Mateus 15

Eastern Apurímac Quechua NT (QVE_TBL) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Fariseo religionniyoq wakin runakunan, hinallataq leykunamanta yachachiq runakunapiwan ima, Jerusalén llaqtamanta chayamuranku. Hinaspan Jesusman ashuyuspanku, khaynata tapuranku:
1 Alguns fariseus e escribas de Jerusalém vieram um dia ter com Jesus e lhe disseram:
2 —Qanpa discipuloykikunari, ¿imanaqtintaq ñawpaq abuelonchiskunapa costumbrenkunatari mana kasukunkuchú? ¿Imanaqtintaq paykunari costumbrenchisman hina mana makinkutari maqllikunkuchu mikhunankupaqrí? nispanku.
2 Por que transgridem teus discípulos a tradição dos antigos? Nem mesmo lavam as mãos antes de comer.
3 Chaymi Jesusqa contestaspa, khaynata niran: —Qankunaqa costumbreykichiskunallata ruwasqaykichisraykun, Diospa kamachisqankunataqa mana kasukushankichishchu.
3 Jesus respondeu-lhes: E vós, por que violais os preceitos de Deus, por causa de vossa tradição?
4 Diosqa ninmi: “Tayta mamaykichista respetaspa kasukuychis. Ichaqa pipas tayta mamanta maldecinqa chayqa, wañunanpaqmi condenasqa kanqa”, nispa.
4 Deus disse: Honra teu pai e tua mãe; aquele que amaldiçoar seu pai ou sua mãe será castigado de morte {Ex 20,12; 21,17}.
5 Ichaqa qankunañataqmi nishankichis: “Manan tayta mamaytaqa yanapayta atiymanchu. Chay yanapanay llapallan kaqniykunaqa Diosman qopunaypaqmi separasqaña kashan”, nispa.
5 Mas vós dizeis: Aquele que disser a seu pai ou a sua mãe: aquilo com que eu vos poderia assistir, já ofereci a Deus,
6 Saynata piensaspaykichismi tayta mamaykichistaqa mana yanapankichishchu. Hinaspan aswan qankunaqa kay pachapi costumbrellaykichista ruwashankichis. Ichaqa Diospa kamachisqankunatan pisiman churaspa mana kasukushankichishchu.
6 esse já não é obrigado a socorrer de outro modo a seus pais. Assim, por causa de vossa tradição, anulais a palavra de Deus.
7 ¡Chaymi qankunaqa ishkay uya runakuna kankichis! Allintapunin Diosmanta willakuq profeta Isaiasqa ñawpaqtaraq qankunamanta escribiranña khaynata:
7 Hipócritas! É bem de vós que fala o profeta Isaías:
8 — ausente —
8 Este povo somente me honra com os lábios; seu coração, porém, está longe de mim.
9 — ausente —
9 Vão é o culto que me prestam, porque ensinam preceitos que só vêm dos homens {Is 29,13}.
10 Hinaspan Jesusqa llapallan runakunata waqyaspa, khaynata niran: —Qankunaqa allinta uyarispa entiendeychis.
10 Depois, reuniu os assistentes e disse-lhes:
11 Runataqa manan mikhuna mikhusqanchu huchallichin. Aswanqa mana allinta piensarispa, imatapas rimasqanmi runataqa huchallichin, nispa.
11 Ouvi e compreendei. Não é aquilo que entra pela boca que mancha o homem, mas aquilo que sai dele. Eis o que mancha o homem.
12 Chaymi discipulonkunaqa Jesusman ashuyamuspa niranku: —Fariseo religionniyoq runakunan kay nisqaykita uyarispanku nishuta phiñarpakunku, nispanku.
12 Então se aproximaram dele seus discípulos e disseram-lhe: Sabes que os fariseus se escandalizaram com as palavras que ouviram?
13 Jesusñataqmi khaynata contestaran: —Chay fariseo religionniyoq runakunataqa, hanaq pachapi Dios Taytaymi ladonmanta wikapanqa, imaynan huk runapas mana plantasqan plantakunataqa, saphinmanta p'elaspa wikapan chay hinata.
13 Jesus respondeu: Toda planta que meu Pai celeste não plantou será arrancada pela raiz.
14 Saynaqa ama qankunaqa kasukuychishchu fariseo religionniyoq runakunataqa. Paykunaqa ñawsa runakuna hina kaspankun, Diospa nisqankunata mana allintachu yachachinku. Sichus huk ñawsa runa ñawsamasinta pusanqa chayqa, ishkayninkun ima t'oqomanpas urmayunqaku, nispa.
14 Deixai-os. São cegos e guias de cegos. Ora, se um cego conduz a outro, tombarão ambos na mesma vala.
15 Chaymi Pedroqa kay willakuykunata uyarispa, Jesusta tapuran: —Kay willakusqaykiri, ¿ima ninantataq nin? Astawanyá yachachiwayku, nispa.
15 Tomando então a palavra, Pedro disse: Explica-nos esta parábola.
16 Hinaqtinmi Jesusqa niran: —Qankunapas, ¿manachu entienderankichís?
16 Jesus respondeu: Sois também vós de tão pouca compreensão?
17 Runakunapa mikhusqanpas hinallataq tomasqanpas, manan huchallichinchu, wiksanman haykuspa, letrinallamanña risqanrayku.
17 Não compreendeis que tudo o que entra pela boca vai ao ventre e depois é lançado num lugar secreto?
18 Ichaqa runakunapa tukuy mana allinkuna rimasqanmi, sonqonmanta lloqsimuspa, chay rimaq runakunataqa huchallichin.
18 Ao contrário, aquilo que sai da boca provém do coração, e é isso o que mancha o homem.
19 Kaykunan runakunapa sonqonmanta lloqsimuqqa: tukuy mana allin piensaykuna, runa wañuchiykuna, waqllikuy huchakuna, mana casarakuspa tiyaykuna, suwakuykuna, llullakuspa yanqapuni runamasinmanta rimaykuna, hinallataq k'amiykunapas.
19 Porque é do coração que provêm os maus pensamentos, os homicídios, os adultérios, as impurezas, os furtos, os falsos testemunhos, as calúnias.
20 Chaykunan runataqa huchallichin. Ichaqa pipas makinta mana maqllikuspa mikhunata mikhun chayqa, manan huchallikunchu, nispa.
20 Eis o que mancha o homem. Comer, porém, sem ter lavado as mãos, isso não mancha o homem.
21 Jesusqa Genesaret llaqtamanta lloqsispanmi, Tiro sutiyoq llaqtapa, hinallataq Sidón sutiyoq llaqtapa cercanman riran.
21 Jesus partiu dali e retirou-se para os arredores de Tiro e Sidônia.
22 Chay lugarpin huk forastera warmi tiyaran. Paypa abuelonkunaqa kasqaku ñawpaq Canaán sutiyoq chinkaq nación llaqtamantan. Paymi Jesuspa kasqanman hamuspa, altota qaparispa niran: —¡Davidpa mirayninmanta Señor, khuyapayaykuwayá! Ususiytan demonio nishuta ñak'arichishan, nispa.
22 E eis que uma cananéia, originária daquela terra, gritava: Senhor, filho de Davi, tem piedade de mim! Minha filha está cruelmente atormentada por um demônio.
23 Ichaqa Jesusñataqmi chay warmipa qaparisqanta mana kasuranchu. Hinaqtinmi Jesuspa discipulonkunaqa Jesusman ashuyuspanku, khaynata ruegaranku: —Chay warmitaqa “Ripuy” niy. Payqa nishuta qaparqachaspan qepanchista hamushan, nispanku.
23 Jesus não lhe respondeu palavra alguma. Seus discípulos vieram a ele e lhe disseram com insistência: Despede-a, ela nos persegue com seus gritos.
24 Hinaqtinmi Jesusqa chay warmita niran: —Diosqa Israel nación llaqtayoq runakunallata yanapanaypaqmi mandamuwaran. Paykunan noqapaqqa chinkasqa ovejakuna hina kashanku, nispa.
24 Jesus respondeu-lhes: Não fui enviado senão às ovelhas perdidas da casa de Israel.
25 Chaymi chay warmiqa Jesusman ashuyuran. Hinaspan ñawpaqninpi qonqorikuspa, ruegakuran khaynata: —¡Señor, yanapaykuway! nispa.
25 Mas aquela mulher veio prostrar-se diante dele, dizendo: Senhor, ajuda-me!
26 Jesusñataqmi contestaran: —Manan allinchu kanman wawakunapa t'antanta qechuruspa, alqokunaman wikch'uyuyqa, nispa.
26 Jesus respondeu-lhe: Não convém jogar aos cachorrinhos o pão dos filhos. _
27 Hinaqtinmi chay warmiqa niran: —¡Señorlláy, chay nisqaykiqa cheqaqpunin! Ichaqa alqokunapas mikhunmi, dueñonpa mesanmanta pampaman parte-parten urmaq t'antakunatapas, nispa.
27 Certamente, Senhor, replicou-lhe ela; mas os cachorrinhos ao menos comem as migalhas que caem da mesa de seus donos...
28 Chaymi Jesusqa niran: —¡Qanqa cheqaqtapunin Diospi iñishanki! Saynaqa ripullay. Mañakusqaykiman hinayá ruwasqa kachun, nispa. Hinaqtinmi chay ratomantapacha, chay warmipa ususinqa sanoyapuran.
28 Disse-lhe, então, Jesus: Ó mulher, grande é tua fé! Seja-te feito como desejas. E na mesma hora sua filha ficou curada.
29 Jesusqa chay Tiro llaqtapa hinallataq Sidón llaqtapa cercanmanta hamuspanmi, Galilea laguna qochapa patanman chayamuran. Chaymantan huk moqoman rispa, chaypi tiyayuran.
29 Jesus saiu daquela região e voltou para perto do mar da Galiléia. Subiu a uma colina e sentou-se ali.
30 Hinaqtinmi onqosqakunata pusayukuspa, Jesuspa kasqanman ashka runakuna huñunakamuranku. Chay onqosqakunan karanku: wist'ukuna, ñawsakuna, mana rimay atiqkuna, mana valeq makiyoq runakuna, hinallataq onqoyniyoq ashka runakuna ima. Hinaspan Jesuspa ñawpaqninpi churaranku. Chaymi Jesusqa chay onqosqakunata sanoyachiran.
30 Então numerosa multidão aproximou-se dele, trazendo consigo mudos, cegos, coxos, aleijados e muitos outros enfermos. Puseram-nos aos seus pés e ele os curou,
31 Chaymi runakunaqa anchata admirakuranku, mana rimay atiqkuna rimaqtin, mana valeq makiyoqkuna sanoyasqa kaqtin, wist'ukunapas puriqtin, hinallataq ñawsakunapas rikuqtin. Chaymi chaykunata rikuspanku Israel nacionniyoq runakunapa Diosninta alabaranku.
31 de sorte que o povo estava admirado ante o espetáculo dos mudos que falavam, daqueles aleijados curados, de coxos que andavam, dos cegos que viam; e glorificavam ao Deus de Israel.
32 Jesusmi discipulonkunata waqyaspa niran: —Noqaqa khuyapayanin kay llapallan runakunataqa. Paykunaqa kinsa p'unchawñan noqawan kushka kashanku. Ichaqa manataqmi ni imankupas kanchu paykuna mikhunankupaqqa. Chaymi noqaqa mana munanichu wasinkuman yarqasqa kutipunankutaqa. Yanqan paykunaqa ñan risqankupi yarqaymanta desmayarunkuman, nispa.
32 Jesus, porém, reuniu os seus discípulos e disse-lhes: Tenho piedade esta multidão: eis que há três dias está perto de mim e não tem nada para comer. Não quero despedi-la em jejum, para que não desfaleça no caminho.
33 Chaymi Jesuspa discipulonkunaqa niranku: —Kay ch'inñeq lugarpiri, ¿maymantataq kay llapallan runakunapaqri, ashka mikhunata tarimusunman? Kay lugarpiqa manan ni pipas tiyanchu, nispanku.
33 Disseram-lhe os discípulos: De que maneira procuraremos neste lugar deserto pão bastante para saciar tal multidão?
34 Hinaqtinmi Jesusqa discipulonkunata tapuran: —Qankunapari, ¿hayk'a t'antaykichistaq kashan? nispa. Chaymi paykunañataq contestaranku khaynata: —Qanchis t'antallaykun kashan, kankasqa chikan challwachakunallapiwan, nispanku.
34 Pergunta-lhes Jesus: Quantos pães tendes? Sete, e alguns peixinhos, responderam eles.
35 Hinaqtinmi Jesusqa kamachiran, chaypi kaq llapallan runakuna pampapi tiyanankupaq.
35 Mandou, então, a multidão assentar-se no chão,
36 Hinaspan Jesusqa chay qanchisnintin t'antata, hinallataq kankasqa challwachakunatawan hap'ispa, Diosman graciasta qoran. Partiyuspanñataqmi discipulonkunaman qoran. Hinaqtinmi paykunaqa llapallan runakunaman rakimuranku.
36 tomou os sete pães e os peixes e abençoou-os. Depois os partiu e os deu aos discípulos, que os distribuíram à multidão.
37 Chaymi llapallan runakunaqa saqsanankukama mikhuranku. Hinaspan puchuqkunatapas qanchis canasta hunt'ataraq huñumuranku.
37 Todos comeram e ficaram saciados, e, dos pedaços que restaram, encheram sete cestos.
38 Chaypi mikhuq qarikunaqa tawa waranqa hinan karanku; ichaqa warmikunatapas hinallataq wawakunatapas manan yuparankuchu.
38 Ora, os que se alimentaram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Chaymantan Jesusqa runakunata wasinkuman ripunankupaq despediran. Hinaspan boteman wichaspa Magdala llaqta lawman riran.
39 Jesus então despediu o povo, subiu para a barca e retornou à região de Magadã.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.