Atos 19

San Martín Quechua NT (QVS_TBL) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Chaypina Apolos Korinto llaktapi kipariptin Pabluka Frigia partita rishpa urkukunata pasashpa Efeso llaktapi chayarkan. Chay llaktapi Jesukristuta kreyik runakunata tarirkan.
1 Aconteceu que, enquanto Apolo estava em Corinto, Paulo, tendo passado pelas regiões mais altas, chegou a Éfeso. Encontrando ali alguns discípulos,
2 Paykunata tapurkansapa: —Kankuna Jesukristuta kreyishpaykichi ¿Tata Diospa Espirituntachu chaskishkankichi? Chaypina paykunaka aynirkansapa: —Manami yachashkanisapachu Tata Diospa Espiritun shamunanta.
2 perguntou-lhes: — Vocês receberam o Espírito Santo quando creram? Ao que eles responderam: — Pelo contrário, nem mesmo ouvimos que existe o Espírito Santo.
3 Chaypina Pabluka tapurkansapa: —¿Imata yachashpatiya bawtisakushkankichi? Chaypina paykunaka willarkansapa: —Juanpa yachachikushkanta kreyishpaynikuna bawtisakurkanisapa.
3 Paulo perguntou: — Então que batismo vocês receberam? Eles responderam: — O batismo de João.
4 Chaypina Pabluka willarkansapa: —Ariya, Tata Diosta kasuk runakunata tukuy mana alli rurashkankunamanta wanaptinkuna Juanka bawtisarkansapa. Paykunata yachachirkansapa paypa washanta suk ashwan alli yachachikuk runa shamunanta. Willarkansapa paypa washan shamuk runa Jesusta kreyinankunapa.
4 Paulo explicou: — João realizou batismo de arrependimento, dizendo ao povo que cresse naquele que viria depois dele, a saber, em Jesus.
5 Chashna Pablu yachachikuptin chay runakunaka Jesukristuta kreyishpankuna kashkan bawtisakurkansapa.
5 Eles, tendo ouvido isto, foram batizados no nome do Senhor Jesus.
6 Chaymanta Pablu umankunapi makinta churaptinkuna Tata Diospa Espiritun paykunaman shamurkan. Chaypina chay runakuna mana yachaypa laya rimanakunata rimarkansapa. Chaymanta imatacha Tata Dios yachachishkasapa chayta willarkansapa.
6 E, quando Paulo lhes impôs as mãos, o Espírito Santo veio sobre eles, e tanto falavam em línguas como profetizavam.
7 Tata Diospa Espiritunta chaskik runakunaka chunka ishkay karkansapa.
7 Eram, ao todo, uns doze homens.
8 Chaymanta kimsa killata chay judiyu runakunapa tantanakunankuna wasipi Pabluka yachachikurkan. Mana ni pita manchashpa entiendichirkansapa imashnami Tata Diospa mandunpi yaykunkasapa nishpa.
8 Durante três meses, Paulo frequentou a sinagoga, onde falava ousadamente, discutindo e persuadindo a respeito do Reino de Deus.
9 Chashna yachachikuptin suk runakuna sinchi shunkuyuk kashpankuna mana munarkansapachu kreyiyta. Paykunaka tukuy runakunata willarkansapa Pablu yachachikunan mana alli kananta. Chashna rimaptinkuna Pabluka Jesukristuta kreyik runakunata pusharkansapa Tirano yachachikunan wasipi tantanakuk. Chaypi Pabluka tukuy diya paykunata yachachirkansapa.
9 Mas como alguns deles se mostravam teimosos e descrentes, falando mal do Caminho diante da multidão, Paulo se afastou deles. E, levando consigo os discípulos, passou a falar diariamente na escola de Tirano.
10 Chay Efeso llaktapi ishkay watata yachachikushpa kawsarkan. Chayrayku Asia partipi kawsak judiyu runakuna mana judiyu runakunapish Señor Jesuspa yachachikunanta uyarirkansapa.
10 Paulo fez isso durante dois anos, de modo que todos os habitantes da província da Ásia ouviram a palavra do Senhor, tanto judeus como gregos.
11 Chaymanta Tata Dios Pabluta yanapaptin almirana milagrukunata rurarkan.
11 Deus, pelas mãos de Paulo, fazia milagres extraordinários,
12 Sukkuna Pablu llankashkan llachapata pañuelunta aparkansapa unkudukunapi churak. Paykunapi churaptinkuna sanuyarkansapa. Supaykunapish unkudu runakunamanta llukshirkansapa.
12 a ponto de levarem aos enfermos lenços e aventais do seu uso pessoal, diante dos quais as enfermidades fugiam das suas vítimas, e os espíritos malignos se retiravam.
13 Chaymanta kanchis judiyu runakuna llaktan llaktan purishpankuna runakunamanta supaykunata llukshichiksapa. Suk diya supaykunata karkunayashpankuna munarkansapa Jesuspa shutinta rimashpa llukshichiyta. Chay supaykunata willarkansapa: —Chay Pablu yachachikunan Jesuspa shutinpi willaykichi llukshinaykichipa.
13 E alguns judeus, exorcistas ambulantes, tentaram invocar o nome do Senhor Jesus sobre pessoas possuídas de espíritos malignos, dizendo: — Ordeno que saiam pelo poder de Jesus, a quem Paulo prega.
14 Chay supaykunata llukshichinayak runakuna suk kamachikuk saserdote Eskebapa kanchis wambrankuna karkansapa.
14 Os que faziam isto eram sete filhos de um judeu chamado Ceva, sumo sacerdote.
15 Chashna chay runakuna supaykunata willaptinkuna chay supayka willarkansapa: —Jesustaka riksini. Chaymanta yachani pimi Pabluka nishpa. ¿Kankunaka pití kankichi?
15 Mas o espírito maligno lhes respondeu: — Conheço Jesus e sei quem é Paulo; mas vocês, quem são?
16 Chaypina chay supayadu runaka chay kanchis runakunataka sukaman sinchita makarkansapa. Sukaman makaptinkuna chay wasimanta chay kanchis runakunaka llatanlla lliki lliki kuerpuyuk kallparkansapa.
16 E o possuído do espírito maligno saltou sobre eles, dominando a todos e, de tal modo prevaleceu contra eles, que, nus e feridos, fugiram daquela casa.
17 Efeso llaktapi kawsak judiyu runakuna mana judiyu runakunapish chayta yachashpankuna manchakurkansapa. Chashna modomanta tukuy runakuna Jesukristuta sukaman alabarkansapa.
17 Este fato chegou ao conhecimento de todos os moradores de Éfeso, tanto judeus como gregos. Veio temor sobre todos eles, e o nome do Senhor Jesus era engrandecido.
18 Chaypina Jesusta kreyikkuna tukuy kreyikukmasinkunapa ñawpakninkunapi ñawpa mana alli rurashkankunata willarkansapa.
18 Muitos dos que creram vieram confessando e denunciando publicamente as suas próprias obras.
19 Chaymanta aypa ñakakuk runakuna Jesusta kreyishpankuna chay ñakakuy yachachik librunkunata apamurkansapa tukuy pipa ñawpakninkunapi rupachinankunapa. Tukuy chay rupachishkan librunkunapa chaninta tantiyarkansapa pichka chunka waranka kullki kananta.
19 Também muitos dos que haviam praticado magia, reunindo os seus livros, os queimaram diante de todos. Calculado o valor dos livros, verificaram que chegava a cinquenta mil denários.
20 Chay modomanta Tata Dios allita yanapaptinkuna aypa runakuna Jesukristupa yachachikushkanta sukaman allimata yachachikurkansapa.
20 Assim, a palavra do Senhor crescia e prevalecia poderosamente.
21 Chaymanta Pabluka yuyarkan Masedonia partiman Akaya partiman kashkan riyta. Chaymanta Jerusalen llaktamanpish rinayarkan. Yuyarkan Jerusalenmanta Roma llaktaman riyta.
21 Depois destas coisas, Paulo resolveu, no seu espírito, ir a Jerusalém, passando pela Macedônia e Acaia. Ele dizia: — Depois de passar por Jerusalém, preciso ir também a Roma.
22 Chayrayku suk tiempullata Asia partipi kiparirkan. Chaypi kiparishpa Masedonia partiman chay ishkay yanapakninkuna Timoteota Erastota kacharkan.
22 Tendo enviado à Macedônia dois daqueles que o ajudavam, a saber, Timóteo e Erasto, permaneceu algum tempo na província da Ásia.
23 Chaymanta chay tiempupi Efeso llaktapi aypa runakuna Pablu yachachikushkanrayku piñakurkansapa.
23 Por esse tempo, houve grande tumulto em Éfeso por causa do Caminho.
24 Suk runa Demetrio trabajakmasinkunata kallarirkan turbachiyta. Chay Demetrioka ruradu diosa Artemisapa wasintashina kullkimanta rurak runa karkan. Aypa runakuna chay wasisillukunata rurashpa rantikushpa aypa kullkita apiksapa.
24 Pois um ourives, chamado Demétrio, que fazia modelos de prata do templo de Diana e que dava muito lucro aos artífices,
25 Aypa runakuna chay laya trabajuyuk karkansapa. Chaypina Demetrioka tukuy chay runakunata tantanachishpa willarkansapa: —Trabajakmasinikuna, kankunaka yachankichi kay dioskunata wasinkunata rurashpanchikuna aypa kullkita apinanchikunata kawsananchikunapa.
25 convocando-os juntamente com outros do mesmo ofício, disse-lhes: — Senhores, vocês sabem que a nossa prosperidade vem deste ofício.
26 Chaymanta kawashkankichi uyarishkankichi chay runa Pablu yachachikunanta. Payka riman runakuna rurashkan dioskuna mana dioskuna kananta. Chashna yachachikushpa kay Efeso llaktanchikunapi yaka tukuy Asia partipi aypa runakunata ñami kreyichishkasapana.
26 E agora vocês estão vendo e ouvindo que não só em Éfeso, mas em quase toda a província da Ásia, este Paulo tem persuadido e desencaminhado muita gente, afirmando que os deuses feitos por mãos humanas não são deuses de verdade.
27 Chay yachachikunan ñukanchikunapa mana allichu. Chay runakuna diosninchita manana kuyanayashpankunaka manana kay rurashkanchikunata rantinkasapanachu. Chaymanta kuyananchikuna diosa Artemisapa wasintapish washanchankasapa. Kay Asia partipi kawsakkuna tukuy allpapi kawsakkuna kuyananchikuna Artemisata kuyashkankunamanta manana kuyanayankasapanachu.
27 Não somente há o perigo de que o nosso negócio caia em descrédito, como também de que o próprio templo da grande deusa Diana seja considerado sem valor, e que até venha a ser destruída a majestade daquela que toda a província da Ásia e o mundo adoram.
28 Chashna Demetrio willaptinkuna chay runakunaka piñakushpankuna sinchita rimarkansapa: —¡Artemisaka ñukanchikuna Efeso runakunapa diosanchikunami!
28 Ouvindo isto, ficaram furiosos e começaram a gritar: — Grande é a Diana dos efésios!
29 Chashna sinchita rimaptinkuna tukuy chay llaktapi kawsak runakuna sukaman turbakurkansapa. Chaypina Gayota Aristarkota apirkansapa. Paykunaka Masedonia partimanta Pablupa purikmasinkuna karkansapa. Chay ishkay runakunata aysashpa suk manllayba tantanakunankuna wasiman pusharkansapa.
29 A confusão se espalhou pela cidade, e todos juntos foram correndo para o teatro, arrastando consigo os macedônios Gaio e Aristarco, companheiros de Paulo.
30 Chay wasipi Pablupish yaykunayarkan chay aypa runakunata willak ama chay ishkay purikmasinkunata nimanachinankunapa. Chashna yaykunayaptin Jesusta kreyikmasinkuna micharkansapa ama yaykunanpa.
30 Quando Paulo quis apresentar-se ao povo, os discípulos não o permitiram.
31 Chay Asia partipi suk awtoridarkuna Pablupa amigunkuna karkansapa. Paykunapish willachirkansapa ama yaykunanpa.
31 Também algumas autoridades da província, que eram amigos de Paulo, mandaram um recado, pedindo que ele não se arriscasse indo ao teatro.
32 Chay tantanakudu runakunamanta sukkuna sinchita suk layata rimarkansapa. Sukkunaka chikan layata rimarkansapa. Ashwan aypa runakuna sukaman turbakushpa mana yacharkansapachu imaraykumi tantanakudusapa nishpa.
32 Uns, pois, gritavam de uma forma; outros, de outra; porque a assembleia tinha virado uma confusão. E, na sua maior parte, nem sabiam por que motivo estavam reunidos.
33 Chaypina suk judiyu runakuna Alejandrota chay aypa runakunapa ñawpakninkunaman tankakurkansapa. Munarkansapa payna willanankunapa judiyu runakuna mana uchayuk kanankunata. Alejandro rimakunayashpa makinwan señasta rurashpa upallayachinayarkansapa.
33 Então tiraram Alexandre do meio da multidão, e os judeus o empurraram para a frente. Este, acenando com a mão, queria falar ao povo.
34 Chay runakuna Alejandrota kawashpankuna yacharkansapa judiyu runa kananta. Chayrayku mana kasunayashpankuna ishkay orata kaparikushpa rimarkansapa: —¡Artemisaka ñukaykuna Efeso runakunapa diosaynikunami!
34 Quando, porém, reconheceram que ele era judeu, todos, a uma voz, gritaram durante quase duas horas: — Grande é a Diana dos efésios!
35 Chay ishkay orata kaparikushkankunawasha chay llakta awtoridarpa killkakuknin runa atiparkan upallayachiysapata. Chaypina willarkansapa: —Efeso llaktapi kawsakmasinikuna, tukuy allpapi kawsak runakuna yachansapa kuyananchikuna diosa Artemisapa wasinta kuydananchikunata. Chaymanta sielumanta urmamushkan figurantapish allita kuydaykanchisapa.
35 O escrivão da cidade, tendo apaziguado o povo, disse: — Senhores efésios, quem não sabe que a cidade de Éfeso é a guardiã do templo da grande Diana e da imagem que caiu do céu?
36 Tukuy runakuna chayta yachaptinkuna amana kapariychinachu. Mana allita yuyashpaykichi amara nimata ruraychirachu.
36 Ora, não podendo isto ser contestado, convém que vocês se mantenham calmos e não façam nada de forma precipitada;
37 Kay pushamushkaykichi runakunaka chay diosninchikunapa wasinmanta mana nimata suwashkasapachu. Nima payta washanchashkasapachu.
37 porque estes homens que vocês trouxeram para cá não profanaram o templo, nem blasfemam contra a nossa deusa.
38 Demetrio trabajakmasinkunawan chay runakunata chatanayashpa richunsapa awtoridarninchikunapi chataksapa. Chaypi atipansapa chatanakuyta.
38 Portanto, se Demétrio e os artífices que o acompanham têm alguma queixa contra alguém, saibam que existem os tribunais e os procônsules; que se acusem uns aos outros ali.
39 Chaymanta kankuna chikan layata chatakunayashpaykichika chay killkadu kamachinanchikunashina awtoridarkuna tantanakushpa willashunkichi pimi mana allita rurashka nishpa.
39 Mas, se vocês estão pleiteando alguma outra coisa, isso será decidido em assembleia regular.
40 Kunanka turbakushpa tantanakushkanchikunarayku ichará awtoridarninchikuna chatakuwashunchisapa. Chashna chatawaptinchikuna mana nimata atipashunchisapachu ayniyta.
40 Porque também corremos o risco de sermos, hoje, acusados de revolta, não havendo motivo algum que possamos alegar para justificar este ajuntamento.
41 Chashna chay killkakuk runa willashpankuna tukuy chay runakunata llukshichirkansapa.
41 E, havendo dito isto, dissolveu a assembleia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.