Lucas 9
Eastern Apurímac Quechua NT (QVE_TBL) vs NVI
1 Jesusmi huñuran chunka ishkayniyoq akllasqan discipulonkunata. Hinaspan paykunaman atiyta qoran onqosqakunata sanoyachinankupaq, saynallataq demoniokunatapas kamachispanku runakunamanta qarqomunankupaq ima.
1 Reunindo os Doze, Jesus deu-lhes poder e autoridade para expulsar todos os demônios e curar doenças,
2 Hinaspan paykunataqa onqosqakunata sanoyachimunankupaq mandaran, hinallataq llapallan runakunaman Diospa gobiernanan sumaq glorianmanta willamunankupaq ima.
2 e os enviou a pregar o Reino de Deus e a curar os enfermos.
3 Chaymantapas paykunataqa nillarantaqmi khaynata: —Ñanniykichispaqqa, aman apankichishchu bastontapas, q'epitapas, qoqawtapas, t'antatapas, qolqetapas, nitaq p'achatapas cambiakunaykichispaqqa.
3 E disse-lhes: "Não levem nada pelo caminho: nem bordão, nem saco de viagem, nem pão, nem dinheiro, nem túnica extra.
4 Mayqen wasiman chayaqtiykichispas, sichus “pasayakamuy” nisuqtiykichisqa, chay wasipiyá samapakunkichis, chay llaqtamanta ripunaykichiskama.
4 Na casa em que vocês entrarem, fiquem ali até partirem.
5 Hinallataq mayqen llaqtapipas mana samachisunkichishchu chayqa, chay llaqtamanta lloqsispaykichisyá husut'aykichispi allpatapas thaptirikuspa huk lawman ripuychis, saynapi mana allin runakuna kasqankuta paykuna yachakunankupaq, nispa.
5 Se não os receberem, sacudam a poeira dos seus pés quando saírem daquela cidade, como testemunho contra eles".
6 Saynata Jesús niqtinmi discipulonkunaqa llapallan llaqtakunaman riranku, Diosmanta allin willakuykunata willakuspanku, hinallataq onqosqa runakunatapas sanoyachispanku ima.
6 Assim, eles saíram e foram pelos povoados, pregando o evangelho e fazendo curas por toda parte.
7 Jesuspa tukuy ima ruwasqankunata yachaspankun runakunaqa rimaranku khaynata: —Payqa Bautizaq Juanmi kawsariramun, nispanku. Chaykunata yacharuspanmi kamachiq rey Herodes Antipasqa, anchata preocupakuran.
7 Herodes, o tetrarca, ouviu falar de tudo o que estava acontecendo e ficou perplexo, porque algumas pessoas estavam dizendo que João tinha ressuscitado dos mortos;
8 Wakin runakunapas nillarankutaqmi: —Diosmanta willakuq ñawpaq profeta Eliasmi rikhuriramun, nispanku. Huk runakunañataqmi khaynata niranku: —Diosmanta willakuq mayqen profetapashchá kawsariramun, nispanku.
8 outros, que Elias tinha aparecido; e ainda outros, que um dos profetas do passado tinha voltado à vida.
9 Herodes Antipasñataqmi tapukuran: —¿Pitaq chay runari, paymanta llapallan runakuna rimanankupaqrí? Manan Bautizaq Juanqa kanmanchu. Noqa kikiypunin kamachirani, Juanpa kunkanta kuchuspa wañuchinankupaqqa, nispa. Chayraykun Herodes Antipasqa reqsiytapuni munaran Jesusta.
9 Mas Herodes disse: "João, eu decapitei! Quem, pois, é este de quem ouço essas coisas? " E procurava vê-lo.
10 Jesuspa chunka ishkayniyoq apostolninkunan, llaqtakunaman risqankumanta kutimuspanku, tukuy ima ruwamusqankumanta Jesusman willaranku. Chaymantañataqmi Jesusqa paykunallata pusarikuspa, Betsaida sutiyoq llaqtaman riran, chaypi paykunapuralla kanankupaq.
10 Ao voltarem, os apóstolos relataram a Jesus o que tinham feito. Então ele os tomou consigo, e retiraram-se para uma cidade chamada Betsaida;
11 Ichaqa runakunañataqmi, Jesusqa apostolninkunapiwan Betsaida llaqtaman risqanta yacharuspanku, paykunapa qepanta riranku. Hinaqtinmi Jesusqa chay runakunata chashkispa, paykunata yachachiran Diospa sumaq gobiernananmanta. Saynallataqmi sanoyachillarantaq onqosqa runakunatapas.
11 mas as multidões ficaram sabendo, e o seguiram. Ele as acolheu, e falava-lhes acerca do Reino de Deus, e curava os que precisavam de cura.
12 Tardeña kashaqtintaqmi chunka ishkayniyoq apostolninkunaqa Jesusman ashuyuspa khaynata niranku: —Despedipullayña kay runakunataqa enteron muyuriqninchispi llaqtakunaman, chaypi mikhunata mashkakamunankupaq, hinallataq puñupakamunankupaq ima. Kaypiqa manan imatapas tarinkumanchu mikhunankupaqqa, nispa.
12 Ao fim da tarde os Doze aproximaram-se dele e disseram: "Manda embora a multidão para que eles possam ir aos campos vizinhos e aos povoados, e encontrem comida e pousada, porque aqui estamos em lugar deserto".
13 Chaymi Jesusqa apostolninkunata contestaran: —Qankunayá mikhunata qoychis, nispa. Hinaqtinmi apostolninkunaqa niranku: —Noqaykupaqa pishqa t'antawan, ishkay kankasqa challwallaykupiwanmi kashan. Chayllaqa kay llapallan runamanqa manan aypanmanchu. ¿Icha mikhuna rantiqchu llaqtata risaqkú? nispanku.
13 Ele, porém, respondeu: "Dêem-lhes vocês algo para comer". Eles disseram: "Temos apenas cinco pães e dois peixes — a menos que compremos alimento para toda esta multidão".
14 Chaypiqa pishqa waranqa runamantapas aswan masraqmi karanku, chaypas qarikunallata yupaspa. Chayta uyarispanmi Jesusqa apostolninkunata khaynata niran: —Llapallan runakunata tiyachimuychis grupo-grupopi, sapankama grupopi pishqa chunka runakunata, nispa.
14 ( E estavam ali cerca de cinco mil homens ). Mas ele disse aos seus discípulos: "Façam-nos sentar-se em grupos de cinqüenta".
15 Chaymi apostolninkunaqa llapallan runakunata Jesuspa nisqanman hina tiyachiranku.
15 Os discípulos assim fizeram, e todos se assentaram.
16 Hinaqtinmi Jesusqa pishqantin t'antata, ishkaynin challwatawan hap'iyuspa, hanaq pachata qawarispa Diosman graciasta qoran. Chaymantan t'antata, challwatawan partiyuspa apostolninkunaman qoran. Paykunañataqmi llapallan chaypi kaq runakunaman rakimuranku.
16 Tomando os cinco pães e os dois peixes, e olhando para o céu, deu graças e os partiu. Em seguida, entregou-os aos discípulos para que os servissem ao povo.
17 Hinaqtinmi llapallan runakuna mikhuranku saqsanankukama. Mikhuyta tukuruqtinkutaqmi chunka ishkayniyoq canasta hunt'ataraq puchuqkunatapas huñumuranku.
17 Todos comeram e ficaram satisfeitos, e os discípulos recolheram doze cestos cheios de pedaços que sobraram.
18 Jesusqa sapallanmi Diosmanta mañakusharan. Hinaqtinmi discipulonkunaqa Jesusman ashuyuranku. Chaymi Jesusqa paykunata tapuran khaynata: —¿Pitaq noqari kani runakunapaqrí? nispa.
18 Certa vez Jesus estava orando em particular, e com ele estavam os seus discípulos; então lhes perguntou: "Quem as multidões dizem que eu sou? "
19 Chaymi discipulonkunaqa contestaranku: —Wakinmi ninku: “Bautizaq Juanmi”, nispanku. Wakintaqmi ninku: “Ñawpaq profeta Eliasmi”, nispanku. Huk runakunañataqmi ninku: “Mayqen profetachá kawsariramun”, nispanku.
19 Eles responderam: "Alguns dizem que és João Batista; outros, Elias; e, ainda outros, que és um dos profetas do passado que ressuscitou".
20 Jesusñataqmi discipulonkunapa nisqankuta uyarispa khaynata tapuran: —Qankunari, ¿ima ninkichistaq? ¿Pitaq noqari kani qankunapaq? nispa. Hinaqtinmi Pedroqa niran: —Qanqa kanki Diosmanta Hamuq Salvadorniyku Criston, nispa.
20 "E vocês, o que dizem? ", perguntou. "Quem vocês dizem que eu sou? " Pedro respondeu: "O Cristo de Deus".
21 Jesusmi discipulonkunata kamachiran khaynata: —Aman qankunaqa pimanpas willankichishchu, Diosmanta Hamuq Salvador Cristo kasqaytaqa, nispa.
21 Jesus os advertiu severamente que não contassem isso a ninguém.
22 Hinaspapas Jesusqa nillarantaqmi khaynata: —Diosmanta Hamuq Runataqa nishutan ñak'arichiwanqaku, kay Israel nación llaqtapi kamachiq jefekuna, sinagoga wasipi kamachiq sacerdotekuna, hinallataq leykunata yachachiq runakunapiwan ima. Paykunan cheqnikuwaspanku wañuchiwanqaku. Saynata wañuchiwaqtinkupas kinsa p'unchawmantan noqaqa kawsarinpusaq, nispa.
22 E disse: "É necessário que o Filho do homem sofra muitas coisas e seja rejeitado pelos líderes religiosos, pelos chefes dos sacerdotes e pelos mestres da lei, seja morto e ressuscite no terceiro dia".
23 Saynallataqmi Jesusqa llapallan chaypi kaq runakunata nillarantaq: —Sichus pipas noqapa discipuloy kayta munaspaqa, qonqananmi kikinpa munasqanman hina imatapas ruwayta. Hinaspapas sapa p'unchawña sasachakuykuna chayamuqtinpas, noqapi creesqanraykun listo kanan ñak'arinanpaq. Hinallataqmi sapa p'unchaw kamachisqaykunata ruwanan.
23 Jesus dizia a todos: "Se alguém quiser acompanhar-me, negue-se a si mesmo, tome diariamente a sua cruz e siga-me.
24 Pipas kay pachapi payllapaq kawsay munaqqa, wiñaypaqmi wañunqa. Ichaqa pipas noqapi creesqanrayku wañuqmi, wiñaypaq kawsanqa.
24 Pois quem quiser salvar a sua vida a perderá; mas quem perder a vida por minha causa, este a salvará.
25 Ichaqa kay pachapi tukuy ima kaqniyoq kayqa, manan sirvinchu salvasqa kanapaqqa. Sichus pipas kay pachapi qapaq kashaspa, huchallapi kawsanqa chayqa, wiñaypaqmi chinkachisqa kanqa.
25 Pois que adianta ao homem ganhar o mundo inteiro, e perder-se ou destruir a si mesmo?
26 Pipas noqa Diosmanta Hamuq Runamanta hinallataq yachachisqaykunamantapas p'enqakunqa chayqa, noqapas p'enqakullasaqtaqmi chay runamantaqa. Kaykunaqa pasanqa Diospa atiyninwan, hinallataq angelninkunapiwan kushka kay pachaman kutimuqtiymi.
26 Se alguém se envergonhar de mim e das minhas palavras, o Filho do homem se envergonhará dele, quando vier em sua glória e na glória do Pai e dos santos anjos.
27 Cheqaqtapunin niykichis, wakin kaypi kaqkunaqa manaraqmi wañunqakuchu, Diospa sumaq gobiernasqanta rikunankukama, nispa.
27 Garanto-lhes que alguns que aqui se acham de modo nenhum experimentarão a morte antes de verem o Reino de Deus".
28 Chaykuna rimasqanmanta pusaq p'unchaw hinaña pasaruqtinmi, Jesusqa discipulon Pedrowan, Juanwan hinallataq Jacobowan ima, huk orqoman riran, Diosman chaypi orakunankupaq.
28 Aproximadamente oito dias depois de dizer essas coisas, Jesus tomou consigo a Pedro, João e Tiago e subiu a um monte para orar.
29 Chaypi mañakushaqtinmi, Jesuspa uyanqa qonqayllamanta huk niraqman tukuran. Hinallataqmi p'achanpas sumaq k'ancharishaq yuraqman tukuran.
29 Enquanto orava, a aparência de seu rosto se transformou, e suas roupas ficaram alvas e resplandecentes como o brilho de um relâmpago.
30 Hinaqtinmi qonqayllamanta chaypi rikhuriranku, Diosmanta yachachiq Moiseswan, hinallataq ñawpaq profeta Eliaspiwan ima. Hinaspan paykunaqa Jesuswan parlaranku.
30 Surgiram dois homens que começaram a conversar com Jesus. Eram Moisés e Elias.
31 Moisespas hinallataq Eliaspas muyuriqninkupi hanaq pachamanta k'anchaywan muyurisqan rikhuriranku. Hinaspan Jesuswan parlaranku, imaynatas Jerusalén llaqtapi Jesús wañuchisqa kananmanta, hinallataq kawsarimuspa hanaq pachaman ripunanmantawan ima.
31 Apareceram em glorioso esplendor, e falavam sobre a partida de Jesus, que estava para se cumprir em Jerusalém.
32 Hinaqtinmi Pedroqa paywan kushka kaqkunapiwan anchata puñuywan aysachikuspanku puñuy puñusharankuña. Hinaspan qonqayllamanta rikch'arispanku, Jesustaqa Moisestawan, hinallataq ñawpaq profeta Eliastawan kushkata, Diospa sumaq k'anchayninwan muyurichisqata rikuranku.
32 Pedro e os seus companheiros estavam dominados pelo sono; acordando subitamente, viram a glória de Jesus e os dois homens que estavam com ele.
33 Chaypin Moisesqa, Eliaspiwan ña ripunankupaqña kashaqtinku, Pedroqa Jesusta khaynata niran: —Yachachikuq ¡allinmi kaypi kasqaykuqa! Munaqtiykiqa, kinsa ramadatayá ruwarusaqku: hukninta qanpaq, hukninta Moisespaq, huknintataq Eliaspaq, nispa. Pedroqa chaykunataqa rimaran mana allinta piensarispanmi.
33 Quando estes estavam se retirando, Pedro disse a Jesus: "Mestre, é bom estarmos aqui. Façamos três tendas: uma para ti, uma para Moisés e uma para Elias". ( Ele não sabia o que estava dizendo. )
34 Chaykunata Pedro rimashaqtinmi, huk phuyu urayamuspa paykunata tapaykuran. Chayta rikuspankun Jesuspa kinsantin discipulonkunaqa anchata mancharikuranku.
34 Enquanto ele estava falando, uma nuvem apareceu e os envolveu, e eles ficaram com medo ao entrarem na nuvem.
35 Hinaqtinmi phuyu ukhumanta Diospa rimamusqanta, paykunaqa uyariranku khaynata: —¡Paymi munakusqay Wawáy! Qankunaqa payta uyarispayá kasukuychis, nispa.
35 Dela saiu uma voz que dizia: "Este é o meu Filho, o Escolhido; ouçam a ele! "
36 Chay rimamusqanta uyariruspankun, Jesuspa kinsantin discipulonkunaqa manaña rikurankuchu chay ishkaynin qarikunataqa. Aswanmi Jesustaqa sapallantaña rikuranku. Chaykuna rikusqankutan paykunaqa chay p'unchawkunapi mana ni pimanpas willarankuchu.
36 Tendo-se ouvido a voz, Jesus ficou só. Os discípulos guardaram isto somente para si; naqueles dias, não contaram a ninguém nada do que tinham visto.
37 Paqarisnintin p'unchawmi Jesusqa orqomanta kutimuran kinsantin discipulonkunapiwan. Hinaqtinmi ashka runakunaqa chayta yacharuspanku, Jesuspa kasqanman hamuranku paywan tupanankupaq.
37 No dia seguinte, quando desceram do monte, uma grande multidão veio ao encontro dele.
38 Hinaqtinmi huk runa llapallan runakunapa chawpinmanta qaparimuspa Jesusta valekuran khaynata: —Yachachikuq, ruegakuykin kay sapallan qari wawayta qawaykapuwanaykipaq.
38 Um homem da multidão bradou: "Mestre, rogo-te que dês atenção ao meu filho, pois é o único que tenho.
39 Paytan huk demonio qonqayllamanta qaparichin paypi kasqanrayku; hinallataq anchata khatatatachin; saynallataqmi simimantapas posoqotaraq aqtuchin. Saynata ñak'arichispanmi sasallataña kacharin.
39 Um espírito o domina; de repente ele grita; lança-o em convulsões e o faz espumar; quase nunca o abandona, e o está destruindo.
40 Chaymi noqaqa discipuloykikunata ruegakurani, chay demoniota qarqonankupaq. Ichaqa manataqmi qarqoyta atirankuchu, nispa.
40 Roguei aos teus discípulos que o expulsassem, mas eles não conseguiram".
41 Chaymi Jesusqa niran: —¡Ay, Diospi mana creeq huchallapi kawsaq saqra runakuna! ¿Hayk'aqkamataq noqari qankunawan kasaq? ¿Hayk'aqkamataq soportasqaykichisrí? nispa. Saynata nispanmi Jesusqa chay runata niran: —¡Wawaykita kayman apamuy! nispa.
41 Respondeu Jesus: "Ó geração incrédula e perversa, até quando estarei com vocês e terei que suportá-los? Traga-me aqui o seu filho".
42 Hinaqtinmi chay jovenqa Jesusman ashuyamuran. Chaymi qonqayllamanta demonioqa pampaman joventa wikapaspa, pampapi qospachiran. Hinaqtinmi Jesusqa chay demoniota q'aqchaspa, rimayllanwan qarqoran. Hinaspan chay joventaqa papanman sanotaña entregapuran.
42 Quando o menino vinha vindo, o demônio o lançou por terra, em convulsão. Mas Jesus repreendeu o espírito imundo, curou o menino e o entregou de volta a seu pai.
43 Chaypi kaq runakunañataqmi Diospa ruwasqankunata rikuspanku, anchata admirakuranku. Jesusmi huktawan willakuran wañunanmanta (Mat 17.22-23; Mar 9.30-32) Jesuspa tukuy ima ruwasqankunawanmi, runakunaqa ancha admirasqallaña kasharanku. Hinaqtinmi Jesusqa discipulonkunata khaynata niran:
43 E todos ficaram atônitos ante a grandeza de Deus. Estando todos maravilhados com tudo o que Jesus fazia, ele disse aos seus discípulos:
44 —Allinta uyariychis kay nisqayta. Noqa, Diosmanta Hamuq Runaqa, cheqniwaqniy runakunamanmi entregasqa kasaq, nispa.
44 "Ouçam atentamente o que vou lhes dizer: o Filho do homem será traído e entregue nas mãos dos homens".
45 Ichaqa paywan kaq discipulonkunaqa manan entienderankuchu, Jesuspa rimasqankunaqa pakasqa hina kasqanrayku. Hinaqtinmi paykunaqa mancharikuspanku mana tapurankuchu ima ninantas Jesús niran chayta.
45 Mas eles não entendiam o que isso significava; era-lhes encoberto, para que não o entendessem. E tinham receio de perguntar-lhe a respeito dessa palavra.
46 Huk p'unchawmi Jesuspa discipulonkunaqa discutinakuranku, mayqenninkus paykuna ukhumanta aswan más importante kanankumanta.
46 Começou uma discussão entre os discípulos, acerca de qual deles seria o maior.
47 Chaymi Jesusqa discipulonkunapa piensasqanta yachaspa, huk warmachata waqyaran. Ladonpi sayaykachispataqmi,
47 Jesus, conhecendo os seus pensamentos, tomou uma criança e a colocou em pé, a seu lado.
48 paykunata khaynata niran: —Pipas kay warmachata sutiypi chashkiqqa, noqatan chashkiwan. Hinallataq pipas noqata chashkiwaqqa, hanaq pachamanta mandamuwaqniy Dios Taytaytan chashkin. Qankuna ukhumanta mayqenniykichispas humilde kaqmi, aswan más importante kanqa, nispa.
48 Então lhes disse: "Quem recebe esta criança em meu nome, está me recebendo; e quem me recebe, está recebendo aquele que me enviou. Pois aquele que entre vocês for o menor, este será o maior".
49 Jesuspa discipulon Juanmi khaynata niran: —Yachachikuq, huk runatan rikuramuyku qanpa sutiykipi runakunamanta demoniokunata qarqoshaqta. Chaymi noqaykuqa prohibimuyku noqanchis partemanta mana kashaspaqa, sutiykipi chaykunata ama ruwananpaq, nispa.
49 Disse João: "Mestre, vimos um homem expulsando demônios em teu nome e procuramos impedi-lo, porque ele não era um dos nossos. "
50 Chayta uyarispanmi Jesusqa niran: —Ama saynataqa prohibiychishchu. Pipas mana contranchispi kaqqa, favorninchispin kashan, nispa.
50 "Não o impeçam", disse Jesus, "pois quem não é contra vocês, é a favor de vocês".
51 Hanaq pachaman kutinanpaq tiempo yaqaña cumplikushaqtinmi, Jesusqa proponekuran Jerusalén llaqtaman rinanpaq.
51 Aproximando-se o tempo em que seria elevado ao céu, Jesus partiu resolutamente em direção a Jerusalém.
52 Hinaqtinmi Jesusqa huk runakunata mandaran, Samaria provincia lawpi huk llaqtaman rinankupaq. Hinaspa chaypi huk wasita mashkaspa Jesuspa samananpaq alistamunankupaq.
52 E enviou mensageiros à sua frente. Indo estes, entraram num povoado samaritano para lhe fazer os preparativos;
53 Ichaqa, chay Samaria llaqtapi tiyaq runakunaqa, Jesustaqa manan samachiyta munarankuchu, Jerusalén llaqtaman risqanta yacharuspanku. [Nota: Samaria llaqtapi tiyaq runakunaqa, creerankun Samaria llaqtallankupi Diosta yupaychanankupaq. Chaymi Jesustaqa mana samachiyta munarankuchu, Jesusqa Diosta yupaychananpaq Jerusalén llaqtaman risqanrayku].
53 mas o povo dali não o recebeu porque se notava em seu semblante que ele ia para Jerusalém.
54 Chaymi Juanqa Jacobopiwan chay runakunapa rimasqankuta uyarispanku, Jesusta khaynata niranku: —Señor, munaqtiykiqa {ñawpaq profeta Elías hinayá} Diosmanta mañakuspayku, hanaq pachamanta nina rawrayta urayachimusaqku, kay runakunata ruphananpaq, nispanku.
54 Ao verem isso, os discípulos Tiago e João perguntaram: "Senhor, queres que façamos cair fogo do céu para destruí-los? "
55 Chaymi Jesusqa paykunata q'aqcharan {khaynata: —¿Manachu yachankichis ima espiritus qankunapi kasqanta?
55 Mas Jesus, voltando-se, os repreendeu, dizendo: "Vocês não sabem de que espécie de espírito são, pois o Filho do homem não veio para destruir a vida dos homens, mas para salvá-los";
56 Noqa, Diosmanta Hamuq Runaqa hamuni, manan kay pachapi runakunata infiernoman kachayunaypaqchu. Aswanqa hamuni infiernoman riqkunata salvanaypaqmi}, nispa. Chaymantan paykunaqa huk law llaqtaman riranku.
56 e foram para outro povoado.
57 Ñanta rishaqtinkun Jesusta huk runa niran: —Qantaqa maytaña riqtiykipas noqaqa qatikusqaykin, nispa.
57 Quando andavam pelo caminho, um homem lhe disse: "Eu te seguirei por onde quer que fores".
58 Hinaqtinmi Jesusqa contestaran: —Atoqkunapaqa kanmi puñunankupaq t'oqokuna. Alton phawaq pichinkukunapapas kanmi puñunankupaq lugarninku. Ichaqa noqa Diosmanta Hamuq Runapaqa manan kanchu mayman haykuspa puñunaypaqpas, nispa.
58 Jesus respondeu: "As raposas têm suas tocas e as aves do céu têm seus ninhos, mas o Filho do homem não tem onde repousar a cabeça".
59 Saynata nispanmi Jesusqa huk runatañataq niran: —¡Hakuchi noqawan! nispa. Hinaqtinmi chay runaqa niran: —Señorlláy, primertaqa dejaykuwayraq papay wañuqtin p'amparamunaykama. Chaymantaña qantaqa qatikusqayki, nispa.
59 A outro disse: "Siga-me". Mas o homem respondeu: "Senhor, deixa-me ir primeiro sepultar meu pai".
60 Chaymi Jesusqa contestaran: —Ama saynataqa piensaychu. Diospi mana creeq runakunaqa, wañusqa hinan kashanku. Hina paykunaqa wañusqa masinkuta p'ampamushachunku. Aswan qanqa riy; hinaspa runamasiykikunaman Diosmanta allin willakuykunata willamuy, nispa.
60 Jesus lhe disse: "Deixe que os mortos sepultem os seus próprios mortos; você, porém, vá e proclame o Reino de Deus".
61 Huk runañataqmi Jesusta nillarantaq: —Señorlláy, noqaqa qanwanmi riyta munani; aswanqa dejaykuwayá, primerta wasiyman rispa, familiaykunamanta despedirakamunaypaq, nispa.
61 Ainda outro disse: "Vou seguir-te, Senhor, mas deixa-me primeiro voltar e me despedir da minha família".
62 Chaymi Jesusqa payta niran: —Pipas takllawan yapushaspa qepan lawta qawaspa wiksu-wiksuta yapuq runaqa, manan valenchu allinta yapunanpaqqa. Saynallataqmi ima ruwaypipas ishkayaq runaqa, Diospaq llank'ananpaqqa manan valenchu, nispa.
62 Jesus respondeu: "Ninguém que põe a mão no arado e olha para trás é apto para o Reino de Deus".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.