Marcos 8
Eastern Apurímac Quechua NT (QVE_TBL) vs NAA
1 Huk p'unchawmi Jesuspa kasqanman yapamanta ashkallaña runakuna huñunakamuranku. Hinaqtinmi chay llapallan runakunapa mikhunanpaq mana ni imapas kaqtin, Jesusqa discipulonkunata waqyaspa, khaynata niran:
1 Naqueles dias, quando outra vez se reuniu grande multidão, e não tendo o que comer, Jesus chamou os discípulos e lhes disse:
2 —Noqaqa llapallantan kay runakunataqa anchata khuyapayani. Paykunaqa ñan kinsa p'unchawña noqawan kushka kashanku. Ichaqa manataqmi ni imapas mikhunankupaqqa kanchu.
2 — Tenho compaixão desta gente, porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm o que comer.
3 Sichus mana mikhusqallata wasinkuman kutipunankupaq kamachiyman chayqa, ñan risqankupichá desmayankuman. Hinaspapas wakin runakunaqa karumantaraqmi hamuranku, nispa.
3 Se eu os mandar para casa em jejum, desfalecerão pelo caminho; e alguns deles vieram de longe.
4 Hinaqtinmi discipulonkunaqa niranku: —Kay ch'inñeq lugarpiri, ¿maymantataq pipas t'antatari apamunman, kay llapallan runakuna mikhunanpaqrí? nispanku.
4 Mas os discípulos lhe responderam: — Como poderá alguém saciá-los de pão neste deserto?
5 Hinaqtinmi Jesusqa discipulonkunata tapuran: —Qankunapari, ¿hayk'a t'antaykichistaq kashan? nispa. Chaymi discipulonkunaqa contestaranku: —Noqaykupaqa qanchis t'antallaykun kashan, nispanku.
5 Então Jesus perguntou: Eles responderam: — Sete.
6 Hinaqtinmi Jesusqa llapallan chaypi kaq runakunata kamachiran, pampapi tiyanankupaq. Hinaspan chay qanchisnintin t'antata hap'iyuspa, Diosman graciasta qoran. Graciasta qoruspantaqmi, t'antata partiyuspa, discipulonkunaman qoran; hinaqtinmi paykunaqa runakunaman rakimuranku.
6 Então mandou o povo assentar-se no chão. E, pegando os sete pães, partiu-os, após ter dado graças, e os deu aos seus discípulos, para que estes os distribuíssem, repartindo entre o povo.
7 Saynallataqmi Jesuspa discipulonkunapaqa ishkay kinsa kankasqa taksa challwachakunapas kallarantaq. Chaymi Jesusqa Diosman graciasta qospa, discipulonkunata kamachiran runakunaman rakimunankupaq.
7 Tinham também alguns peixinhos. E, abençoando-os, mandou que estes igualmente fossem distribuídos.
8 Chaypin llapallan runakunaqa asta saqsanankukama mikhuranku. Hinaspan puchuqkunatapas qanchis canasta hunt'ataraq huñumuranku.
8 Comeram e se fartaram; e dos pedaços restantes recolheram sete cestos.
9 Chaypi mikhuq qarikunaqa tawa waranqa hinan karanku. Mikhuyta tukuruqtinkutaqmi, Jesusqa paykunata wasinkuman ripunankupaq despediran.
9 Eram cerca de quatro mil homens. Então Jesus os despediu.
10 Chaymantan Jesusqa discipulonkunapiwan kushka huk boteman wichaspanku, Dalmanuta sutiyoq lugarman riranku.
10 Logo a seguir, tendo entrado no barco juntamente com os seus discípulos, foi para a região de Dalmanuta.
11 Jesuspa kasqanmanmi fariseo religionniyoq runakuna hamuspanku, Jesuswan discutiyta qallariranku. Jesusta pruebaman churayta munaspankutaqmi, khaynata niranku: —Cheqaqtapuni Diosmanta Hamuq Runa kaspaykiqa, huk milagrota ruwaspayá rikuchiwayku, nispanku.
11 Os fariseus chegaram e começaram a discutir com Jesus. E, tentando-o, pediram-lhe um sinal vindo do céu.
12 Hinaqtinmi Jesusqa sonqon ukhullapi anchata llakirikuspa, llapallankuta khaynata niran: —Qankunari, ¿imanaqtintaq huk milagrota ruwanaytaraq munashankichís? Cheqaqtapunin nisqaykichis, qankuna rikunaykichispaqqa, manan ni ima milagrotapas ruwasaqchu, nispa.
12 Jesus, porém, arrancou do íntimo do seu espírito um gemido e disse:
13 Saynata nispanmi Jesusqa runakunata chaypi saqespa, boteman yapamanta wicharan. Hinaspan Galilea laguna qochapa waq law chimpanman riran.
13 E, deixando-os, tornou a embarcar e foi para o outro lado.
14 Jesuspa discipulonkunan Galilea laguna qochapa waq law chimpanman botepi rishaspanku, mikhunankupaq t'anta apakuyta qonqarusqaku. Ichaqa huk t'antallan chay risqanku botepiqa karan.
14 Ora, os discípulos se esqueceram de levar pão e, no barco, não tinham consigo senão um só.
15 Hinaqtinmi Jesusqa discipulonkunata niran: —Allinta cuidakuychis fariseo religionniyoq runakunapa, hinallataq rey Herodes Antipas sutiyoq runapa levaduranmantaqa, nispa.
15 Jesus os preveniu, dizendo:
16 Chaymi Jesuspa discipulonkunaqa khaynata ninakuranku: —T'antata mana apakamuqtinchismi saynataqa niwashanchis, nispanku.
16 E eles começaram a discutir entre si, dizendo: — Ele diz isso porque não temos pão.
17 Jesusñataqmi sayna rimanakusqankumanta cuentata qokuspa, discipulonkunata khaynata niran: —¿Imanaqtintaq t'antata mana apakamusqaykichismantari rimashankichís? ¿Manachu entiendenkichisraq imatachus niyta munani chayta? ¿Qankunapa sonqoykichisri rumiyasqallaraqchu kashan?
17 Jesus percebeu isso e perguntou:
18 Qankunaqa ñawiyoq kashaspapas, ¿manachu rikunkichís? Ninriyoq kashaspapas, ¿manachu uyarinkichís? Qankunari, ¿manachu yuyankichishña
18 Tendo olhos, não veem? E, tendo ouvidos, não ouvem? Não se lembram
19 chay pishqa t'antata partispa, pishqa waranqa runakunaman mikhuchisqaytapas? Hinaspapas, ¿manachu yuyankichishña hayk'a canastataraq puchuq t'antakunatapas huñumusqaykichista? nispa. Chaymi discipulonkunaqa contestaranku: —Chunka ishkayniyoq canasta hunt'ataraqmi huñumurayku, nispanku.
19 de quando parti os cinco pães para os cinco mil, quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze!
20 Hinaqtinmi Jesusqa discipulonkunata tapullarantaq: —Qanchis t'antallamanta tawa waranqa runakunaman mikhuchisqaymantari, ¿hayk'a canasta hunt'ataraqtaq puchuqnintari huñumurankichís? nispa. Chaymi discipulonkunañataq contestaranku: —Qanchis canasta hunt'ataraqmi huñumurayku, nispanku.
20 — E de quando parti os sete pães para os quatro mil, quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Responderam: — Sete!
21 Chaymi Jesusqa discipulonkunata niran: —¿Chaychu qankunapas kay yachachisqaykunata manaraq entiendenkichís? nispa.
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Betsaida llaqtaman Jesús chayaramuqtinmi, huk ñawsa runata Jesuspa kasqanman pusamuranku. Hinaspan Jesusta ruegakuranku makinta payman churayunanpaq.
22 Então chegaram a Betsaida. E lhe trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Chaymi Jesusqa chay ñawsa runata makinmanta aysaspa, chay llaqtapa waq lawninman pusaran. Hinaspan toqayninwan ñawinkunata llusiyuspa, hinallataq makinta umanman churayuspa, khaynata tapuran: —¿Imallatapas rikushankichú? nispa.
23 Jesus, tomando o cego pela mão, levou-o para fora da aldeia. Então cuspiu nos olhos do homem e, impondo-lhe as mãos, perguntou:
24 Chaymi chay ñawsa runaqa niran: —Arí, runakunatan rikushani sach'akunata hina. Ichaqa paykunaqa purishankun, nispa.
24 O homem, recuperando a visão, respondeu: — Vejo pessoas, mas elas parecem árvores que andam.
25 Hinaqtinmi Jesusqa yapamanta chay ñawsa runapa ñawinkunata tupayuran. Chaymi chay ñawsa runaqa kasqan ratolla sanoyaspa, tukuy imatapas allinta rikuran.
25 Então Jesus novamente pôs as mãos sobre os olhos dele. E o homem, passando a ver claramente, ficou restabelecido; e distinguia tudo de modo perfeito.
26 Hinaqtinmi Jesusqa chay runata kamachiran wasinman ripunanpaq. Hinaspan avisaran khaynata: —Ripuspaykiqa aman llaqtamanqa kutinkiñachu, nitaqmi ni pimanpas ni imatapas willakunkichu, nispa.
26 E Jesus o mandou para casa, recomendando-lhe:
27 Jesusqa discipulonkunapiwan kushkan, Filipo sutiyoq kaq Cesarea llaqtapa muyuriqninpi llaqtachakunaman riranku. Hinaspan chay ñan risqankupi, Jesusqa discipulonkunata, khaynata tapuran: —¿Pitaq noqari kani runakunapaqrí? nispa.
27 Então Jesus e os seus discípulos foram para as aldeias de Cesareia de Filipe. No caminho, perguntou-lhes:
28 Chaymi discipulonkunaqa Jesusta contestaranku: —Wakinmi ninku: “Bautizaq Juanmi payqa”, nispanku. Wakinñataqmi ninku: “Diosmanta willakuq ñawpaq profeta Eliasmi”, nispanku. Hukkunañataqmi ninku: “Payqa mayqen profetapashchá”, nispanku.
28 Os discípulos responderam: — Uns dizem que é João Batista; outros dizem que é Elias; e ainda outros dizem que é um dos profetas.
29 Chaymi Jesusqa paykunata niran: —Qankunari, ¿ima ninkichistaq noqamanta? Qankunapaqri, ¿pitaq noqari kaní? nispa. Hinaqtinmi Pedroqa contestaspa niran: —Qanqa Diosmanta Hamuq Salvadorniyku Criston kanki, nispa.
29 Então Jesus perguntou: Respondendo, Pedro lhe disse: — O senhor é o Cristo.
30 Chaymi Jesusqa paykunata kamachiran khaynata: —Aman pimanpas qankunaqa willankichishchu noqa Diosmanta Hamuq Salvador Cristo kasqaytaqa, nispa.
30 Então Jesus os advertiu de que a ninguém dissessem tal coisa a seu respeito.
31 Jesusqa chaymantapachan payta imakunas pasananmanta discipulonkunaman willakuyta qallariran khaynata: —Kay Israel nación llaqtapi kamachiq jefekunan, sacerdotekunapa jefenkunapiwan, hinallataq leykunata yachachiq runakunapiwan ima, noqa Diosmanta Hamuq Runataqa cheqniwaspanku, anchata ñak'arichiwaspa wañuchiwanqaku. Saynata wañuchiwaqtinkupas, noqaqa kinsa p'unchawmantan kawsarinpusaq, nispa.
31 Então Jesus começou a ensinar-lhes que era necessário que o Filho do Homem sofresse muitas coisas, fosse rejeitado pelos anciãos, pelos principais sacerdotes e pelos escribas, fosse morto e que, depois de três dias, ressuscitasse.
32 Chaykunamantan Jesusqa discipulonkunaman willaran imatapas mana pakaspalla allin clarota. Chaymi Pedroqa Jesusta huk lawman waqyarispa, sayna nisqanmanta Jesusta q'aqcharan.
32 E isto ele expunha claramente. Então Pedro, chamando-o à parte, começou a repreendê-lo.
33 Hinaqtinmi Jesusqa llapallan discipulonkunaman kutirispa, Pedrota q'aqcharan khaynata: —¡Satanás, ayqeriy noqapa ñawpaqniymanta! Qanpa piensayniykiqa manan Diospa piensasqanman hinachu. Qanqa runakunapa piensasqanman hinallan piensashanki, nispa.
33 Mas Jesus, voltando-se e vendo os seus discípulos, repreendeu Pedro e disse:
34 Chaymantan Jesusqa discipulonkunata, hinallataq chaypi kaq runakunatawan waqyaspa, khaynata niran: —Sichus pipas noqapa discipuloy kayta munaspaqa, qonqananmi kikinpa munasqanman hina imatapas ruwayta. Hinaspa tukuy ima sasachakuykuna chayamuqtinpas, noqapi iñisqanraykun, ñak'arinanpaq listo kanan. Saynallataqmi noqapa kamachisqaykunatapas ruwanan.
34 Então, convocando a multidão e juntamente os seus discípulos, Jesus lhes disse:
35 Pipas kay pachapi payllapaq kawsay munaqqa, wiñaypaqmi wañunqa. Ichaqa pipas noqapi creesqanrayku wañuqmi, wiñaypaq kawsanqa.
35 Pois quem quiser salvar a sua vida a perderá; e quem perder a vida por minha causa e por causa do evangelho, esse a salvará.
36 ¿Imapaqtaq valenman kay pachapi tukuy ima kaqniyoq kayrí, hinaspa almanñataq mana salvasqa kaqtinrí?
36 De que adianta uma pessoa ganhar o mundo inteiro e perder a sua alma?
37 Kay pachapi runakunari, ¿hayk'atataq pagankuman vidankuta salvanankupaqrí?
37 Que daria uma pessoa em troca de sua alma?
38 Ichaqa sichus pipas noqamanta hinallataq yachachisqaykunamantapas, huchasapa runakunapa ñawpaqninpi p'enqakunqa chayqa, noqa Diosmanta Hamuq Runapas, paykunamantaqa p'enqakullasaqtaqmi, Dios Taytaypa atiyninwan, hinallataq angelninkunapiwan ima kay pachaman kutimuspay, nispa.
38 Pois quem, nesta geração adúltera e pecadora, se envergonhar de mim e das minhas palavras, também o Filho do Homem se envergonhará dele, quando vier na glória do seu Pai com os santos anjos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.