Lucas 4
Eastern Apurímac Quechua NT (QVE_TBL) vs NAA
1 Jesusqa Diospa Santo Espiritunwanmi hunt'asqa kutipusharan Jordán mayumanta. Hinaqtinmi Diospa Santo Espiritunqa ch'inñeq desierto lugarman Jesusta pusaran.
1 Jesus, cheio do Espírito Santo, voltou do Jordão e foi guiado pelo mesmo Espírito, no deserto,
2 Chaypin Jesusqa karan tawa chunka p'unchaw mana ni imatapas mikhuspa. Chay p'unchawkunapin diabloqa Jesusta huchaman urmachiyta munaran. Chay tawa chunka p'unchaw pasaruqtinñataqmi Jesusqa yarqachikuran.
2 durante quarenta dias, sendo tentado pelo diabo. Nada comeu naqueles dias, ao fim dos quais teve fome.
3 Chaymi diabloqa khaynata niran: —Cheqaqtapuni Diospa Wawan kaspaykiqa, kay rumikunatayá niy t'antaman tukunanpaq, nispa.
3 Então o diabo disse a Jesus: — Se você é o Filho de Deus, mande que esta pedra se transforme em pão.
4 Jesusñataqmi contestaran: —Bibliapin nishan: “Runaqa manan t'antallawanchu kawsanqa, {aswanqa Diospa palabranta kasukuspan kawsanqa}”, nispa [Deuteronomio 8.3].
4 Mas Jesus lhe respondeu:
5 Chaymantan diabloqa huk alto orqoman Jesusta pusaran. Hinaspan huk ratollapi qawarichiran kay pachapi llapallan nación llaqtakunata.
5 Então o diabo o levou para um lugar mais alto e num instante lhe mostrou todos os reinos do mundo.
6 Hinaspan diabloqa khaynata niran: —Qanmanmi qosqayki kay nacionkunata kamachinaykipaq, hinallataq qapaq kaynintapas. Noqamanmi qowaran; chaymi noqaqa pi munasqaymanpas qoyman.
6 E disse: — Eu lhe darei todo este poder e a glória destes reinos, porque isso me foi entregue, e posso dar a quem eu quiser.
7 Sichus qan ñawpaqniypi qonqorikuspa adorawanki chayqa, llapallanmi qanpaq kanqa, nispa.
7 Portanto, se você me adorar, tudo isso será seu.
8 Jesusñataqmi diablota niran: —Bibliapin khaynata nishan: “Señor Diosnillaykitan adoranki, pay sapallantataqmi servinkipas”, nispa [Deuteronomio 6.13; 10.20].
8 Mas Jesus respondeu:
9 Chaymantan diabloqa Jerusalén llaqtaman Jesusta pusaran. Chaypin Dios yupaychana templopa alton patapi sayaykachispa, khaynata niran: —Cheqaqtapuni Diospa Wawan kaspaykiqa kaymantayá saltaykuy.
9 Então o diabo levou Jesus a Jerusalém, colocou-o sobre o pináculo do templo e disse: — Se você é o Filho de Deus, jogue-se daqui,
10 Bibliapin nishan khaynata:
10 porque está escrito: “Aos seus anjos ele dará ordens a seu respeito, para que o guardem.”
11 — ausente —
11 E: “Eles o sustentarão nas suas mãos, para que você não tropece em alguma pedra.”
12 Chaymi Jesusqa diablota niran: —Bibliapiqa nillashantaqmi: “Señor Diosniykitaqa aman ni ima pruebamanpas yanqapuniqa churankichu”, nispa [Deuteronomio 6.16].
12 Jesus respondeu ao diabo:
13 Diabloqa Jesusta huchaman mana urmachiyta atispanmi, karunchakuran huk kutinkama.
13 Tendo concluído todas as tentações, o diabo afastou-se de Jesus, até momento oportuno.
14 Jesusmi kutiran Diospa Santo Espiritunpa atiyninwan hunt'asqa Galilea provincia lawman. Chaymi chay enteron provincia lawpi runakunaqa Jesusmanta allinta rimaranku.
14 Então Jesus, no poder do Espírito, voltou para a Galileia, e a sua fama correu por toda aquela região.
15 Hinaspan chay p'unchawkunapi Jesusqa yachachiran Diosmanta yachachina sinagoga wasikunapi. Chaypi uyariq runakunañataqmi anchata admirakuranku; hinaspan Jesusta alabaranku.
15 E ensinava nas sinagogas, sendo elogiado por todos.
16 Jesusqa wiñasqan Nazaret llaqtaman rispanmi, costumbrenman hina samana p'unchawpi Diosmanta yachachina sinagoga wasiman riran. Chaypin sayariyuran leenanpaq.
16 Jesus foi para Nazaré, onde havia sido criado. Num sábado, entrou na sinagoga, segundo o seu costume, e levantou-se para ler.
17 Chaymi Diosmanta willakuq profeta Isaiaspa escribisqan librota Jesusman haywaranku leenanpaq. Hinaqtinmi chay librota kicharispa leeran:
17 Então lhe deram o livro do profeta Isaías. E, abrindo o livro, achou o lugar onde está escrito:
18 — ausente —
18 “O Espírito do Senhor
19 — ausente —
19 e proclamar o ano aceitável
20 Leeyta tukuruspanmi, Jesusqa Diosmanta willakuq profeta Isaiaspa escribisqan librota haywayapuran librokuna waqaychaqman. Hinaspanmi Jesusqa tiyayuran. Chaypi kaq llapallan runakunañataqmi Jesusta qawapayaranku.
20 Tendo fechado o livro, Jesus o devolveu ao assistente e sentou-se. Todos na sinagoga tinham os olhos fixos nele.
21 Chaymi paykunata Jesusqa niran: —Kunanmi kay leesqaykunaqa qankunapa ñawpaqniykichispi cumplikun, nispa.
21 Então Jesus começou a dizer:
22 Jesuspa sumaqllaña yachachisqankunata uyarispankun llapallan chaypi kaq runakunaqa admirasqallaña Jesusmanta allinta rimaranku. Hinaspan paykunapura ninakuranku khaynata: —¿Manachu kay runaqa Joseypa churillan? nispanku.
22 Todos davam testemunho dele e se maravilhavam das palavras cheias de graça que lhe saíam dos lábios. E perguntavam: — Não é este o filho de José?
23 Chaymi Jesusqa paykunata niran: —Runakunapa nisqankutan niwankichis: “Médico kaspaykiqa, qan kikiykitaraqyá primertaqa hampikuy”, nispa. Hinaspapas qankunaqa niwankichismi: “Capernaúm llaqtapi imaymana milagrokuna ruwasqaykitan uyariyku, chaykunatayá kay llaqtaykipipas ruway”, nispa.
23 Então Jesus disse:
24 Jesusqa nillarantaqmi khaynata: —Cheqaqtapunin niykichis, Diosmanta willakuq profetaqa manan llaqtanpiqa allin chashkisqaqa kanmanchu.
24 E Jesus prosseguiu:
25 Diosmanta ñawpaq willakuq profeta Eliaspa kawsasqan p'unchawkunapipas, kinsa wata parten mana paraqtinmi ancha muchuy karan enteron Israel nacionpi, hinallataq muyuriqnin ladon nacionkunapipas. Ichaqa Israel nacionpi ashka viudakuna kashaqtinpas,
25 Na verdade lhes digo que havia muitas viúvas em Israel no tempo de Elias, quando o céu se fechou por três anos e seis meses, reinando grande fome em toda a terra,
26 Diosqa manan profeta Eliastaqa mandamuran chay viudakunata yanapananpaqchu. Aswanmi Eliasqa huk law nacionpi tiyaq viudallaman yanapaq riran. Chay viudaqa tiyaran Sidón provincia ukhupi Sarepta sutiyoq llaqtapin.
26 e Elias não foi enviado a nenhuma delas, a não ser a uma viúva de Sarepta de Sidom.
27 Kallarantaqmi Diosmanta willakuq profeta Eliseopa kawsasqan p'unchawkunapipas Israel nacionpi ashkallaña mana sanoyaq lepra onqoywan onqoq runakuna. Paykunapas manan chay onqoymantaqa sanoyachisqachu karanku. Aswanqa Siria nacionmanta kaq Naamán sutiyoq runallatan Eliseoqa sanoyachiran, nispa.
27 Havia também muitos leprosos em Israel nos dias do profeta Eliseu, e nenhum deles foi purificado, a não ser Naamã, o sírio.
28 Chaykunata uyarispankun, Diosmanta yachachina sinagoga wasipi llapallan huñunasqa runakunaqa anchata phiñakuranku, (chay huk law nacionniyoq runakunapa favorninpi Jesús rimasqanrayku).
28 Todos na sinagoga, ouvindo estas coisas, se encheram de ira.
29 Chaymi sayarispanku Jesustaqa tanqa-tanqarisparaq aparanku llaqtapa waq lawnin qaqa pataman, chaymanta qaqaman tanqaykunankupaq.
29 E, levantando-se, expulsaram Jesus da cidade e o levaram até o alto do monte sobre o qual a cidade estava edificada, para que, de lá, pudessem atirá-lo abaixo.
30 Jesusñataqmi ichaqa chawpinkumanta lloqsispa ripuran.
30 Jesus, porém, passando pelo meio deles, foi embora.
31 Jesusqa Galilea provincia ukhupi Capernaúm llaqtamanmi riran. Chaypin samana p'unchawkunapi Diosmanta yachachina sinagoga wasipi runakunaman yachachiran.
31 E Jesus foi a Cafarnaum, cidade da Galileia, e os ensinava no sábado.
32 Chaymi runakunaqa uyarispanku anchata admirakuranku, Jesusqa ancha yachayniyoq kaspa atiywan yachachisqanrayku.
32 E maravilhavam-se com a sua doutrina, porque a sua palavra era com autoridade.
33 Chay ratollapitaqmi demoniokunapa ñak'arichisqan huk runa chay sinagoga wasipi kasharan. Hinaqtinmi chay runaqa altota qaparispa, Jesusta niran:
33 E apareceu na sinagoga um homem possuído de um espírito de demônio imundo, o qual gritou em alta voz:
34 —¡Yaw, Nazaret llaqtayoq Jesús! ¿Imatataq noqaykuwanri munankí? ¿Noqaykuta wañuchiqchu qanqa hamurankí? Noqaqa reqsiykin pi kasqaykita. ¡Qanqa Diospa Wawanmi kanki, mana ni ima huchayoq! nispa.
34 — Ah! O que você quer conosco, Jesus Nazareno? Você veio para nos destruir? Sei muito bem quem você é: o Santo de Deus!
35 Jesusñataqmi chay demoniotaqa q'aqchaspa khaynata niran: —¡Upallay, hinaspa lloqsiy kay runamanta! nispa. Hinaqtinmi chay demonioqa, llapallan chaypi kaq runakunapa ñawpaqninpi chay runata pampaman wikaparan. Hinaspan chay runamanta lloqsiran mana ni ima dañotapas ruwaspalla.
35 Mas Jesus o repreendeu, dizendo: O demônio, depois de o ter jogado no chão no meio de todos, saiu daquele homem sem lhe fazer mal.
36 Hinaqtinmi chaypi kaq runakunaqa, admirakuspanku paykunapura ninakuranku khaynata: —¿Imayna atiyniyoqtaq kay runarí? ¡Rimayllanwan kamachiqtinmi demoniokunapas lloqsin! nispanku.
36 Todos ficaram admirados e comentavam entre si: — Que palavra é esta? Pois, com autoridade e poder, ele ordena aos espíritos imundos, e eles saem.
37 Chaymi Jesusmantaqa chay enteron llaqtakunapi astawanraq rimaranku, rimasqanmanta hinallataq tukuy ruwasqankunamantawan ima.
37 E a fama de Jesus se espalhava por todos os lugares daquela região.
38 Diosmanta yachachina sinagoga wasimanta lloqsispan, Jesusqa Simón Pedropa wasinta riran. Chayaruspanmi wasi ukhuman haykuran. Chaypin Simón Pedropa suegranqa fiebre onqoywan nishuta onqosharan. Chaymi Jesusta ruegakuranku sanoyachinanpaq.
38 Deixando a sinagoga, Jesus foi para a casa de Simão. A sogra de Simão estava doente, com febre muito alta, e pediram a Jesus em favor dela.
39 Hinaqtinmi Jesusqa Simón Pedropa suegranman ashuyuspa, chay fiebre onqoyta chinkananpaq kamachiran. Chaymi Simón Pedropa suegranqa chay fiebre onqoymanta kasqan ratolla sanoyaran. Hinaspan payqa hatarispa, paykunaman mikhunata serviran.
39 E inclinando-se para ela, Jesus repreendeu a febre, e esta a deixou. E imediatamente ela se levantou e passou a servi-los.
40 Inti haykuyushaqtinñan, Jesusman tukuy onqoyniyoq runakunata apamuranku. Chaymi Jesusqa sapankama onqosqa runakunaman makinta churayuspa sanoyachiran.
40 Ao pôr do sol, todos os que tinham enfermos, com diferentes tipos de doença, os trouxeram a Jesus. E ele os curava, impondo as mãos sobre cada um deles.
41 Hinallataq ashka runakunamantapas demoniokuna lloqsiranku khaynata qaparispanku: —¡Qanqa Diospa Wawanmi kanki! nispanku. Jesusñataqmi chay demoniokunata q'aqchaspa mana dejaranchu paymanta rimanankutaqa. Chay demoniokunaqa yacharankun Jesusqa Diosmanta Hamuq Salvador kasqanta.
41 Também de muitos saíam demônios, gritando e dizendo: — Você é o Filho de Deus! Ele, porém, os repreendia para que não falassem, pois sabiam que ele era o Cristo.
42 Ña achiqamushaqtinñan Jesusqa chay Capernaúm llaqtamanta lloqsiran. Hinaspan huk ch'inñeq desierto lugarman riran. Hinaqtinmi runakunaqa Jesusta mashkaranku. Tariruspankutaqmi ruegakuranku llaqtankumanta ama ripunanpaq.
42 Quando amanheceu, Jesus saiu e foi para um lugar deserto. As multidões o procuravam, foram até junto dele e não queriam deixar que ele fosse embora.
43 Chaymi paykunata Jesusqa niran: —Noqaqa rinaymi huk law llaqtakunamanpas Diospa gobiernananmanta allin willakuykunata runakunaman willamunaypaq. Chaypaqmi Diosqa noqata mandamuwaran, nispa.
43 Jesus, porém, lhes disse:
44 Hinaqtinmi Jesusqa Galilea provincia ukhupi Diosmanta yachachina sinagoga wasikunaman haykuspa, Diosmanta allin willakuykunata willaran.
44 E pregava nas sinagogas da Judeia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.