Lucas 14

Mosoq Testamento (QVENT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Huk samana p'unchawpin Jesusqa, fariseo religionniyoq runakunapa huknin kaq jefenpa wasinman mikhuq riran. Hinaqtinmi chaypi kaq wakin fariseo religionniyoq runakunapas Jesusta qawapayaranku, imapipas pantaruqtinqa chayman hinalla acusanankupaq.
1 Num sábado, ao entrar Jesus na casa de um dos principais fariseus para tomar uma refeição, eles o estavam observando.
2 Chaypi Jesús kashaqtinmi, punkipakuy onqoyniyoq runa, Jesuspa ñawpaqninman ashuyuran.
2 E eis que diante dele se achava um homem hidrópico.
3 Hinaqtinmi Jesusqa leykunata yachachiq runakunata, hinallataq fariseo religionniyoq runakunatawan tapuran khaynata:
3 Então Jesus, dirigindo-se aos intérpretes da Lei e aos fariseus, perguntou:
4 Paykuna upallalla kaqtinkun, Jesusqa punkipakuy onqoywan onqoq runata llamiykuspa sanoyachiran; hinaspan niran:
4 Eles, porém, não disseram nada. Então Jesus pegou na mão daquele homem, curou-o e o mandou embora.
5 Hinaqtinmi chaypi kaq runakunata Jesusqa niran:
5 A seguir, Jesus lhes perguntou:
6 Ichaqa mayqenninkupas manan ni imaynatapas contestayta atirankuchu.
6 A isto nada puderam responder.
7 Cenaman invitasqa runakunan, ñawpaqpi allin kaq lugarkunapi asientokunata mashkaranku. Chayta rikuspanmi, Jesusqa chaypi kaq runakunaman yachachiran khaynata:
7 Reparando como os convidados escolhiam os primeiros lugares, Jesus contou-lhes uma parábola:
8 —Pipas invitasunki casarakuyninman hinaqtinqa, amayá ñawpaqpi sumaq asientokunatachu akllanki tiyanaykipaqqa. Saynata ruwaqtiykiqa, pipas qanmanta aswan más reqsisqa invitado runa chayaramuqtinmi, chay invitasuqniykiqa
8 — Quando alguém convidá-lo para um casamento, não sente no lugar de honra, pois pode haver um convidado mais importante do que você.
9 “ayqeriy” nisunkiman, chay allin reqsisqa runa chaypi tiyananpaq. Hinaqtinmi qanqa p'enqa-p'enqayta qepaman tiyaq riwaq.
9 Então aquele que convidou os dois dirá a você: “Dê o lugar a este aqui.” Então você irá, envergonhado, ocupar o último lugar.
10 Aswanmi casarakuyman invitasqa kaspaykiqa, qepallapiña tiyakuy, invitasuqniyki hamuspa khaynata nisunaykipaq: “Amigo, ñawpaqpi allin kaq lugarpi tiyakamuy”, nispa. Saynapin chaypi qanwan kushka tiyaqkuna yachanqaku aswan más respetasqa kasqaykita.
10 Pelo contrário, quando alguém convidá-lo, vá sentar no último lugar, para que, quando vier aquele que o convidou, diga a você: “Amigo, venha sentar num lugar melhor.” Isso será uma honra para você diante de todos os demais convidados.
11 Ichaqa paytukusqa runakunan humillasqa kanqaku. Humillakuq runakunañataqmi, respetasqa kanqaku, nispa.
11 Porque todo o que se exalta será humilhado; e o que se humilha será exaltado.
12 Jesusqa nillarantaqmi chay wasinman invitaqnin fariseo religionniyoq runata:
12 Depois Jesus disse ao que o havia convidado:
13 Aswanyá fiestata ruwaspaykiqa, mikhunankupaq invitakamunki: wakchakunata, ñuk'ukunata, mana puriq wist'ukunata, hinallataq ñawsa runakunatawan ima.
13 Pelo contrário, ao dar um banquete, convide os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos,
14 Paykunaqa chay invitasqaykimantaqa manan kutichipuyta atisunkikuchu. Aswanmi chay runakunapa favorninpi allin kaqkunata ruwasqaykirayku ancha kusisqa kanki. Hinaspapas Diosmi premioykita qosunki, Diospi creeq runakuna, wañusqankumanta kawsarimusqan p'unchawpi, nispa.
14 e você será bem-aventurado, pelo fato de não terem eles com que recompensá-lo. A sua recompensa você receberá na ressurreição dos justos.
15 Chayta uyarispanmi, mesapi cenayta mikhuq runakunamanta huknin kaq runa, Jesusta niran:
15 Ao ouvir tais palavras, um dos que estavam à mesa com Jesus lhe disse: — Bem-aventurado aquele que participar do banquete no Reino de Deus.
16 Hinaqtinmi Jesusqa contestaspa huk ejemplota willaran khaynata:
16 Jesus, porém, respondeu:
17 Chaymi mikhuy horas chayaramuqtin chay runaqa, sirvienten runata kamachiran invitasqan runakunata waqyamunanpaq: “Hamuychishña mikhunaykichispaq; mikhunaqa listoñan kashan”, nispa.
17 À hora da ceia, enviou o seu servo para avisar aos convidados: “Venham, porque tudo já está preparado.”
18 Hinaqtinmi chay invitamusqan runakunaqa mana hamuyta munarankuchu. Chaymi primerta waqyamusqan runaqa niran: “Chakra rantisqaymi qawamunay kashan. Manan hamuyta atiymanchu. Disculpaykuwayá”, nispa.
18 Mas todos eles, um por um, começaram a apresentar desculpas. O primeiro disse: “Comprei um campo e preciso ir vê-lo; peço que me desculpe.”
19 Hukñataqmi niran: “Manan hamuyta atiruymanchu. Pishqa masa torokunatan rantiruni; chaytaraqmi yapunanpaq pruebamunay kashan. Disculpaykuwayá”, nispa.
19 Outro disse: “Comprei cinco juntas de bois e vou experimentá-las; peço que me desculpe.”
20 Huk runañataqmi niran: “Chayllaraqmi casararukuni. Chayraykun mana hamuyta atiymanchu”, nispa.
20 E outro disse: “Casei-me e, por isso, não posso ir.”
21 Hinaqtinmi chay waqyamuq sirvienteqa kutimuspa, patronninman willaran runakunapa nimusqanta. Chayta uyarispan, patronninqa anchata phiñakuran chay waqyachimusqan runakunapaq. Hinaspan sirvienten runata kamachiran: “Apurayllaman riy plazakunaman, hinallataq callekunamanpas. Hinaspa chaymanta pusamuy wakchakunata, ñuk'ukunata, mana puriq wist'ukunata, ñawsa runakunatawan ima”, nispa.
21 — O servo voltou e, contou tudo ao seu senhor. Então, irado, o dono da casa disse ao seu servo: “Saia depressa para as ruas e becos da cidade e traga para cá os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.”
22 Hinaqtinmi chay sirvienten runaqa patronninpa kamachisqanman hina runakunata waqyamuran. Chaymanta kutimuspantaqmi patronninta niran: “Señorlláy, kamachiwasqaykiman hinan runakunata pusaramuni. Chaypas wasipiqa campo kashanraqmi”, nispa.
22 Mais tarde, o servo lhe disse: “Patrão, já fiz o que o senhor mandou, e ainda há lugar.”
23 Chaymi patronninqa chay sirvienten runata niran: “Riy ñankunaman, hinallataq llaqtaq muyuriqninkunamanwan. Hinaspa runakunata pusamuypuni wasiypi hunt'a kanankupaq.
23 Então o senhor disse ao servo: “Saia pelos caminhos e atalhos e obrigue todos a entrar, para que a minha casa fique cheia.
24 Cheqaqtan niykichis, chay primer kaq mana kasukuq invitamusqay runakunaqa, manan ni mayqenninpas mallinqachu kay preparachisqay mikhunataqa”, nispa.
24 Porque digo a vocês que nenhum daqueles homens que foram convidados provará a minha ceia.”
25 Ashkallaña runakuna Jesuspa qepanta riqtinmi, Jesusqa kutirispa paykunata khaynata niran:
25 Grandes multidões acompanhavam Jesus, e ele, voltando-se, lhes disse:
26 —Pipas noqata qatikuwayta munaspaqa, papanmantapas, mamitanmantapas, warminmantapas, wawankunamantapas, wawqenkunamantapas, panankunamantapas, hinallataq kikinpa vidanmantapas noqatan aswan masta khuyakuwanan; ichaqa saynata mana khuyakuwaspaqa, manan noqapa discipuloyqa kanmanchu.
26 — Se alguém vem a mim e não me ama mais do que ama o seu pai, a sua mãe, a sua mulher, os seus filhos, os seus irmãos, as suas irmãs e até a sua própria vida, não pode ser meu discípulo.
27 Pipas noqapi creespa mana ñak'ariy munaq, hinallataq noqata mana qatikuway munaq runaqa, manan discipuloyqa kanmanchu.
27 E quem não tomar a sua cruz e vier após mim não pode ser meu discípulo.
28 Sichus mayqenniykichispas, huk torreta ruwayta munaspaqa, manaraq qallarishaspanmi, tiyayuspa qolqentaraq allinta yupanan. Hinaspan allinta tanteakunan, chay torreta ruwaspa tukuchinanpaq, qolqen aypanqachus icha manachus chayta.
28 Pois qual de vocês, pretendendo construir uma torre, não se assenta primeiro para calcular a despesa e verificar se tem os meios para a concluir?
29 Sichus mana allinta tanteakuspa chay torrepa cimientonta ruwayta qallarinman, hinaspa mana tukunmanchu chayqa, runakuna rikuspankun paymanta burlakuspa asipayankuman,
29 Para não acontecer que, tendo lançado os alicerces e não podendo terminar a construção, todos os que a virem zombem dele,
30 khaynata nispanku: “Kay runaqa afanllañan torreta ruwayta qallarirun, ichaqa manataqmi tukuyta atinchu”, nispanku.
30 dizendo: “Este homem começou a construir e não pôde acabar.”
31 ¿Imatataq ruwanman huk reyri, chunka waranqa soldadollayoq kashaspan, ishkay chunka waranqa soldadoyoq reywan peleaq rinanpaqrí? Primertan payqa tiyayuspan allinta tanteakunan, chay chunka waranqa soldadonkunallawan ganayta atinmanchus icha manachus chayta.
31 Ou qual é o rei que, indo para combater outro rei, não se assenta primeiro para calcular se com dez mil homens poderá enfrentar o que vem contra ele com vinte mil?
32 Sichus peleaspa mana ganananpaq hina kaspaqa, karullataraq chay enemigon rey soldadonkunapiwan hamushaqtinmi, payqa soldadonkunata akllaspan kamachinqa, rispanku khaynata nimunankupaq: “Amaña peleasunchishchu; aswan hawkalla qepanapaq, parlasun”, nispa.
32 Caso contrário, estando o outro ainda longe, envia-lhe uma embaixada, pedindo condições de paz.
33 Saynallataqmi qankunatapas niykichis, sichus noqapa discipuloy kayta munaspaqa, llapallan kaqniykichiskunata saqespan, allinta tanteakuspa qatikuwanaykichis, nispa.
33 Assim, pois, qualquer um de vocês que não renuncia a tudo o que tem não pode ser meu discípulo.
34 Jesusqa nillarantaqmi khaynata:
34 — O sal é certamente bom; mas, se o sal se tornar insípido, como lhe restaurar o sabor?
35 Mana salaq kachiqa, manañan ni imapaqpas valenñachu, nitaq chakraman hich'anapaqpas ni wanupaqpas. Aswanqa wikapanallapaqñan valen. Kay yachachikuykunata uyariqqa, kasukuytayá yachachun, nispa. [Nota: Allin kachiqa Diospi allinta creespa Diosta qatikuq runakunamanmi rikch'akun. Ichaqa q'aymayaq kachiñataqmi rikch'akun Diospi creeshaspa mana kasukuq runakunaman].
35 Não presta mais nem para a terra nem para o monte de estrume; lançam-no fora. Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.