Mateus 19
San Martín Quechua NT (QVS_TBL) vs NVT
1 Tukuy chaykunata yachachiwashkankunawasha Jesus Galilea partimanta llukshishpa rirkan ura Judea partiman. Chaymanta rirkan Jordan yaku chimbaman.
1 Quando Jesus terminou de dizer essas coisas, deixou a Galileia e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão.
2 Jesus Judea partiman riptin aypa runakuna katirkansapa. Chaypina aypa unkudukunata alliyachirkan.
2 Grandes multidões o seguiram, e ele curou os enfermos.
3 Chaymanta fariseo runakuna Jesusta ladunchashpankuna sukaman pantachichinayashpankuna tapurkansapa: —¿Ariya Tata Diospa rimananpi almitiwansapachu imapapish kaptin warminikunata wishchunaynikunapa?
3 Alguns fariseus apareceram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha, perguntando: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher por qualquer motivo?”.
4 Chashna tapuptinkuna Jesus aynirkansapa: —¿Manachu Tata Diospa killkadunpi leyishkankichi kallarinan tiempu ullkuta warmita rurashkanta?
4 “Vocês não leram as Escrituras?”, respondeu Jesus. “Elas registram que, desde o princípio, o Criador ‘os fez homem e mulher’
5 Tata Dios warmita ullkuta rurashpa willarkansapa: “Tukuy ullku tatanta mamanta sakinka warminwan tantanakushpa kawsananpa. Chashna warminwan tantanakushpa sukllallashina kawsankasapa.”
5 e disse: ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher, e os dois se tornam um só’.
6 Chayrayku suk ullku warminwan tantalla sukllallashina kawsashpankuna manana ishkaynachu. Chayrayku mana allichu niman suk runa warminta wishchunanpa.
6 Uma vez que já não são dois, mas um só, que ninguém separe o que Deus uniu.”
7 Chashna Jesus yachachikuptin chay fariseokuna tapurkansapa: —Chashna kaptinka ¿imapatí Moises yachachikurkan suk runa warminta wishchunayashpa awtoridarpi killkaduta payta kushpa atipananta wishchuyta?
7 Eles perguntaram: “Então por que Moisés disse na lei que o homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora?”.
8 Chaypina Jesuska willarkansapa: —Sinchi shunkuyuk kaptikichi Moiseska kankunata almitishurkankichi warmikichita killkaduta kushpa wishchunaykichipa. Kallarinanmantapacha Tata Dioska manami munarkanchu wishchunaykichipa.
8 Jesus respondeu: “Moisés permitiu o divórcio apenas como concessão, pois o coração de vocês é duro, mas não era esse o propósito original.
9 Allita willaykichi: Warmikichi chikan ullkuwan mana uchallikuptinka ama wishchuychichu. Payta wishchushpaykichi chikan warmiwan kasarashpaykichika uchallikuykankichi. Chay wishchudu warmiwan kasarak runapish uchallikuykan.
9 E eu lhes digo o seguinte: quem se divorciar de sua esposa, o que só poderá fazer em caso de imoralidade, e se casar com outra, cometerá adultério”.
10 Chaypina ñukaykunaka Jesusta willarkanisapa: —Tata Dios mana munaptin warminikunata wishchunaynikunapa ashwan alli kanman ama kasaranaynikunapa.
10 Os discípulos de Jesus disseram: “Se essa é a condição do homem em relação à sua mulher, é melhor não casar!”.
11 Chashna willaptinikuna Jesuska willawarkansapa: —Aypa runakuna kay willashkaynita mana atipansapachu entiendiyta. Tata Dios yanapashuptikichira entiendinkichiman.
11 “Nem todos têm como aceitar esse ensino”, disse Jesus. “Só aqueles que recebem a ajuda de Deus.
12 Wakin ullkukuna nasirkansapa mana kasarayta atipanankunapa. Chikan ullkukuna mana kasaransapachu runamasinkuna kapashka kaptinkuna. Sukkuna mana kasaranayansapachu ashwan allita Tata Diosta sirvinankunapa. Kankuna kay yachachishkaynita atipashpaykichi chaskiyta chaskiychi.
12 Alguns nascem eunucos, alguns foram feitos eunucos por outros e alguns a si mesmos se fazem eunucos por causa do reino dos céus. Quem puder, que aceite isso.”
13 Chaymanta Jesusman wambrakunata pushamurkansapa llankashpa paykunapa Tata Diosta orananpa. Ñukaykuna wambrakunata pushamuk runakunata michashpa willarkanisapa: —Ama Jesusman chay wambrillukunata pushamuychichu.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas e orasse em seu favor, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Chashna michaptinikuna Jesuska ñukaykunata willawarkansapa: —Ama michaychichu ñukaman chay wambrakunata pushamuptinkuna. Wambrakuna mana kreyinakushpa tatankunapa munayninpi kawsansapa. Kankunapish wambrakunashina kawsaptikichira Tata Diospa mandunpi yaykunkichi.
14 Jesus, porém, disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino dos céus pertence aos que são como elas”.
15 Chashna willawashpankuna Jesuska tukuy chay wambrakunata kuyashpa llankarkansapa. Chaymanta rirkan chikan llaktakunapi yachachikuk.
15 Então, antes de ir embora, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
16 Chaymanta suk runa Jesusta ladunchashpa tapurkan: —Alli maestru ¿imata rurashpati mana tukuyniyukta Tata Dioswan kawsayman?
16 Um homem veio a Jesus com a seguinte pergunta: “Mestre, que boas ações devo fazer para obter a vida eterna?”.
17 Chashna tapuptin Jesuska aynirkan: —¿Imapati alli kanaynita willawanki? Tata Diosllami alli rurak. Paywan kawsak rinayashpaykika tukuy kamachikushkanta allita kasushpa kawsay.
17 “Por que você me pergunta sobre o que é bom?”, perguntou Jesus. “Há somente um que é bom. Se você deseja entrar na vida eterna, guarde os mandamentos.”
18 Chaypina chay runaka tapurkan: —Tata Dios kamachikunankunamanta ¿maykantati rurasha? Chashna tapuptin Jesuska willarkan: —“Ama runamasikita wañuchiychu. Ama chikan warmiwan uchallikuychu. Ama suwakuychu. Ama ni pita llullakushpa tumbaychu.
18 “Quais?”, perguntou o homem. Jesus respondeu: “Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho.
19 Tataykita mamaykita kuyashpa kawsay. Chaymanta kikiki kuyanakukshina tukuy runamasikikunata kuyay.”
19 Honre seu pai e sua mãe. Ame o seu próximo como a si mesmo”.
20 Chaypina chay runaka willarkan: —Ñukaka tukuy chaykunata kasushpa kawsaykani. ¿Ima ashwantati rurasha?
20 “Tenho obedecido a todos esses mandamentos”, disse o homem. “O que mais devo fazer?”
21 Chaypina Jesuska aynirkan: —Tata Diospa munananta allita ruranayashpaykika rillay tukuy laya tiyapushunaykita rantikumuy. Chaypa chaninta mana nimayuk runakunata kuysapa. Chayta rurashpa sielupi tukuy layayuk kanki. Chaymanta shamuy ñukata katiwak.
21 Jesus respondeu: “Se você quer ser perfeito, vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Chayta uyarishpa chay runaka sukaman llakishpa wasinman kutirkan rikchak layayuk kashpa.
22 Quando o rapaz ouviu isso, foi embora triste, porque tinha muitos bens.
23 Chay runa llakishpa riptinna Jesuska ñukaykunata willawarkansapa: —Allita yachachiykichi. Chay laya kullkinllapi kreyinakuk runakuna mana atipankasapachu Tata Diospa mandunpi yaykuyta.
23 Então Jesus disse a seus discípulos: “Eu lhes digo a verdade: é muito difícil um rico entrar no reino dos céus.
24 Kashkan willaykichi: Suk kamellu animal suk aguja uchkunta mana atipanmanchu pasayta. Chashnami kullki likidu runa kullkinta ashwanta munashpa mana atipankachu Tata Diospa mandunpi yaykuyta.
24 Digo também: é mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
25 Chayta uyarishpa ñukaykuna sukaman almirashpaynikuna tapunakurkanisapa: —Chashna kaptinka ¿pikunati Tata Diospa mandunpi yaykunka?
25 Ao ouvir isso, os discípulos ficaram perplexos e perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
26 Chaypina Jesuska ñukaykunata chapawashpankuna willawarkansapa: —Manami niman suk runa atipanchu kikinllamanta Tata Diospa mandunpi yaykuyta. Tata Diosllami atipan runakunata mandunpi yaykuchiyta.
26 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas tudo é possível para Deus”.
27 Chaypina Pedruka willarkan: —Ñukaykuna tukuy tiyapakninikunata sakimushpaynikuna kanta katimuykaykisapa. ¿Imatati ñukaykunata kuwankisapa?
27 Então Pedro disse: “Deixamos tudo para segui-lo. Qual será nossa recompensa?”.
28 Jesuska willawarkansapa: —Allita willaykichi. Tata Dios kay allpapi tukuy layata mushukta ruraptin ñukaka sielumanta shamudu runa tiyarisha allima llipyak tiyarinaynipi. Ñuka kamachikuk kaptini kankunapish tiyarinkichi chunka ishkay allima tiyarinaykichipi. Chaypina chunka ishkay israel aylluykikunata kamachishpa willankichi allitachu manachu rurashkasapa nishpa.
28 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que, quando o mundo for renovado e o Filho do Homem se sentar em seu trono glorioso, vocês, que foram meus seguidores, também se sentarão em doze tronos para julgar as doze tribos de Israel.
29 Kankuna ñukata katiwanaykichirayku wasikichita, wawkikichita, mamaykichita, tataykichita, wambraykichita, terrenuykichita sakiptikichi Tata Diosmi sakishkaykichimanta ashwan aypata kushunkichi. Chaymanta wañushpaykichi mana tukuyniyukta Tata Dioswan sielupi kawsankichi.
29 E todos que tiverem deixado casa, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou propriedades por minha causa receberão em troca cem vezes mais e herdarão a vida eterna.
30 Kunan kay tiempu aypa runakuna kikinkuna yuyanakunsapa ashwan alli kanankunata. Paykuna Tata Diospa mandunpi washeru kankasapa. Chaymanta kankuna mana munadu kashpaykichipish Tata Diospa mandunpi primeru kankichi.
30 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.