Atos 20
Mosoq Testamento (QVENT) vs NVT
1 Éfeso llaqtapi hatarichisqanku ch'aqwa thañiruqtinmi, Pabloqa Jesucristopi creeq runakunata waqyachimuran. Hinaspan Señor Jesucristopi ama ishkayaspa creenankupaq paykunata kallpancharan. Chaymantan payqa paykunamanta despedikuspa, Macedonia provincia lawman riran.
1 Passado o tumulto, Paulo mandou chamar os discípulos e os encorajou. Então se despediu e partiu para a Macedônia.
2 Hinaspan Pabloqa, llapallan llaqtakuna risqanpi, Jesucristopi creeq runakunata kallpanchatamuran. Chaymantan Pabloqa Grecia nación llaqtaman chayaran.
2 Enquanto estava lá, encorajou os discípulos em todas as cidades por onde passou. Em seguida, desceu à Grécia,
3 Hinaspan Pabloqa chay nacionpi kinsa killa qepakuran.
3 onde ficou por três meses. Quando se preparava para navegar de volta à Síria, descobriu que alguns judeus conspiravam contra sua vida e decidiu voltar pela Macedônia.
4 Hinaqtinmi Pablotaqa compañaranku Asia provincia lawman, Jesucristopi creeqmasinkuna. Paykunan karanku Berea llaqtamanta Pirro sutiyoq runapa wawan Sópater, Tesalónica llaqtamanta Aristarco, Segundo, Derbe llaqtamanta Gayo, Asia provinciamanta Timoteo, Tíquico, hinallataq Trófimo ima.
4 Alguns homens viajavam com ele: Sópatro, filho de Pirro, de Bereia; Aristarco e Secundo, de Tessalônica; Gaio, de Derbe; Timóteo; e Tíquico e Trófimo, da província da Ásia.
5 Paykunan ñawparuspanku, Troas llaqtapiña suyawaranku. [Nota: Kay librota escribiq Lucasqa paykunawan mana rispanmi, Pablowan qepakuran. Chaymi nin: “suyawaranku”, nispa].
5 Eles foram adiante e esperaram por nós em Trôade.
6 Ichaqa noqaykuñataqmi mana levadurayoq t'anta mikhuna fiesta pasarullaqtin, Filipos llaqtamanta barcopi lloqsirayku. Chaymanta pishqa p'unchaw pasaruqtinmi Troas llaqtaman chayarayku. Chaypin tuparayku ñawpaqta riq wawqenchiskunawan. Hinaspan chay llaqtapi qanchis p'unchaw qepakurayku.
6 Terminada a Festa dos Pães sem Fermento, embarcamos num navio em Filipos e, cinco dias depois, nos reencontramos em Trôade, onde ficamos uma semana.
7 Semana qallariy domingo p'unchawtan huk wasipa altosninpi t'antata partiyuspa mikhunaykupaq huñunakurayku. Hinaqtinmi Pabloqa chawpi tutakama chaypi yachachiran, paqarisnintin p'unchaw viajeman lloqsinan kasqanrayku.
7 No primeiro dia da semana, nos reunimos com os irmãos de lá para o partir do pão. Paulo começou a falar ao povo e, como pretendia embarcar no dia seguinte, continuou até a meia-noite.
8 Chay huñunakusqayku wasipa altosninpin, ashka lamparinkuna k'anchasharan.
8 A sala no andar superior onde estávamos reunidos era iluminada por muitas lamparinas.
9 Ichaqa chay lugarpin Eutico sutiyoq joven ventanapi tiyasharan. Paymi unayllataña Pablo yachachiqtin, nishuta puñuywan aysarachikuspa puñurparan. Hinaspan chay wasipa kinsa kaq altosninmanta, pampaman urmaykuran. Chaymi paytaqa wañusqataña oqariranku.
9 O discurso de Paulo se estendeu por horas, e um jovem chamado Êutico, que estava sentado no parapeito da janela, ficou muito sonolento. Por fim, adormeceu profundamente, caiu de uma altura de três andares e morreu.
10 Hinaqtinmi Pabloqa chay altosmanta urayuspa, chay jovenman ashuyuspa, pampapi abrazaran. Hinaspan khaynata niran:
10 Paulo desceu, inclinou-se sobre o jovem e o abraçou. “Não se desesperem”, disse ele. “O rapaz está vivo!”
11 Chaymantan Pabloqa kaqmanta altosman wichaspa t'antata partiyuspa, paykunawan mikhuran. Hinaspan Pabloqa asta achiqamunankama unayllaña yachachiran. Chaymantañan viajaran.
11 Então todos subiram novamente, partiram o pão e comeram juntos. Paulo continuou a lhes falar até o amanhecer e depois partiu.
12 Chay Eutico joventan ichaqa, Jesucristopi creeq runakuna, jovenpa wasinman sanotaña pusapuranku. Hinaspan chaykuna pasasqanwan, Jesucristopi creeq runakunaqa astawan kallpanchakuranku.
12 Enquanto isso, o jovem foi levado para casa vivo, e todos sentiram grande alívio.
13 Noqaykuqa huk barcoman wichaspaykun ñawparayku lamar qochantakama Asón sutiyoq llaqtaman, chaypi Pablota oqarinaykupaq. Payqa acuerdasqaykuman hinan chakillapi riran.
13 Paulo foi por terra até Assôs, onde havia definido que devíamos esperar por ele, enquanto nós fomos de navio.
14 Hinaspan Asón llaqtaman chayaruqtiyku, Pabloqa risqayku barcoman wichamuran. Hinaspan paywan kushkaña qochapa patanpi kaq Mitilene llaqtakama rirayku.
14 Encontrou-se conosco em Assôs e navegamos juntos até Mitilene.
15 Chaymantan paqarisnintin p'unchaw chayarayku qochapa chawpinpi Quío sutiyoq islapa chimpanman. Chaymantañataqmi huknin p'unchawta qochapa patanpi Samos islaman rirayku. Chaymantan paqarisnintinñataq Trogilio sutiyoq islapi samarispayku, chaymantaña Mileto llaqtaman chayarayku.
15 No dia seguinte, passamos em frente à ilha de Quios. No outro dia, atravessamos para a ilha de Samos e, um dia depois, chegamos a Mileto.
16 Pabloqa manan qepakuyta munaranchu Asia provincia ukhupi tarikuq Éfeso llaqtapiqa. Aswanmi Pabloqa apurakuran, Pentecostés fiesta p'unchawpi Jerusalén llaqtapipuni kananpaq.
16 Paulo havia decidido não aportar em Éfeso, pois não queria passar mais tempo na província da Ásia. Tinha pressa de chegar a Jerusalém, se possível, para a Festa de Pentecostes.
17 Pabloqa Mileto llaqtapi kashaspanmi, Éfeso llaqtapi kaq iglesiapi liderkunata waqyachimuran, paykunawan parlananpaq.
17 Por isso, em Mileto, mandou chamar os presbíteros da igreja de Éfeso.
18 Hinaspan chay liderkuna Mileto llaqtaman chayaramuqtinku, Pabloqa khaynata niran:
18 Quando chegaram, ele lhes disse: “Vocês sabem que, desde o dia em que pisei na província da Ásia até agora,
19 Ichaqa Israel llaqtamasiy nacionniyoq runakuna tukuy problemakunata ruwawaqtinkupas, noqaqa humillayukuspaymi, waqastinpas ñak'aristinpas, Señor Jesustaqa servikurani.
19 fiz o trabalho do Senhor humildemente e com muitas lágrimas. Suportei as provações decorrentes das intrigas dos judeus
20 Noqaqa chaykunata pasashaspaypas, manan dejaranichu Diosmanta qankunaman willaytaqa. Hinaspapas noqaqa manallataqmi dejaranichu callekunapi, hinallataq wasikunapipas Diosmanta allin yachachikuykunata qankunapa allinniykichispaq yachachiytaqa.
20 e jamais deixei de dizer a vocês o que precisavam ouvir, seja publicamente, seja em seus lares.
21 Hinaspapas noqaqa, Israel nacionniyoq runakunamanpas, hinallataq huk law nacionniyoq runakunamanpas yachachiranin, huchankumanta wanakuspa Diosman kutirikunankupaq, hinallataq Señor Jesucristopipas allinta creenankupaq ima.
21 Anunciei uma única mensagem tanto para judeus como para gregos: é necessário que se arrependam, se voltem para Deus e tenham fé em nosso Senhor Jesus.
22 Kunanmi ichaqa Santo Espíritu kamachiwashan, Jerusalén llaqtaman rinaypaq. Ichaqa manan noqaqa yachanichu chaypi imas pasawanantaqa.
22 “Agora, impelido pelo Espírito, vou a Jerusalém. Não sei o que me espera ali,
23 Aswanmi Santo Espirituqa, may llaqtakunaman risqaypipas, ña rikuchiwashanña, Jerusalén llaqtaman chayaqtiyqa, carcelman churawanankumanta, hinallataq anchata ñak'arichiwanankumanta ima.
23 senão que o Espírito Santo me diz, em todas as cidades, que tenho pela frente prisão e sofrimento.
24 Ichaqa chaykunata yachashaspaypas noqaqa manan preocupakunichu wañuchiwanankumantaqa. Noqapaqqa kay vidaymantapas aswan más valorniyoqqa, Diospa khuyakuyninmanta llapallan runakunaman willakuymi. Chayta ruwaspaymi, noqaqa Señor Jesucristopa kamachiwasqanta ancha kusikuywan cumplisaq.
24 Mas minha vida não vale coisa alguma para mim, a menos que eu a use para completar minha carreira e a missão que me foi confiada pelo Senhor Jesus: dar testemunho das boas-novas da graça de Deus.
25 Chaymi noqaqa Diospa gobiernasqan sumaq glorianmanta qankunaman allin willakuykunata willaraykichis. Ichaqa kunanmantan qankunaqa manaña ni mayqenniykichispas huktawanqa rikuwankichishñachu.
25 “Agora sei que nenhum de vocês, a quem anunciei o reino, me verá outra vez.
26 Chayraykun kunan qankunata niykichis, noqaqa manan huchayoqñachu kasaq sichus huchaman qankuna urmaspa castigasqa kaqtiykichisqa.
26 Por isso, declaro hoje que, se alguém se perder, não será por minha culpa,
27 Ichaqa ñan noqaqa, mana imatapas pakaspa, Diosmanta allin willakuykunataqa qankunamanqa clarota willaraykichishña.
27 pois não deixei de anunciar tudo que Deus quer que vocês saibam.
28 Saynaqa cuidakuychisyá kikiykichista; hinallataq Señor Jesucristopi creeq llapallan runakunatapas cuidaychis. Ichaqa kikin Santo Espiritun qankunataqa nombrasurankichis, oveja michiqkuna hina Señor Jesucristopi creeq runakunata allinta cuidanaykichispaq. Paykunaqa kanku Señor Jesuspa yawarninwan rantisqa runakunan.
28 “Portanto, cuidem de si mesmos e do rebanho sobre o qual o Espírito Santo os colocou como bispos, a fim de pastorearem sua igreja, comprada com seu próprio sangue.
29 Noqaqa yachanin qankuna ukhumanta ripuqtiyqa, ashka runakuna hamunanta. Paykunan Jesucristopa iglesianta chinkachiyta munaspa, qankuna ukhuman haykumunqa. Hinaspan huk yarqasqa suwa atoq hinaraq, qankunataqa engañayta munasunkichis.
29 Sei que depois de minha partida surgirão em seu meio falsos mestres, lobos ferozes que não pouparão o rebanho.
30 Hinaspapas qankuna ukhullamantataqmi llullakuspa yachachiqkunapas hatarinqaku. Saynataqa yachachinqaku, Jesucristopi creeqkuna chay llulla runakunata kasukuspa, qatikunankupaqmi.
30 Até mesmo entre vocês se levantarão homens que distorcerão a verdade a fim de conquistar seguidores.
31 Chayraykuyá qankunaqa allinta cuidakuychis. Hinaspa yuyariychis qankunaman yachachisqaykunata. Noqaqa kinsa wata qankunawan kaspaymi, tukuy kaykunamantaqa waqastinraq tuta p'unchaw sapankamaykichista advertiraykichis.
31 Portanto, vigiem! Lembrem-se dos três anos que estive com vocês, de como dia e noite nunca deixei de aconselhar com lágrimas cada um de vocês.
32 Chaymi kunan Diosmanta mañakuni, qankunata atiyninwan cuidasunaykichispaq, hinallataq paypa sumaq khuyakuyninwan sapa p'unchaw allinta kawsanaykichispaq. Diosqa ancha atiyniyoqmi, qankunapa iñiyniykichista wiñarichinanpaq, hinallataq llapan prometesqan herenciata sapankamaykichisman qosunaykichispaqpas.
32 “E, agora, eu os entrego a Deus e à mensagem de sua graça que pode edificá-los e dar-lhes uma herança junto com todos que ele separou para si.
33 Noqaqa manan ni pipa qorintapas, nitaq qolqentapas, nitaq p'achantapas munapayaranichu.
33 “Jamais cobicei a prata, o ouro ou as roupas de alguém.
34 Aswanqa allintapunin qankunaqa yachankichis, qankunawan kushka kashaspayqa, kay makiykunawanmi llank'arani, saynapi noqapas hinallataq noqawan kaqkunapas mantenekunaykupaq.
34 Vocês sabem que estas minhas mãos trabalharam para prover as minhas necessidades e as dos que estavam comigo.
35 Saynallataqmi qankunatapas yachachiraykichis, qankunapas noqa hina llank'aspa, wakcha runakunata yanapanaykichispaq, saynapi Señor Jesuspa nisqanta yuyanaykichispaq ima. Paymi niran: “Pipas chashkiyllata munaqmantaqa, runamasinman qoqmi aswan más bendecisqa kanqa”, nispa.
35 Fui exemplo constante de como podemos, com trabalho árduo, ajudar os necessitados, lembrando as palavras do Senhor Jesus: ‘Há bênção maior em dar que em receber’”.
36 Pabloqa chaykunata rimayta tukuruspanmi, paykunawan kushka qonqorikuspa, Diosmanta mañakuranku.
36 Quando Paulo terminou de falar, ajoelhou-se e orou com eles.
37 Hinaqtinmi chaypi kaqkunaqa anchata waqaspa, Pablota abrazaykuspa much'aykuranku. [Nota: Israel nación llaqtapiqa, costumbrenkun karan qaripura uyankupi much'aywan despedinakuy].
37 Todos choraram muito enquanto se despediam dele com abraços e beijos.
38 Hinaspan chaypi kaqkunaqa ancha llakisqa karanku, Pablo paykunamanta despedikuspa: “Kunanmantan ichaqa manaña ni mayqenniykichispas huktawanqa rikuwankishñachu”, nisqanwan. Chaymantan llapallanku compañaranku Pablota huk barcoman wichanankama.
38 O que mais os entristeceu foi ele ter dito que nunca mais o veriam. Então eles o acompanharam até o navio.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.