências da lei:
22 — ausente —
22 somos declarados justos diante de Deus por meio da fé em Jesus Cristo, e isso se aplica a todos que creem, sem nenhuma distinção.
23 Llapanchi juchata aparicushcanchi. Mana mayganchisi Tayta Diosninchipa shungun munashannuychu cawanchi.
23 Pois todos pecaram e não alcançam o padrão da glória de Deus,
24 Tayta Diosninchim ichanga llaquipäcuj. Jishpichicuj. Nuwanchi-raycur wañuyman Washäcuj Jesús ćhayashanpita alli ñawinwanna ricamanchi payman yupachicuptinchi. Jucha aparicushanchitapis mana yarparannachu.
24 mas ele, em sua graça, nos declara justos por meio de Cristo Jesus, que nos resgatou do castigo por nossos pecados.
25 Alli ricamänanchipaj Washäcuj Jesústa caćhamuran. Juchanchi jungacänan-raycur wañuyman ćhayachiran. Jesús juchaynaj car, quiquinpa caway-bïdanta jararan Tayta Diosninchipa ullguyninta jasacächinanpaj. Chaymi payman yupachicuptinchi, alli ñawinwan Tayta Diosninchi ricaycämanchi. Unay runacunatapis jucha aparicushanta mana jurgaparanchu. Manchäga paycunapäpis cawayninta Jesús jaranan captin, juchanta mana jurgaparanchu.
25 Deus apresentou Jesus como sacrifício pelo pecado, com o sangue que ele derramou, mostrando assim sua justiça em favor dos que creem. No passado ele se conteve e não castigou os pecados antes cometidos,
26 Paycunatapis llaquiparan. Chaynuypa unay runacunatapis, nuwanchitapis Jesúsman yupachicuptinchi, alli ñawinwan Tayta Diosninchi ricamanchi.
26 pois planejava revelar sua justiça no tempo presente. Com isso, Deus se mostrou justo, condenando o pecado, e justificador, declarando justo o pecador que crê em Jesus.
27 Chaymi alli ñawinpa ricamänanchipaj ama alli-tucushuwanchu: «Tayta Diosninchipa shiminta llapallanta ćharcü. Shungun munashallanta rurä» nir. Alli ricamänanchipaj Washäcuj Jesúsmanraj yupachicunanchi.
27 Podemos então nos vangloriar de ter feito algo para sermos aceitos por Deus? Não, pois nossa absolvição não vem pela obediência à lei, mas pela fé.
28 Imatapis ćharcushanchipita ama alli-tucushuwanchu. Tayta Diosnillanchi nimäshuwan: «Juchaynaj canqui» nir. Jesúsman yupachicuptinchiraj, alli ñawinwan ricamanchi.
28 Portanto, somos declarados justos por meio da fé, e não pela obediência à lei.
29 Israel-masicuna, chaymi ama yarpäshunchu: «Israel runacunalla Tayta Diosninchipa shungunman tincun» nir. Tayta Diosninchi llapan runata llaquipan. Jäpa runacunapis shungunman tincun.
29 Afinal, Deus é Deus apenas dos judeus? Não é também Deus dos gentios? Claro que sim!
30 Tayta Diosninchi jucnaylla. Washäcuj Jesúsman yupachicuptin, llapan runata alli ñawinwan rican Israel runa captinsi, jäpa runa captinsi.
30 Existe um só Deus, e ele declara justos tanto judeus como gentios somente pela fé.
31 Chaura yupachicullar Tayta Diosninchipa ricay ñawinćhu alli cawar, ¿Moiséspa shiminta pampaman ćhurashuwanchu? Mana. Manchäga allipaj Moiséspa shimin caran. Chaymi pampamanpis ama ćhurashuwanchu.
31 Então, se enfatizamos a fé, quer dizer que podemos abolir a lei? Claro que não! Na realidade, é só quando temos fé que cumprimos verdadeiramente a lei.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.