Marcos 9
Mosoq Testamento (QVENT) vs NTLH
1 Jesusqa nillarantaqmi:
1 E Jesus terminou, dizendo:
2 Chaykuna rimasqanmanta soqta p'unchaw pasaruqtinmi, Jesusqa Pedrota, Jacobota hinallataq Juantawan pusayukuspa, huk orqoman riran. Chaypin discipulonkunapa ñawpaqninpi Jesuspa cuerponqa k'anchariran.
2 Seis dias depois, Jesus foi para um monte alto, levando consigo somente Pedro, Tiago e João. Ali, eles viram a aparência de Jesus mudar.
3 Hinallataqmi p'achanpas rit'i hina sumaq yuraqllaña k'ancharishaqman tukuran. Sayna k'ancharishaq yuraq ch'illo p'achamanqa manan ni pipas tukuchinmanchu, ni imaynataña t'aqsaspapas.
3 A sua roupa ficou muito branca e brilhante, mais do que qualquer lavadeira seria capaz de deixar.
4 Hinaqtinmi Moiseswan, hinallataq Diosmanta ñawpaq yachachiq profeta Eliaspiwan ima, qonqayllamanta rikhuriranku Jesuswan parlaspanku.
4 E os três discípulos viram Elias e Moisés conversando com Jesus.
5 Chaymi Pedroqa Jesusta niran:
5 Então Pedro disse a Jesus: — Mestre, como é bom estarmos aqui! Vamos armar três barracas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
6 Pedroqa mana allinta piensarispan chaykunataqa rimaran, paypas hinallataq wakin discipulokunapas ancha mancharisqa kasqankurayku.
6 Pedro não sabia o que deveria dizer, pois ele e os outros dois discípulos estavam apavorados.
7 Hinaqtinmi cielomanta huk phuyu urayamuspa, paykunata tapaykuran. Hinaspan chay phuyu ukhumanta khayna rimamuqta uyariranku:
7 Logo depois, uma nuvem os cobriu, e dela veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho querido. Escutem o que ele diz!
8 Chaymantan qonqayllamanta muyuriqninkuta qawarikuspanku, manaña ni pitapas rikurankuñachu. Aswanqa Jesusllatañan sapallanta chaypi rikuranku.
8 Aí os discípulos olharam em volta e viram somente Jesus com eles.
9 Hinaqtinmi chay orqomanta urayamushaqtinku, Jesusqa discipulonkunata kamachiran khaynata:
9 Quando estavam descendo do monte, Jesus mandou que não contassem a ninguém o que tinham visto, até que o Filho do Homem ressuscitasse.
10 Chaymi paykunaqa chay rikusqankumantaqa mana ni pimanpas willarankuchu. Aswanmi chaykunataqa sonqonku ukhullapi waqaycharanku. Hinaspan paykunapuralla tapunakuranku khaynata:
10 Eles obedeceram à ordem, mas discutiram entre si sobre o que queria dizer essa ressurreição.
11 Chaymi discipulonkunaqa Jesusta tapuranku:
11 Então perguntaram a Jesus: — Por que os
12 Hinaqtinmi Jesusqa paykunata contestaspa niran:
12 Ele respondeu:
13 Aswanqa noqan niykichis: Eliasqa ñan hamuranña; ichaqa runakunan paytaqa ñak'arichispa munasqankuta ruwaranku, imaynan Eliasmanta escribisqa Bibliapi kashan hinata, nispa. [Nota: Eliasmanta Jesús rimaspanqa, Bautizaq Juanmantan rimaran].
13 Eu afirmo a vocês que Elias já veio, e o maltrataram como quiseram, conforme as Escrituras dizem a respeito dele.
14 Jesusqa kinsantin discipulonkunapiwanmi wakin discipulonkunapa kasqanman chayamuranku. Hinaspan chay discipulonkunapa muyuriqninpi ashka runakunata rikuranku, hinallataq leykunata yachachiq runakunatapas Jesuspa discipulonkunawan discutinakushaqta.
14 Quando eles chegaram perto dos outros discípulos, viram uma grande multidão em volta deles e alguns mestres da Lei discutindo com eles.
15 Hinaqtinmi chaypi kaq runakunaqa, Jesusta rikuruspanku, anchata admirakuspa, Jesusman ayparanku rimayukunankupaq.
15 Quando o povo viu Jesus, todos ficaram admirados e correram logo para o cumprimentarem.
16 Chaymi Jesusqa discipulonkunata tapuran:
16 Jesus perguntou aos discípulos:
17 Hinaqtinmi huk runa chay ashka runakunapa chawpinmanta, khaynata nimuran:
17 Um homem que estava na multidão respondeu: — Mestre, eu trouxe o meu filho para o senhor, porque ele está dominado por um espírito mau e não pode falar.
18 Hinaspapas chay demonioqa wawaytan maypipas pampakunaman wikch'un. Chaymi payqa posoqotaraq aqtuspa, kirunkunatapas rach'ikyachin. Hinallataqmi sapa kutin chay ataki hap'iqtinqa, cuerponpas chutakachakun. Chaymi discipuloykikunata valekurani, chay demoniota qarqonankupaq. Ichaqa manan paykunaqa qarqoyta atirankuchu, nispa.
18 Sempre que o espírito ataca o meu filho, joga-o no chão, e ele começa a espumar e a ranger os dentes; e ele está ficando cada vez mais fraco. Já pedi aos discípulos do senhor que expulsassem o espírito, mas eles não conseguiram.
19 Chayta uyarispanmi Jesusqa niran:
19 Jesus disse:
20 Hinaqtinmi chay joventaqa Jesuspa kasqanman pusamuranku. Ichaqa Jesusta rikuruspa hinallan chay demonioqa, chay joventa shapchispa, pampaman wikaparan. Chaymi chay jovenqa pampapi qospaspa posoqotaraq aqturan.
20 Quando o levaram, o espírito viu Jesus e sacudiu com força o menino. Ele caiu e começou a rolar no chão, espumando pela boca.
21 Hinaqtinmi Jesusqa chay jovenpa papanta tapuran:
21 Aí Jesus perguntou ao pai: O pai respondeu: — Ele está assim desde pequeno.
22 Hinaspapas chay demonioqa wawayta wañuchiyta munaspan, ashka kutitaña nina ukhukunaman, hinallataq unukunamanpas wikch'uyun. Ichaqa sichus noqaykupaq imallatapas ruwayta munaspaykiqa, khuyapayaykuwaykuyá; hinaspa yanapaykuwayku, nispa.
22 Muitas vezes o espírito o joga no fogo e na água para matá-lo. Mas, se o senhor pode, então nos ajude. Tenha pena de nós!
23 Chaymi Jesusñataq niran:
23 Jesus respondeu:
24 Hinaqtinmi chay jovenpa papanqa altota qaparispa niran:
24 Então o pai gritou: — Eu tenho fé! Ajude-me a ter mais fé ainda!
25 Hinaqtinmi Jesuspa kasqanman runakuna astawanraq huñunakamuqtinku, Jesusqa chay demoniota q'aqchaspa niran:
25 Quando Jesus viu que muita gente estava se juntando ao redor dele, ordenou ao espírito mau:
26 Chaymi chay demonioqa altota qaparispa, yapamanta chay joventa anchata shapchispa, lloqsiran. Hinaqtinmi chay jovenqa wañusqa hinaraq qeparan. Chaymi chaypi kaq runakunaqa chayta rikuspa niranku:
26 O espírito gritou, sacudiu o menino e saiu dele, deixando-o como morto. Por isso todos diziam que ele havia morrido.
27 Ichaqa Jesusñataqmi chay joventa hap'iyuspa, makinmanta aysariran. Hinaqtinmi chay jovenqa sayariran.
27 Mas Jesus pegou o menino pela mão e o ajudou a ficar de pé.
28 Jesusqa huk wasiman haykuruqtinmi, kaqmanta discipulonkunaqa huk lawman waqyarispanku, sapallanpi khaynata tapuranku:
28 Quando Jesus entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram em particular: — Por que foi que nós não pudemos expulsar aquele espírito?
29 Hinaqtinmi Jesusqa paykunata contestaspa niran:
29 Jesus respondeu:
30 Chaymanta lloqsispankun Jesusqa discipulonkunapiwan kushka, Galilea provincia ukhunta pasasharanku. Ichaqa Jesusqa manan munaranchu, chaynin risqankuta runakuna yachanankutaqa.
30 Jesus e os discípulos saíram daquele lugar e continuaram atravessando a Galileia. Jesus não queria que ninguém soubesse onde ele estava
31 Hinaspan Jesusqa discipulonkunallata yachachispan, khaynata niran:
31 porque estava ensinando os discípulos. Ele lhes dizia:
32 Ichaqa Jesús saynata willakuqtinmi, discipulonkunaqa mana entiendeyta atirankuchu. Hinaspan paykunaqa yapa-yapamanta tapupayayta manchakuranku.
32 Eles não entendiam o que Jesus dizia, mas tinham medo de perguntar.
33 Jesusqa discipulonkunapiwan kushkan Capernaúm llaqtaman chayaruranku. Chaypin huk wasipiña kashaspanku, Jesusqa discipulonkunata khaynata tapuran:
33 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum. Quando já estavam em casa, Jesus perguntou aos doze discípulos:
34 Ichaqa Jesuspa discipulonkunaqa manan ni ima nispapas contestarankuchu. Paykunaqa ñan hamusqankupin, mayqenninkus aswan más allin importante kanankumanta discutinakamuranku. (Chaymi p'enqakuspanku Jesustaqa mana contestayta munarankuchu).
34 Mas eles ficaram calados porque no caminho tinham discutido sobre qual deles era o mais importante.
35 Hinaspan Jesusqa, chaypi tiyayuspa, chunka ishkayniyoq discipulonkunata waqyaspa niran:
35 Jesus sentou-se, chamou os doze e lhes disse:
36 Jesusqa saynata niruspanmi, huk warmachata waqyaruspa, discipulonkunapa ñawpaqninpi sayaykachiran. Hinaspan chay warmachata marq'arikuspa, discipulonkunata khaynata niran:
36 Aí segurou uma criança e a pôs no meio deles. E, abraçando-a, disse aos discípulos:
37 —Pipas kay wawata sutiypi allinta chashkiqqa, noqatan chashkiwashan. Hinallataq pipas noqata chashkiwaqqa, hanaq pachamanta mandamuwaqniy Diostapas chashkishanmi, nispa.
37 — Aquele que, por ser meu seguidor, receber uma criança como esta estará também me recebendo. E quem me receber não recebe somente a mim, mas também aquele que me enviou.
38 Jesuspa discipulon Juanmi khaynata niran:
38 João disse: — Mestre, vimos um homem que expulsa demônios pelo poder do nome do senhor, mas nós o proibimos de fazer isso porque ele não é do nosso grupo.
39 Ichaqa Jesusñataqmi discipulonkunata khaynata niran:
39 Jesus respondeu:
40 Pipas mana contranchispi kaqqa, noqanchis partemantan kashan.
40 Porque quem não é contra nós é por nós.
41 Chaymi cheqaqtapuni niykichis, sichus pipas noqapi creesqaykichisrayku, huk tazapi unullatapas qankunaman qoykusunkichis chayqa, Diosmi chay runamanqa premiota qonqapuni, nispa.
41 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem der um copo de água a vocês, porque vocês são de Cristo, com toda a certeza receberá a sua recompensa.
42 Jesusqa nillarantaqmi:
42 Jesus continuou:
43 Hinallataq sichus makiyki huchaman urmachisunki chayqa, aswanyá kuchurpaspa wikapay. Aswan allinmi kanman huknin makillayoq wiñay kawsayman haykunaykipaq, ishkaynin makintin wiñaypaq nina rawray infiernoman wikch'uyusqa kanaykimantaqa.
43 Se uma das suas mãos faz com que você peque, corte-a fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna com uma só mão do que ter as duas e ir para o inferno, onde o fogo nunca se apaga.
44 {Chay wiñaypaq nina rawray infiernopiqa, manan aycha urupas wañunchu, nitaqmi ni hayk'aqpas ninaqa wañunqachu}.
44 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
45 Hinallataq sichus chakiyki huchaman urmachisunki chayqa, aswanyá kuchurpaspa wikapay. Aswan allinmi kanman huknin chakillayoq wiñay kawsayman haykunaykipaq, ishkaynin chakintin nina rawray infiernoman wikch'uyusqa kanaykimantaqa.
45 Se um dos seus pés faz com que você peque, corte-o fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna aleijado do que ter os dois pés e ser jogado no inferno.
46 {Chay wiñaypaq nina rawray infiernopiqa, manan aycha urupas wañunchu, nitaqmi ni hayk'aqpas ninaqa wañunqachu}.
46 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
47 Hinallataq sichus ñawiyki huchaman urmachisunki chayqa, aswanyá orqorpaspa wikapay. Aswan allinmi kanman huknin ñawillayoq Diospa gobiernasqan sumaq glorianman haykunaykipaq, ishkaynin ñawintin nina rawray infiernoman wikch'uyusqa kanaykimantaqa.
47 Se um dos seus olhos faz com que você peque, arranque-o! Pois é melhor você entrar no
48 Chay wiñaypaq nina rawray infiernopiqa, manan aycha urupas wañunchu, nitaqmi ni hayk'aqpas ninaqa wañunqachu.
48 Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.
49 Diosqa llapallan runakunapa imapas ruwasqantan probanqa ninawan. Hinaspan ch'uyanchanqa, {imaynan kachiwanpas otaq ninawanpas ch'uyanchanku, chay hinata}.
49 — Pois todas as pessoas serão
50 Kachiqa allinmi. Sichus kachi q'aymayarunman chayqa, ¿imapaqñataq valenman chay kachirí? Qankunaqa runamasiykichiswan allinta hinallataq hawkalla ima kawsaychis, saynapi huk kachi hina kanaykichispaq, nispa.
50 O sal é uma coisa útil; mas, se perder o gosto, como é que vocês poderão lhe dar gosto de novo? Tenham sal em vocês mesmos e vivam em paz uns com os outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.