Mateus 12

Panao Huánuco Quechua NT (QXH_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Juc cuti diyawarda junajćhu rïgu cantunpa purïshijnincunawan Jesús aywaycaran. Purïshijnincunana yargar rïguta shipircur-shipircur cupacaćhärir, ućhuran.
1 Poucos dias depois, num sábado, Jesus estava atravessando uma plantação de trigo. Os seus discípulos estavam com fome e por isso começaram a colher espigas e a comer os grãos de trigo.
2 Cupacaćhashanta ricar, waquin fariseucuna tapuran: «¿Imanirtaj diyawardaćhu purïshijniquicuna rïguta cupacaćharcaycan? Diyawardaćhu Tayta Diosninchipa shiminta ćharcurmi, mana arunchichu» nir.
2 Quando alguns fariseus viram aquilo, disseram a Jesus: — Veja! Os seus discípulos estão fazendo uma coisa que a nossa
3 Chaura Jesús niran: «¿Auquillunchi David imata rurashantapis manachu musyanqui? Tayta Diosninchipa shiminta liguiycarsi, ¿yargaywan David imata rurashantapis manachu tantiyacushcanqui?
3 Então Jesus respondeu:
4 Yargay chariptin Tayta Diosninchipa wasinman yaycurir, jarashan tantanta micuran. Cüracunallapa micunan caycaptinsi, yanaguincunawanraj David micupäcuran.
4 Davi entrou na casa de Deus, e ele e os seus companheiros comeram os pães oferecidos a Deus, embora isso fosse contra a Lei. Pois somente os sacerdotes tinham o direito de comer esses pães.
5 ¿Moiséspa shimintapis manachu liguishcanqui? Shiminćhu nin: ‹Diyawarda captinsi, Tayta Diosninchipa wasinćhu aruj cüracuna arucunman. Arursi, juchata mana aparicunchu.›
5 Ou vocês não leram na Lei de Moisés que, nos sábados, os sacerdotes quebram a Lei, no Templo, e não são culpados?
6 «Sumaj wiyamay. Tayta Diosninchipa wasinta ama manchapacunquichu. Manchäga quiquïta sumaj manchapacamanquiman.
6 Eu afirmo a vocês que o que está aqui é mais importante do que o Templo.
7 Jamcuna Tayta Diosninchipa shiminta mana tantiyacunquirächu. Shiminćhu nin: ‹Jaramänayquitachu mana munaycä; manchäga runa-masiquita llaquipänayquitam.›Shiminta tantiyacur, purïshimajnïcunata mana tumpanquimanchu caran: ‹Juchata aparicusha› nir. Paycunaga juchata mana aparicushachu.
7 Se vocês soubessem o que as
8 Tayta Diosninchi caćhamasha. Chaymi diyawardapis maquïćhu caycan. Diyawardaćhu runa imata rurananpäpis, imata mićhänäpäpis maquïćhu caycan.»
8 Pois o
9 Chaypita aywacur, juc shuntacäna wasiman Jesús ćhayaran.
9 Jesus saiu dali e foi para uma sinagoga .
10 Maquin wañush runapis caycaran. Waquin runa achäquita ashinan-cashallan Jesústa tapucuran: «Tayta, ¿diyawarda caycaptin, Moiséspa shimin auninchu jishyaćhucunata allchacächinanchipaj?» nir.
10 Estava ali um homem que tinha uma das mãos aleijada. Então algumas pessoas que queriam acusar Jesus de desobedecer à Lei lhe perguntaram: — É contra a nossa Lei curar no sábado?
11 Jesúsna niran: «Diyawarda caycaptin japallan uyshayqui ućhcuman shicwaptin, ¿manachu utgaylla jurgurinquiman?
11 Jesus respondeu:
12 Uyshatapis cawananpaj jurguycar, ¿jishyaćhu runata manachu yanapäshuwan? Chaymi diyawarda captinsi, yanapänacunanchi camacan.»
12 Pois uma pessoa vale muito mais do que uma ovelha. Portanto, a nossa Lei permite ajudar os outros no sábado.
13 Jinarcur maquin wañush runata Jesús niran: «Maquiquita chutapacuy.» Chutapacuriptin, maquin änir allchacäcuranna. Juc-caj maquin-jina allina ricacuran.
13 E disse para o homem: Ele estendeu, e ela sarou e ficou igual à outra.
14 Fariseucunam ichanga ullgush llucshicur, parlanacuran Jesústa wañurachinanpaj.
14 Então os fariseus que estavam ali saíram e começaram a fazer planos para matar Jesus.
15 Chaura wañuchiyta munashanta musyar, Jesús aywacuran. Aywacuptinsi, achcaj runa aywäshiran. Jishyaćhucunatapis allchacächir, piñaparan:
15 Quando Jesus soube disso, foi embora dali, e muita gente o seguiu. Ele curou todos os que estavam doentes
16 «Pï cashätapis ama willacunquichu» nir. Ricsichinanta mana munaranchu.
16 e mandou que não contassem nada a ninguém a respeito dele.
17 Chaynuypa unay willacuj Isaíaspa shimin ćharcucaran. Tayta Diosninchi musyachiptin, Isaías unay niran:
17 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta Isaías tinha dito:
18 — ausente —
18 “Disse Deus: Aqui está o meu servo que escolhi, aquele que amo e que dá muita alegria ao meu coração. Eu porei nele o meu Espírito, e ele anunciará o meu julgamento a todos os povos.
19 — ausente —
19 Não discutirá, nem gritará, nem fará discursos nas ruas.
20 — ausente —
20 Não esmagará o galho que está quebrado, nem apagará a luz que já está fraca. Ele agirá assim até que a causa da justiça seja vitoriosa.
21 — ausente —
21 E todos os povos vão pôr nele a sua esperança.”
22 Chaypita supay pucllacushan runata Jesúsman apamuran. Chay runa mana ricaranchu. Mana rimaranchu. Jesús allchacächiptinmi ichanga, shiminpis rimaricuranna. Ñawinpis ricaranna.
22 Então levaram a Jesus um homem que era cego e mudo porque estava dominado por um demônio. Jesus o curou, e ele começou a ver e a falar.
23 Chayta ricar, runacuna mancharicäcushpan tapunacuran: «¿Cay runa washämäshunchuraj? ¿Rasunpachuraj unay mandaj Davidpa willcan?» nir.
23 A multidão ficou admirada e perguntava: — Será que este homem é o
24 Runacuna rimashanta wiyarmi ichanga, fariseucuna Jesústa pampaman ćhuraran: «Supaycunapa mandajnin Beelzebulta jayararshi, supaycunata jarguycan. Mana Tayta Diosninchitachu jayaraycan» nir.
24 Alguns fariseus ouviram isso e responderam: — É
25 Shungun yarpashanta musyar, Jesús tincuchiypa niran: «Juc marcaćhu runacuna quiquin-pura ticrapanacurshi, wacpa-caypa aywacärin. May marcaćhüpis, may wasićhüpis majanwan ticrapanacur, raquicaymanshi ćhayan.
25 Mas Jesus conhecia os pensamentos deles e disse:
26 Mayur supaypis supay-masinwan ticrapanacur, ima ruraytapis mana camäpacunmanchu, ¿au? Raquicar-raquicar, ushyacäcunga.
26 Assim, se no reino de Satanás um grupo está combatendo contra outro, isso quer dizer que esse reino já está dividido e logo vai desaparecer.
27 ¿Imanirtaj Beelzebulta jayararraj supaycunata jargushäta yarparcaycanqui? Mä, tapucushayqui. Jamcunapis supayta jargur, ¿pitataj jayaranqui? ¿Tayta Diosninchita jayararchu, supayta jayararchu? Beelzebulta jayararraj jarguptï, jamcunapis payta jayararräćhi jarguycanqui.
27 Vocês dizem que eu expulso demônios porque Belzebu me dá poder para fazer isso. Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
28 Sumaj tantiyacunquiman. Tayta Diosninchi camacächiptin, munayninwan supaycunata jargur, Tayta Diosninchi munayniyuj cashanta musyachicuycä. Chayta ricar, maquinćhüna Tayta Diosninchi runacunata puriycächishantapis tantiyacunquiman.
28 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
29 Tincuchiypa tantiyachishayqui. Juc runash quiquinpa imancunata sumaj rican. Chayshi sumaj callpayuj yaycurraj, wasiyujta mancurnan. Jinarcurräshi imancunatapis ushyajpaj apacun.
29 — Ninguém pode entrar na casa de um homem forte e roubar os seus bens, sem primeiro amarrá-lo. Somente assim essa pessoa poderá levar as coisas que ele tem em casa.
30 Chaymi Tayta Diosninchi caćhamashanta mana aunirga, chiquircaycämanqui. Tayta Diosninchipa shiminta willacuptï mana yanapämarga, chapata rurarcaycämanqui. Runacunatapis manchaycächinqui.
30 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
31 «Sumaj wiyamay. Runacuna tucuy-jinanpa juchata aparicun. Chaypis wanacuptin Tayta Diosninchi llaquipar, juchanta mana yarparanganachu. Tayta Diosninchi Espíritu Santuwan allita ruraycaptinsi: ‹Rurashanta supaypa maquinćhi› nir runa ashllir ushyaptinmi ichanga, Tayta Diosninchi juchanta mana imaysi jungangachu.
31 Por isso eu afirmo a vocês que as pessoas serão perdoadas por qualquer pecado ou
32 Tayta Diosninchi caćhamashanta mana aunir tincupämaptinsi, Tayta Diosninchi juchanta mana yarparanganachu. Allita ruranäpaj Espíritu Santu camacächiptin: ‹Payga supayta jayaran› nir tincupaptinmi ichanga, Tayta Diosninchi juchanta mana imaysi jungangachu.
32 Se alguém disser alguma coisa contra o
33 «Chay-jina yürata wayuyninpa ricsinchi. Alli yüra mishquijta wayun. Wañunächi yüram ichanga wamajllata wayun.
33 — Vocês só poderão ter frutas boas se tiverem uma árvore boa. Mas, se tiverem uma árvore que não presta, vocês terão frutas que não prestam. Porque é pela qualidade das frutas que sabemos se uma árvore é boa ou não presta.
34 Tumpamashayquipita jamcuna supaypa wawan carcaycanqui. Juchallaćhu arurcaycanqui. Shunguyqui yarpashanta musyachicur, tucuytapis rimanqui.
34 Ninhada de cobras venenosas! Como é que vocês podem dizer coisas boas se são maus? Pois a boca fala do que o coração está cheio.
35 Tayta Diosninchita manchapacuj runa Tayta Diosninchipa shungun munashallanta ruran. Juchaćhu aruj runam ichanga llutanta ruran shungun llutanta yarpaptin.
35 A pessoa boa tira o bem do seu depósito de coisas boas, e a pessoa má tira o mal do seu depósito de coisas más.
36 Sumaj wiyacäriy. Cay pacha ushyacaptin, llapan runata ima-imata rimashanpitapis Tayta Diosninchi ñauquinga.
36 — Eu afirmo a vocês que, no Dia do Juízo, cada pessoa vai prestar contas de toda palavra inútil que falou.
37 Shiminman-tupu runacunapa juchanta jurgapanga. Shimillayquipita alli cawaytapis tarinquipaj. Ñacaymanpis ćhayanquipaj.»
37 Porque as suas palavras vão servir para julgar se você é inocente ou culpado.
38 Chaura waquin fariseucunawan Moiséspa shiminta yaćhajcuna niran: «Tayta Jesús, Tayta Diosninchi camacächiyninpa mä, imallatapis ruray.»
38 Então alguns mestres da Lei e alguns fariseus disseram a Jesus: — Mestre, queremos ver o senhor fazer um milagre.
39 Jesúsna niran: «Jamcuna juchallaćhu arunqui. Jananpachicuj carcaycanqui. Tayta Diosninchi camacächiyninpa imallata ruranäta munaptiquisi, mana rurashächu. Chaypis tantiyayta munar, unay willacuj Jonáspa willapanta yarparanquiman.
39 Jesus respondeu:
40 Jonásga quimsa pagas, quimsa junaj jatun piscädupa paćhanćhu caran. Chay-jina nuwapis Tayta Diosninchi caćhamash captin, quimsa pagas, quimsa junaj pacha rurinćhu pamparäshaj.
40 Porque assim como Jonas ficou três dias e três noites dentro de um grande peixe, assim também o
41 «Jucha aparicushanpita llapan runata Tayta Diosninchi ñauquiptin, Nínive marca runacunapis ñauquishunquipaj: ‹Tayta Diosninchi llaquipämashanta Jonás willapämaptin, wanacärishcä. Jamcunam ichanga mana wanacärishcanquichu› nir. Jonásga Tayta Diosninchipa willacujnin carsi, nuwaman mana tincushachu.
41 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês, pois eles se arrependeram dos seus pecados quando ouviram a pregação de Jonas. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
42 Sumaj tantiyacunquiman. Cay pacha ushyacaptin, llapan runata jucha aparicushanpita Tayta Diosninchi ñauquiptin, Saba marca mandaj warmipis cawarimunga. Paymi ñauquishunquipaj: ‹Mandaj Salomónpa shiminta wiyar, Tayta Diosninchi llaquipäcuj cashanta tantiyacushcä. Jamcunam ichanga mana tantiyacärishcanquichu› nir. Chay warmi carupita-pacha shamuran mandaj Salomón rimashanta wiyananpaj. Wiyar, Tayta Diosninchipa shiminta ćhasquicuran. Mandaj Salomón yaćhaj carsi, nuwaman mana tincushachu. Chaypis shimïta wiyacuyta mana munanquichu.
42 No Dia do Juízo a Rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
43 «Supay imata rurashantapis tantiyacunquiman. Runapita jargush captin, chunyajćhüshi purin. Jamaytapis manash tarinchu.
43 Jesus continuou:
44 Mayćhüpis jamayta mana tarir, yarpaćhacun: ‹Chay runaman cuticushaj› nir. Cutirshi, chay runata pichapacush wasita-jina, jäcuycaj wasita-jina tarin.
44 Então diz: “Vou voltar para a minha casa, de onde saí.” Aí volta e encontra a casa vazia, limpa e arrumada.
45 Chayshi janćhis mas juyu supay-masincunata pushacurcur runaćhu tiyananpaj cutin. Supaycuna cutiptin, juyu cashanpitash masna runa juyuyacäcun. Chay runa juyuyacäcushan-jina jamcunapis juchallaćhu arur, juyuyacäcunquipaj.»
45 Depois sai, vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes. E isso também acontecerá com esta gente má de hoje.
46 Juturaj runacunata parlapaycaptillan, Jesúspa mamanwan wauguincuna ćhayaran. Paywan parlayta munaran.
46 Quando Jesus ainda estava falando ao povo, a mãe e os irmãos dele chegaram. Ficaram do lado de fora e pediram para falar com ele.
47 Chaymi juc runa niran: «Tayta Jesús, mamayquiwan wauguiquicunash jawaćhu shuyarpaycäshunqui. Jamwan parlaytash munaycan.»
47 Então alguém disse a Jesus: — Escute! A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora e querem falar com o senhor.
48 Willaptin, Jesús niran: «¿Pitaj mamä? ¿Pitaj wauguïcuna?»
48 Jesus perguntou:
49 Purïshijnincunata ricärir, niran: «Jamcuna mamä, wauguïcuna canqui.
49 Então apontou para os seus discípulos e disse:
50 Pï-maypis janaj pachaćhu Papänïpa shungun munashanta rurajcunaga mamäwan, wauguïwan, panïwanmi tincun.»
50 Pois quem faz a vontade do meu Pai, que está no céu, é meu irmão, minha irmã e minha mãe.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.