Tiago 2
Mosoq Testamento (QVENT) vs NVT
1 Wawqe panaykuna, qankunaqa ancha atiyniyoq Señorninchis Jesucristopin iñirankichis. Chayraykuyá qankunaqa llapallan runakunata allinta khuyakuychis, ama ni pitapas despreciaspa. Hinaspapas qankunaqa amayá wakin runakunamanta aswan más allin kanaykichispaqchu creekuychis.
1 Meus irmãos, como podem afirmar que têm fé em nosso glorioso Senhor Jesus Cristo se mostram favorecimento a algumas pessoas?
2 Piensariychis, sichus ishkay runakuna huñunakusqaykichis lugarman haykumunkuman, huknin allin p'achasqa hinallataq qorimanta anilloyoq ima, hukninñataq wakcha runa, thanta p'achallayoq.
2 Se, por exemplo, alguém chegar a uma de suas reuniões vestido com roupas elegantes e usando joias caras, e também entrar um pobre com roupas sujas,
3 Hinaqtin qankuna chay allin p'achayoq runata sumaqta chashkispaykichis, khaynata niwaqchis: “Qanqa kay allin kaq asientopi tiyaykuy”, nispa. Huknin wakcha runatañataq niwaqchis: “Qanqa chayllapi sayaykuy”, otaq “Kay pampallapi tiyaykuy”, nispa.
3 e vocês derem atenção ao que está bem vestido, dizendo-lhe: “Sente-se aqui neste lugar especial”, mas disserem ao pobre: “Fique em pé ali ou sente-se aqui no chão”,
4 Sichus saynata juzgaspaykichisqa, runamasiykichistan despreciashankichis. Hinaspan qankunaqa sonqoykichispi mana allin justiciata ruwaq juezkuna hinaña kashankichis.
4 essa discriminação não mostrará que agem como juízes guiados por motivos perversos?
5 Khuyasqay wawqe panaykuna, uyariychis kayta: Diosqa kay pachapi wakchakunatan akllakuran, iñiyninkupi qapaq kanankupaq. Paykunan Diospa prometesqan wiñay kawsayta chashkinqaku. Chay wiñay kawsaytan Diosqa prometeran llapallan khuyakusqan wawankunaman.
5 Ouçam, meus amados irmãos: não foi Deus que escolheu os pobres deste mundo para serem ricos na fé? Não são eles os herdeiros do reino prometido àqueles que o amam?
6 Kunan tapusqaykichis, ¿imanaqtintaq qankunari wakchakunata maltrataspa, despreciashankichís? ¿Manachu qapaq runakuna qankunataqa maltrataspa, carcelkunamanraq churashasunkichís?
6 Mas vocês desprezam os pobres! Não são os ricos que oprimem vocês e os arrastam aos tribunais?
7 Ichaqa noqanchismi Señorninchis Jesucristopi creesqanchisrayku cristiano sutiwan sutichasqa kashanchis. Chayri, ¿manachu chay qapaq runakunaqa noqanchista k'amiwaspanchisqa Salvadorninchis Señor Jesucristota k'amispa despreciashankú?
7 Não são eles que difamam aquele cujo nome honroso vocês carregam?
8 Sichus qankunaqa Diospa aswan más importante leyninta kasukushankichis chayqa, allintan ruwashankichis. Chay leypin khaynata nishan: “Runamasiykita khuyakunki qan kikiykita hina”, nispa [Levítico 19.18].
8 Sem dúvida vocês fazem bem quando obedecem à lei do reino conforme dizem as Escrituras: “Ame seu próximo como a si mesmo”.
9 Ichaqa sichus qankuna wakinta despreciaspa, wakinmanñataq sayapakuspa favorecenkichis chayqa, huchallikushankichismi. Saynata ruwaspaqa, Diospa leyninpa contranpi kaspan, huchayoq kashankichis.
9 Mas, se mostram favorecimento a algumas pessoas, cometem pecado e são culpados de transgredir a lei.
10 Sichus leypi llapallan kamachikuykunata kasukushaspa, ch'ullalla leytapas mana kasukunkichishchu chayqa, llapallan leykunatapas mana kasukushawaqchishchu hinan kashankichis.
10 Pois quem obedece a todas as leis, exceto uma, torna-se culpado de desobedecer a todas as outras.
11 Kikin Diospunin khaynata niran: “Aman waqllikunkichu”, nispa. Hinaspapas nillarantaqmi: “Aman pitapas wañuchinkichu”, nispa. Sichus mana waqllikushaspa, pitapas wañurachinkichis chayqa, ñan leyman hinaqa huchayoqña kashankichis.
11 Pois aquele que disse: “Não cometa adultério”, também disse: “Não mate”. Logo, mesmo que não cometam adultério, se matarem alguém, transgredirão a lei.
12 Chaymi niykichis, juicio p'unchawpiqa Diosmi juzgasunkichis Jesucristopa kamachikuyninman hina. Chay kamachikuyman hina kawsaspaykichismi, qankunaqa tukuy huchamanta librasqa kashankichis. Saynaqa imata rimaspapas, hinallataq imata ruwaspapas, chay kamachikuywan juzgasqa kanaykichista yachaspayá, allinta kawsaychis.
12 Portanto, em tudo que disserem e fizerem, lembrem-se de que serão julgados pela lei que os liberta.
13 Pipas runamasinta mana khuyapayaqtaqa Diospas juicio p'unchawpiqa mana khuyapayaspan juzganqa. Ichaqa runamasinta khuyapayaqtan Diospas khuyapayanqa.
13 Não haverá misericórdia para quem não tiver demonstrado misericórdia. Mas, se forem misericordiosos, haverá misericórdia quando forem julgados.
14 Wawqe panaykuna, sichus pipas ninman: “Noqaqa Diospin iñini”, nispa, ichaqa saynata nishaspan mana allintachu comportakunman chayri, ¿imapaqtaq valenman Diospi saynata iñisqanrí? Manan ni imapaqpas valenmanchu. Chaymi niykichis, saynata iñisqanqa manan salvanqachu.
14 De que adianta, meus irmãos, dizerem que têm fé se não a demonstram por meio de suas ações? Acaso esse tipo de fé pode salvar alguém?
15 Piensarisunchis, sichus Jesucristopi creeq wawqe pananchiskuna mana p'achayoq otaq mana mikhunayoq kashanman,
15 Se um irmão ou uma irmã necessitar de alimento ou de roupa,
16 hinaqtin hukniykichis khaynata niwaqchis: “Diosyá anchata bendecisunki; allinta p'achakuspayki saqsanaykikama mikhuy”, nispa. Ichaqa manataq qoykuwaqchu ima p'achallatapas p'istukunanpaq, nitaq mikhunatapas mikhunanpaq chayri, ¿imapaqtaq valen chay nisqaykirí?
16 e vocês disserem: “Até logo e tenha um bom dia; aqueça-se e coma bem”, mas não lhe derem alimento nem roupa, em que isso ajuda?
17 Saynallataqmi pi runapa Diospi iñisqanpas manan valenchu ni imapaqpas, sichus allin kaqkunata mana ruwaqtinqa.
17 Como veem, a fé por si mesma, a menos que produza boas obras, está morta.
18 Wakinqa ninkumanmi: “Noqaqa Diospin cheqaqta iñini”, nispanku. Wakinñataqmi ninkuman: “Noqaqa allin kaqkunatan ruwani”, nispanku. Paykunatan noqaqa khaynata tapuyman: ¿Imaynataq iñiyniykitari rikuchiwankiman, allin kaqkunata mana ruwashasparí? Noqan iñiyniyta rikuchisqayki, allin kaqkuna ruwasqaywan.
18 Mas alguém pode argumentar: “Uns têm fé; outros têm obras”. Mostre-me sua fé sem obras e eu, pelas minhas obras, lhe mostrarei minha fé!
19 ¿Creenkichu Diosqa ch'ullalla kasqanta? Allinmi sayna creesqaykiqa. Ichaqa demoniokunapas Diospiqa creenkun; hinaspan manchakuymanta khatatatankuraq.
19 Você diz crer que há um único Deus. Muito bem! Até os demônios creem nisso e tremem de medo.
20 Saynaqa amayá qanqa huk roqro uma runa hinachu piensay. Sichus qan ninki: “Noqaqa Diospin iñini”, nispa, ichaqa manataq Diospa munasqanman hinachu allin kaqkunata ruwaspa kawsanki chayqa, chay iñisqaykiqa manan ni imapaqpas valenchu.
20 Quanta insensatez! Vocês não entendem que a fé sem as obras é inútil?
21 Ñawpaq abuelonchis Abrahammi wawan Isaacta sacrificananpaq altarpa hawanman churaran. Chayta rikuspanmi, Diosqa Abrahamta aceptaran huk justo runata hina.
21 Não lembram que nosso antepassado Abraão foi declarado justo por suas ações quando ofereceu seu filho Isaque sobre o altar?
22 Kunan qawariy, Abrahamqa Diospi cheqaqtapuni iñispanmi, Diospa kamachisqanman hina ruwaran. Chaymi Diosqa Abrahamta yanaparan, paypi aswan mastaraq iñinanpaq.
22 Como veem, sua fé e suas ações atuaram juntas e, assim, as ações tornaram a fé completa.
23 Abrahampa sayna ruwasqanwanmi, paymanta Bibliapi nisqan cumplikuran: “Abrahamqa Diospa prometesqanpin anchatapuni confiaran. Chaymi Diosqa payta qawaran mana huchayoq justo runata hina”, nispa. Chayraykun Abrahammantaqa niranku: “Diospa amigonmi”, nispanku.
23 E aconteceu exatamente como as Escrituras dizem: “Abraão creu em Deus, e assim foi considerado justo”. Ele até foi chamado amigo de Deus!
24 Chay qawasqanchisman hinaqa, Diosqa manan iñisqanchisraykullachu justo runata hinaqa chashkiwanchis, aswanqa allin kaqkunatapas ruwasqanchisraykun.
24 Vejam que somos declarados justos pelo que fazemos, e não apenas pela fé.
25 Saynallataqmi qolqerayku cuerponta vendespa ashka qarikunawan puñuq Rahab warmiwanpas pasaran. Paymi llaqtanta averiguananpaq hamuq Diospa wawan runakunata wasinpi chashkispa pakaran; hinallataq huk law ñanninta ishkapakunankupaq yanaparan ima. Chayraykun Diosqa mana huchayoq warmita hinaña paytaqa aceptaran.
25 Raabe, a prostituta, é outro exemplo. Ela foi declarada justa por causa de suas ações quando escondeu os mensageiros e os fez sair em segurança por um caminho diferente.
26 Ichaqa imaynan huk wañusqa runapa cuerponpas mana kawsayniyoq kashan, saynallataqmi Diospi iñishaspa, mana allinkunata ruwaq runaqa, Diospa ñawpaqninpiqa wañusqa hina kashan.
26 Assim como o corpo sem fôlego está morto, também a fé sem obras está morta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.