Mateus 17
Eastern Apurímac Quechua NT (QVE_TBL) vs NVT
1 Chaykuna rimasqanmanta soqta p'unchaw pasaruqtinmi, Jesusqa discipulon Pedrota, Jacobota, hinallataq Jacobopa wawqen Juantawan pusayukuspa, huk orqoman riran, chaypi paykunalla kanankupaq. [Nota: Jocobopa huknin sutinmi karan Santiago.]
1 Seis dias depois, Jesus levou consigo Pedro e os dois irmãos, Tiago e João, até um monte alto.
2 Chaypin kinsantin discipulonkunapa ñawpaqninpi, Jesusqa hukniraqman tukuran. Chaymi uyanpas inti hinaraq k'anchariran. Hinallataqmi p'achanpas sumaq yuraq k'anchariqman tukuran.
2 Enquanto os três observavam, a aparência de Jesus foi transformada de tal modo que seu rosto brilhava como o sol e suas roupas se tornaram brancas como a luz.
3 Hinaqtinmi chaypi qonqayllamanta rikhuriranku Jesuswan parlaspanku, Diosmanta yachachiq ñawpaq profetakuna Moiseswan hinallataq Eliaspiwan ima.
3 De repente, Moisés e Elias apareceram e começaram a falar com Jesus.
4 Chaymi Pedroqa Jesusta niran: —Yachachikuq, ¡allinmi kaypi kasqaykuqa! Munaqtiykiqa, kinsa ramadatayá ruwarusaqku, hukninta qanpaq, hukninta Moisespaq, huknintataq Eliaspaq, nispa.
4 Pedro exclamou: “Senhor, é maravilhoso estarmos aqui! Se quiser, farei três tendas: uma será sua, uma de Moisés e outra de Elias”.
5 Chaykunata Pedro rimallashaqtinraqmi, huk k'anchariq phuyu paykunata tapaykuran. Hinaqtinmi phuyu ukhumanta khaynata nimuran: —Paymi khuyakusqay Wawayqa. Paywanmi anchata kusikuni. Payta uyarispayá kasukuychis, nispa.
5 Enquanto ele ainda falava, uma nuvem brilhante os cobriu, e uma voz que vinha da nuvem disse: “Este é meu Filho amado, que me dá grande alegria. Ouçam-no!”.
6 Chayta uyarispankun Jesuspa discipulonkunaqa anchata mancharikuranku. Hinaspan qonqorikuranku uyankupas pampaman tupanankamaraq.
6 Os discípulos ficaram aterrorizados e caíram com o rosto em terra.
7 Chaymi Jesusqa discipulonkunaman ashuyuran. Hinaspan paykunata tupayuspa, khaynata niran: —Sayariychis, ama mancharikuychishchu, nispa.
7 Então Jesus veio e os tocou. “Levantem-se”, disse ele. “Não tenham medo.”
8 Hinaqtinmi paykunaqa sayarimuspanku, Jesustaqa sapallantaña chaypi rikuranku.
8 E, quando levantaram os olhos, viram apenas Jesus.
9 Chay orqomanta kutinpushaspankun, Jesusqa kinsantin discipulonkunata kamachiran khaynata: —Kaykuna rikusqaykichistaqa, aman pimanpas willankichisraqchu, noqa Diosmanta Hamuq Runa wañusqaymanta kawsarimunaykama, nispa.
9 Enquanto desciam do monte, Jesus lhes ordenou: “Não contem a ninguém o que viram, até que o Filho do Homem ressuscite dos mortos”.
10 Chaymi discipulonkunaqa Jesusta tapuranku: —Leykunata yachachiq runakunari, ¿imanaqtintaq ninku, “Diosmanta Hamuq Runapa ñawpaqnintaqa profeta Eliasraqmi hamunqa”, nisparí?
10 Os discípulos lhe perguntaram: “Por que os mestres da lei afirmam que é necessário que Elias volte antes que o Cristo venha?”.
11 Hinaqtinmi Jesusqa contestaran: —Arí, cheqaqtapunin Eliasqa ñawpaqta hamuspa, Diosmanta runakunaman willanqa, Salvadorta chashkinankupaq.
11 Jesus respondeu: “De fato, Elias vem e restaurará tudo.
12 Ichaqa noqan kunan niykichis: Eliasqa ñan hamuranña. Hinaqtinmi Israel nacionniyoq runakunaqa mana cuentata qokurankuchu. Chaymi paytaqa mana chashkirankuchu. Aswanmi paytaqa tukuy ima munasqankuta ruwaranku. Saynallataqmi noqa Diosmanta Hamuq Runatapas, anchata ñak'arichiwanqaku, nispa.
12 Eu, porém, lhes digo: Elias já veio, mas não o reconheceram e preferiram maltratá-lo. Da mesma forma, também farão o Filho do Homem sofrer”.
13 Chayta uyarispankun kinsantin discipulonkunaqa, chayraq cuentata qokuranku, Bautizaq Juanmanta Jesús rimasqanta. [Nota: Profeta Eliasmi ñawpaq tiempopi runakunata waqyaran Diosman kutirikunankupaq, saynallatataqmi Bautizaq Juanpas Salvadorta chashkinankupaq runakunata waqyaran. Chayraykun Jesusqa niran: “Chay profeta Elías suyasqaykichisqa Bautizaq Juanmi karan”, nispa].
13 Então os discípulos entenderam que ele estava falando de João Batista.
14 Jesusqa chay kinsa discipulonkunapiwanmi ashka runakunapa kasqanman chayamuranku. Chaymi Jesusman huk runa ashuykamuspa, ñawpaqninpi qonqorikuspa, khaynata niran:
14 Ao pé do monte, uma grande multidão os esperava. Um homem veio, ajoelhou-se diante de Jesus e disse:
15 —¡Señorlláy, khuyapayaykuy kay wawallayta, hinaspa yanapaykuy! Paymi nishuta ñak'arin ataki hap'iqtin. Chaymi payqa ashka kutiña ninaman, hinallataq unumanpas urmaykun.
15 “Senhor, tenha misericórdia de meu filho. Ele tem convulsões e sofre terrivelmente. Muitas vezes, cai no fogo ou na água.
16 Noqaqa ñan apamuraniña discipuloykikunamanqa; ichaqa manan paykunaqa sanoyachiyta atirankuchu, nispa.
16 Eu o trouxe a seus discípulos, mas eles não puderam curá-lo”.
17 Chaymi Jesusqa niran: —¡Ay, Diospi mana creespa mana allin ruwaq runakuna! ¿Hayk'aqkamataq qankunawanri kasaq kaykunata uyarinaypaqrí? ¿Hayk'aqkamataq aguantasqaykichis qankunatarí? nispa. Chayta nispanmi Jesusqa niran: —¡Apamuychis chay joventa! nispa.
17 Jesus disse: “Geração incrédula e corrompida! Até quando estarei com vocês? Até quando terei de suportá-los? Tragam o menino para cá”.
18 Saynata niqtinmi Jesusman chay joventa apamuranku. Hinaqtinmi Jesusqa q'aqchaspa demoniota kamachiran chay jovenmanta lloqsinanpaq. Chaymi chay ratomantapacha chay jovenqa sanoyaran.
18 Então Jesus repreendeu o demônio, e ele saiu do menino, que ficou curado a partir daquele momento.
19 Chaymantan discipulonkunaqa Jesusman ashuyuspa, sapallankupi tapuranku: —¿Imanaqtintaq noqaykuri mana atiraykuchu chay demonio qarqoytarí? nispanku.
19 Mais tarde, os discípulos perguntaram a Jesus em particular: “Por que não conseguimos expulsar aquele demônio?”.
20 Chaymi Jesusqa discipulonkunata niran: —Qankunaqa pisi iñiyllayoq kasqaykichisraykun mana atirankichishchu chay demonio qarqoytaqa. Ichaqa cheqaqtapunin niykichis, sichus huk mostazapa mukhun hina uchuychallapas qankunapa iñiyniykichis kanman chayqa, niwaqchismi kay orqotapas “huk lawman ayqeriy”, nispa. Hinaqtinqa kay orqopas huk lawmanmi ayqerinman. Manan imapas sasaqa kanmanchu Diospi qankuna allinta iñiqtiykichisqa.
20 “Porque a sua fé é muito pequena”, respondeu Jesus. “Eu lhes digo a verdade: se tivessem fé, ainda que do tamanho de uma semente de mostarda, poderiam dizer a este monte: ‘Mova-se daqui para lá’, e ele se moveria. Nada seria impossível para vocês,
21 {Ichaqa ayunowan hinallataq oracionllawanmi kay demoniokunaqa lloqsin}, nispa.
21 mas essa espécie não sai senão com oração e jejum.”
22 Jesusqa Galilea provincia llaqtapi discipulonkunapiwan kushka kashaspankun, paykunata niran: —Noqa Diosmanta Hamuq Runataqa, cheqniwaqniy runakunan hap'iwaspanku entregawanqaku.
22 Quando voltaram a se reunir na Galileia, Jesus lhes disse: “O Filho do Homem será traído e entregue em mãos humanas.
23 Hinaspan wañuchiwanqaku. Ichaqa kinsa p'unchawmantan noqaqa kawsarinpusaq, nispa. Chayta uyarispankun discipulonkunaqa anchata llakikuranku.
23 Será morto, mas no terceiro dia ressuscitará”. E os discípulos se encheram de tristeza.
24 Capernaúm llaqtaman Jesús discipulonkunapiwan chayaruqtinkun, templopaq impuesto cobraqkuna, Pedroman ashuyuspa tapuranku: —Yachachisuqniykichisri, ¿manachu impuestota pagan templopaq? nispanku.
24 Quando Jesus e seus discípulos chegaram a Cafarnaum, os cobradores do imposto do templo abordaram Pedro e lhe perguntaram: “Seu mestre não paga o imposto do templo?”.
25 Chaymi Pedroqa contestaran: —Arí, payqa paganmi, nispa. Hinaqtinmi wasipi llapallan runakunapa kasqanman Simón Pedro haykuruqtin hinalla, Jesusqa payta tapuran: —Simón, ¿qanri ima ninkitaq? Kay pachapi reykunari, ¿pikunamantataq cobranku impuestokunatarí? ¿Llaqtamasinku runakunamantachu, icha huk law llaqtayoq runakunamantachú? nispa.
25 “Sim, paga”, respondeu Pedro. Em seguida, entrou em casa. Antes que ele tivesse oportunidade de falar, Jesus lhe perguntou: “O que você acha, Simão? O que os reis costumam fazer: cobram impostos de seu povo ou dos povos conquistados?”.
26 Hinaqtinmi Pedroqa contestaran: —Huk law llaqtayoq runakunamantan cobranku, nispa. Chaymi Jesusqa niran: —Arí, qanpa nisqaykiman hinan; llaqtamasinku runakunaqa manan pagankuchu.
26 “Cobram dos povos conquistados”, respondeu Pedro. “Pois bem”, disse Jesus. “Os cidadãos
27 Ichaqa chay impuesto cobraqkuna ama phiñakunankupaqyá, laguna qochaman rispayki, anzueloykiwan challwata challwamuy. Hinaspa primer kaq challwa hap'isqaykipa siminta kichariy. Chay challwapa siminpin tarinki huk qolqeta. Hinaspa chay qolqewan chay impuesto cobraqkunaman pagamuy, noqapa impuesto paganayta, hinallataq qanpa impuesto paganaykitawan ima, nispa. [Nota: Ñawpaq Israel nación llaqtapiqa, costumbrenkuman hinan, templota mantenenankupaq llapallan chay Israel nacionniyoq runakunaqa huk impuestota pagaranku. Chay clase impuestomantan rimashan Mateo 17.24].
27 Mas, como não queremos que se ofendam, desça até o mar e jogue o anzol. Abra a boca do primeiro peixe que pegar e ali encontrará uma moeda de prata. Pegue-a e use-a para pagar os impostos por nós dois.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.