Lucas 22
Eastern Apurímac Quechua NT (QVE_TBL) vs NVI
1 Pisi p'unchawkunallañan Pascua fiestapaq faltasharan. Chay fiestapiqa Israel nacionniyoq runakunan mana levadurayoq ruwasqa t'antata mikhuq karanku.
1 Estava se aproximando a festa dos pães sem fermento, chamada Páscoa,
2 Chay p'unchawkunapin Jerusalén templopi sacerdotekunapa jefenkuna, hinallataq leykunata yachachiqkunapiwan, Jesusta mashkaranku, imaynatas pakallapi wañuchinankupaq. Ichaqa manataqmi atirankuchu runakunata manchakuspanku.
2 e os chefes dos sacerdotes e os mestres da lei estavam procurando um meio de matar Jesus, mas tinham medo do povo.
3 Hinaspan Judas Iscariotepa sonqonman Satanás haykuran. Chay Judasqa karan, Jesuspa chunka ishkayniyoq akllasqan discipulonkunamanta huknin kaqmi.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, um dos Doze.
4 Chaymi Judasqa riran sacerdotekunapa jefenkunaman, hinallataq templopi cuidaq guardiakunapa jefenkunamanwan ima. Chaypi paykunawan parlaspan huk acuerdoman haykuranku imaynatas Jesusta paykunaman entregananpaq.
4 Judas dirigiu-se aos chefes dos sacerdotes e aos oficiais da guarda do templo e tratou com eles como lhes poderia entregar Jesus.
5 Hinaqtinmi chay jefekunaqa anchata kusikuspanku, acordaranku Judasman qolqe qonankupaq.
5 A proposta muito os alegrou, e lhe prometeram dinheiro.
6 Judasñataqmi ichaqa, chay qolqe qosqankuta chashkirukuspa, chay ratomantapacha piensaran, imaynatas traicionllawan, llaqta runakunapa mana yachasqallan, Jesusta enemigonkunaman entregarunanpaq.
6 Ele consentiu e ficou esperando uma oportunidade para lhes entregar Jesus quando a multidão não estivesse presente.
7 Mana levadurayoq ruwasqa t'anta mikhunanku fiesta p'unchaw chayaramuqtinmi, sapankama familiakuna huk corderota ñak'aranku Pascua fiestapi cenanankupaq.
7 Finalmente, chegou o dia dos pães sem fermento, no qual devia ser sacrificado o cordeiro pascal.
8 Hinaqtinmi Jesusqa Pedrota Juantawan waqyaspa niran: —Qankuna rispaykichis cenata ruwamuychis, kay Pascua fiestapi mikhunanchispaq, nispa.
8 Jesus enviou Pedro e João, dizendo: "Vão preparar a refeição da Páscoa".
9 Chaymi paykunañataq Jesusta tapuranku: —¿Maypitaq ruwamunaykutari munankí? nispanku.
9 "Onde queres que a preparemos? ", perguntaram eles.
10 Jesusñataqmi niran: —Riychis Jerusalén llaqtaman. Chayman haykushaspan rikunkichis huk runata p'uyñupi unu apashaqta. Hinaspan paypa qepanta rinkichis wasiman haykunankama.
10 Ele respondeu: "Ao entrarem na cidade, vocês encontrarão um homem carregando um pote de água. Sigam-no até a casa em que ele entrar
11 Chay wasiyoqtan tapunkichis: “Yachachikuq Jesusmi mandamuwashanku qanta tapunaykupaq: ‘¿Mayqen cuartopitaq Pascua cenata mikhusaq discipuloykunawanrí?’ ” nispa.
11 e digam ao dono da casa: ‘O Mestre pergunta: Onde é o salão de hóspedes no qual poderei comer a Páscoa com os meus discípulos? ’
12 Chaymi wasiyoqqa qawachisunkichis altospi allin allichasqa hatun cuartota. Chaypin qankunaqa cenata ruwamunkichis, nispa.
12 Ele lhes mostrará uma ampla sala no andar superior, toda mobiliada. Façam ali os preparativos".
13 Hinaqtinmi Pedroqa Juanpiwan rispanku, Jesuspa nisqanman hina tariranku. Chaypin paykunaqa cenata ruwaranku, Pascua fiestapi mikhunankupaq.
13 Eles saíram e encontraram tudo como Jesus lhes tinha dito. Então, prepararam a Páscoa.
14 Cenay horas chayaramuqtinmi, Jesusqa apostolninkunapiwan kushka mesaman mikhunankupaq tiyayuranku.
14 Quando chegou a hora, Jesus e os seus apóstolos reclinaram-se à mesa.
15 Chaypin Jesusqa niran: —Manaraq wañushaspaymi noqaqa anchatapuni qankunawan kushka kay Pascua fiestapi mikhuyta munasharani.
15 E disse-lhes: "Desejei ansiosamente comer esta Páscoa com vocês antes de sofrer.
16 Cheqaqtapunin niykichis, kay cena mikhusqanchista hinaqa, manañan huktawanqa qankunawan kushkaqa mikhusaqñachu, Dios Taytaypa gobiernanan p'unchaw chayamunankama. Chaypiñan llapallanchis sumaqta mikhusunchis, nispa.
16 Pois eu lhes digo: Não comerei dela novamente até que se cumpra no Reino de Deus".
17 Saynata nispanmi Jesusqa vinoyoq vasota oqariyuspan, Diosman graciasta qoran; hinaspan khaynata niran: —Llapaykichis haywarinakuspa, kay vasomanta tomaychis.
17 Recebendo um cálice, ele deu graças e disse: "Tomem isto e partilhem uns com os outros.
18 Cheqaqtapunin niykichis: Manañan kay vinotaqa tomasaqñachu, Dios Taytaypa gobiernanan p'unchaw chayamunankama, nispa.
18 Pois eu lhes digo que não beberei outra vez do fruto da videira até que venha o Reino de Deus".
19 Saynallataqmi t'antata hap'ispa, Jesusqa Diosman graciasta qoran. Mañakuyta tukuruspanmi, t'antata partirispa haywariran discipulonkunaman. Hinaspan khaynata niran: —Kaymi cuerpoy. Kunanmi cuerpoyta entregasaq huchaykichismanta qankunata salvanaypaq. Qankunapas kunanmantapachayá kay cenata ruwankichis, saynapi sapa kutin t'antata partispa, noqamanta yuyariwanaykichispaq, nispa.
19 Tomando o pão, deu graças, partiu-o e o deu aos discípulos, dizendo: "Isto é o meu corpo dado em favor de vocês; façam isto em memória de mim".
20 Saynallataqmi cenayta tukuruspanku, Jesusqa huk vinoyoq vasota oqarispa niran: —Kay vasopi vinon noqapa yawarniy. Chaymi ch'aqchusqa kanqa qankunata huchaykichismanta salvanaypaq. Kay yawarniywanmi Diosqa kunan huk mosoq pactota qankunawan ruwan.
20 Da mesma forma, depois da ceia, tomou o cálice, dizendo: "Este cálice é a nova aliança no meu sangue, derramado em favor de vocês.
21 Ichaqa yachaychisyá, kunanmi kay mesapi noqawan kushka tiyashan traicionllawan enemigoykunaman entregawaqniy runa.
21 "Mas eis que a mão daquele que vai me trair está com a minha sobre a mesa.
22 Chaymi niykichis, cheqaqtan noqa Diosmanta Hamuq Runaqa Diospa nisqanman hina wañusaq. ¡Ay, imaynaraq kanqa traicionawaqniy runaqa! nispa.
22 O Filho do homem vai, como foi determinado; mas ai daquele que o trai! "
23 Saynata Jesús niqtinmi, discipulonkunaqa paykunapura tapunakuranku khaynata: —Noqanchismantari, ¿mayqenninchistaq Señorninchis Jesusta traicionaqri kashanman? nispanku.
23 Eles começaram a perguntar entre si qual deles iria fazer aquilo.
24 Jesuspa discipulonkunan phiñachinakuspa tapunakuranku, mayqenninkus paykunamanta aswan más importante kanankumanta.
24 Surgiu também uma discussão entre eles, acerca de qual deles era considerado o maior.
25 Hinaqtinmi Jesusqa paykunata niran: —Kay pacha nacionkunapi gobiernaq reykunaqa, paytukusqallaña kanku. Chaymi paykunaqa munasqankuman hina gobiernanku. Hinaspan chay gobiernasqanku nacionpi tiyaq runakunatapas khaynata ninku: “Allintan qankunapaq imatapas ruwashayku”, nispanku.
25 Jesus lhes disse: "Os reis das nações dominam sobre elas; e os que exercem autoridade sobre elas são chamados benfeitores.
26 Ichaqa amayá qankunaqa paykuna hinachu kankichis. Qankuna ukhupi aswan más importante kaq runaqa, manapas importantechu kanman hinayá aswan kachun. Hinallataqmi pipas llapanpa jefen kaspaqa, aswanmi llapanta servinan.
26 Mas, vocês não serão assim. Pelo contrário, o maior entre vocês deverá ser como o mais jovem, e aquele que governa como o que serve.
27 Kunan tapusqaykichis, ¿mayqentaq aswan más importanteri kanman? ¿Mesapi mikhunanpaq tiyaqchu icha mikhuna serviqchú? Qankunapaqqa mesapi mikhunanpaq tiyaqmi aswan más importante runaqa. Noqan ichaqa huk sirviente runa hina qankunata servishaykichis.
27 Pois quem é maior: o que está à mesa, ou o que serve? Não é o que está à mesa? Mas eu estou entre vocês como quem serve.
28 Qankunan ichaqa, ima sasachakuypiña kashaqtiypas, noqawan kasharankichis.
28 Vocês são os que têm permanecido ao meu lado durante as minhas provações.
29 Chaymi noqapas nombraykichis kamachiq kanaykichispaq, imaynan noqatapas Dios Taytay nombrawaran saynata.
29 E eu lhes designo um Reino, assim como meu Pai o designou a mim,
30 Noqa wiñaypaq gobiernaqtiymi qankunaqa mesaypi tiyaspa mikhunkichis, tomankichis. Hinallataq juzgana sillapi tiyaspaykichis, Israel nacionpa chunka ishkayniyoq ayllunkunata juzgankichis, nispa.
30 para que vocês possam comer e beber à minha mesa no meu Reino e sentar-se em tronos, julgando as doze tribos de Israel.
31 Jesusqa nillarantaqmi: —Simón, Simón, diablon permisota Diosmanta mañakamun, qankunata ancha sasachakuykunaman churasunaykichispaq, imaynan trigotapas wayrachispa zarandeanku, saynataraq qankunatapas zarandeasunaykichispaq.
31 "Simão, Simão, Satanás pediu vocês para peneirá-los como trigo.
32 Noqan ichaqa, Dios Taytaymanta ña mañakuniña, iñiyniyki ama pisiyananpaq, saynapi aswan allinta kallpanchakunaykipaq. Qanqa Simón, noqamantan huk tiempo karunchakuwanki. Ichaqa noqaman kutirinpuspaykiyá noqapi creeqkunata yanapanki, paykunapas noqapi allinta iñinankupaq, nispa. [Nota: Kay Simonqa Jesuspa apostolnin Pedron].
32 Mas eu orei por você, para que a sua fé não desfaleça. E quando você se converter, fortaleça os seus irmãos".
33 Chaymi Pedroqa niran: —Señorlláy, noqaqa liston kashani carcelmanña apasuqtiykikupas, qanwan kushka rinaypaq, wañuqtiykipas, qanwan kushka wañunaypaq, nispa.
33 Mas ele respondeu: "Estou pronto para ir contigo para a prisão e para a morte".
34 Hinaqtinmi Jesusqa niran: —Pedro, kunanmi niyki, kunan tutan manaraq gallo waqamushaqtin, kinsa kutikama negawanki: “Manan reqsinichu”, nispayki.
34 Respondeu Jesus: "Eu lhe digo, Pedro, que antes que o galo cante hoje, três vezes você negará que me conhece".
35 Chaymantan Jesusqa discipulonkunata niran: —Yuyariychis, qankunatan mandaraykichis noqamanta willakuq rinaykichispaq, mana qolqeyoqta, mana qoqawniyoqta, hinallataq mana husut'ayoqta ima. Saynaqa kunanyá niwaychis, ¿imallapas faltasurankichishchú? nispa. Chaymi discipulonkunaqa contestaspa niranku: —Señorlláy manan ni imapas faltawarankuchu, nispanku.
35 Então Jesus lhes perguntou: "Quando eu os enviei sem bolsa, saco de viagem ou sandálias, faltou-lhes alguma coisa? " "Nada", responderam eles.
36 Chaymi Jesusqa paykunata niran: —Kunanmi ichaqa niykichis: Qolqeykichistapas, qoqawniykichistapas apakuychis. Pipapas espadan mana kaqtinqa, p'istukunan p'achata vendespa huk espadata rantikuchun.
36 Ele lhes disse: "Mas agora, se vocês têm bolsa, levem-na, e também o saco de viagem; e se não têm espada, vendam a sua capa e comprem uma.
37 Bibliapin noqamanta escribisqa khaynata nishan: “Payqa huchasapa hinan ñak'arinqa”, nispa [Isaías 53.12]. Noqamanta chay escribisqankuqa cumplikunqapunin, nispa.
37 Está escrito: ‘E ele foi contado com os transgressores’; e eu lhes digo que isto precisa cumprir-se em mim. Sim, o que está escrito a meu respeito está para se cumprir".
38 Hinaqtinmi discipulonkunaqa niranku: —Señorlláy, kaypin kashan ishkay espadakuna, nispanku. Chaymi Jesusqa contestaran: —Saynayá kachun, nispa.
38 Os discípulos disseram: "Vê, Senhor, aqui estão duas espadas". "É o suficiente! ", respondeu ele.
39 Jesusqa Jerusalén llaqtamanta lloqsispanmi, costumbrenman hina, Olivos sutiyoq moqoman riran. Chaymi paywan kushka riranku discipulonkunapas.
39 Como de costume, Jesus foii para o monte das Oliveiras, e os seus discípulos o seguiram.
40 Chay moqoman chayaruqtinkun Jesusqa niran: —Diosmanta mañakuychis, sasachakuykunaña hamuqtinpas, huchaman ama urmanaykichispaq, nispa.
40 Chegando ao lugar, ele lhes disse: "Orem para que vocês não caiam em tentação".
41 Chayta niruspan, Jesusqa discipulonkunamanta huk lawchaman rispa qonqorikuran. Hinaspan Diosmanta mañakuran,
41 Ele se afastou deles a uma pequena distância, ajoelhou-se e começou a orar:
42 khaynata: —Dios Taytalláy, munaspaykiqa kay sasachakuymanta orqoykuway. Ichaqa amayá noqapa munasqayman hinachu ruwasqa kachun; aswanqa qanpa munasqaykiman hinayá ruwasqa kachun, nispa.
42 "Pai, se queres, afasta de mim este cálice; contudo, não seja feita a minha vontade, mas a tua".
43 Chay ratopin hanaq pachamanta huk ángel hamuspa payta astawan kallpancharan.
43 Apareceu-lhe então um anjo do céu que o fortalecia.
44 Jesusqa anchatapuni llakikuspanmi, astawanraq Diosmanta mañakuran. Chaypin hump'inpas yawar hinaraq hatu-hatunmanta pampaman sut'uran.
44 Estando angustiado, ele orou ainda mais intensamente; e o seu suor era como gotas de sangue que caíam no chão.
45 Jesusqa Diosmanta mañakuyta tukuruspanmi, discipulonkunapa kasqanman hamuran. Hinaspan paykunata puñushaqta tariran, ancha llakikuymanta puñuywan vencerachikusqankurayku.
45 Quando se levantou da oração e voltou aos discípulos, encontrou-os dormindo, dominados pela tristeza.
46 Chaymi paykunata niran: —¿Imanaqtintaq qankunari puñushankichís? Hatariychis; hinaspa Diosmanta mañakuychis, diablo tentasuqtiykichis, noqapi allinta confiaspa, huchaman ama urmanaykichispaq, nispa.
46 "Por que estão dormindo? ", perguntou-lhes. "Levantem-se e orem para que vocês não caiam em tentação! "
47 Jesús manaraq rimayta tukushaqtinmi, huknin kaq discipulon Judas Iscariote chayamuran, ashka runakunata pusayukuspa. Hinaspan Jesusman ashuyuran much'ayunanpaq.
47 Enquanto ele ainda falava, apareceu uma multidão conduzida por Judas, um dos Doze. Este se aproximou de Jesus para saudá-lo com um beijo.
48 Chaymi Jesusqa niran: —Judas, ¿huk much'aywanchu noqa Diosmanta Hamuq Runata enemigoykunaman entregawankí? nispa.
48 Mas Jesus lhe perguntou: "Judas, com um beijo você está traindo o Filho do homem? "
49 Chaymi discipulonkunaqa Jesusta niranku: —Señorlláy, ¿kay espadaykuwanchu peleasaqkú? nispanku.
49 Ao verem o que ia acontecer, os que estavam com Jesus lhe disseram: "Senhor, atacaremos com espadas? "
50 Chayta nispanmi, Jesuspa huknin kaq discipulonqa, Israel nacionniyoq sacerdotekunapa jefenpa sirvienten runapa phaña ninrinta espadanwan waqtaspa kuchurparan.
50 E um deles feriu o servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha direita.
51 Saynata ruwaqtinmi Jesusqa niran: —¡Dejaychis; ama peleaychishchu! nispa. Saynata nispanmi, Jesusqa chay sirviente runapa ninrinta tupayuspa, kasqan ratolla sanoyachiran.
51 Jesus, porém, respondeu: "Basta! " E tocando na orelha do homem, ele o curou.
52 Jesusta presochaspa apanankupaq hamuq runakunaqa karanku: Israel nacionniyoq sacerdotekunapa jefenkuna, templopi cuidaq guardiakunapa jefenkuna, hinallataq llaqtapi kamachiq autoridadkunapiwan iman. Hinaqtinmi Jesusqa paykunata khaynata niran: —¿Imanaqtintaq qankunari k'aspikunantin, hinallataq espadakunantin hamurankichis suwata hina hap'iwanaykichispaqrí?
52 Então Jesus disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do templo e aos líderes religiosos que tinham vindo procurá-lo: "Estou eu chefiando alguma rebelião, para que vocês tenham vindo com espadas e varas?
53 Noqaqa Jerusalén templopin sapa p'unchaw qankunapa ñawpaqniykichispi yachachirani. Ichaqa manan ni hayk'aqpas qankunaqa presochawarankichishchu. Kunanmi ichaqa, qankunapaq ña hora chayaramunña. Chaymi qankunaqa diablopa kamachisqan, tutalla hamushankichis, presochawaspa, apawanaykichispaq, nispa.
53 Todos os dias eu estava com vocês no templo e vocês não levantaram a mão contra mim. Mas esta é a hora de vocês — quando as trevas reinam".
54 Jesusta hap'iruspankun, sacerdotekunapa jefenpa palacio wasinman aparanku. Pedroñataqmi mana rikuchikuspalla karu qepallankuta riran.
54 Então, prendendo-o, levaram-no para a casa do sumo sacerdote. Pedro os seguia à distância.
55 Chay wasiman chayaruspankun, chawpi patiopi ninata ratachispa, muyuriqninpi tiyaranku. Chaypin Pedropas paykunawan kushka tiyayullarantaq.
55 Mas, quando acenderam um fogo no meio do pátio e se sentaram ao redor dele, Pedro sentou-se com eles.
56 Hinaqtinmi chaypi huk sirvienta warmi, Pedrota nina ratachisqankupa ladonpi tiyashaqta rikururan. Hinaspan allinta qawapayaspa niran: —Kay runapas Jesuswan kushka puriqmi kashan, nispa.
56 Uma criada o viu sentado ali à luz do fogo. Olhou fixamente para ele e disse: "Este homem estava com ele".
57 Chaymi Pedroqa niran: —¡Paytaqa manan noqaqa reqsinichu! nispa.
57 Mas ele negou: "Mulher, não o conheço".
58 Chaymantan huk runañataq Pedrota chaypi tiyaqta rikuspa nillarantaq: —Qanpas paykunawan kushka puriqmi kashanki, nispa. Pedroñataqmi contestaran: —¡Manan noqaqa paykunawan puriqchu kani! nispa.
58 Pouco depois, um homem o viu e disse: "Você também é um deles". "Homem, não sou! ", respondeu Pedro.
59 Huk hora hinaña pasaruqtinmi, huk runañataq niran: —Kay runaqa cheqaqtapunin Jesuswan kushka puriq. Hinaspapas payqa Galilea provincia llaqtamantan, nispa.
59 Cerca de uma hora mais tarde, outro afirmou: "Certamente este homem estava com ele, pois é galileu".
60 Chaymi Pedroqa niran: —¡Imamantachá rimashankipas, noqaqa manan yachanichu! nispa. Pedro manaraq rimaytapas tukurushaqtinmi, chay ratopipuni gallo waqaramuran.
60 Pedro respondeu: "Homem, não sei do que você está falando! " Falava ele ainda, quando o galo cantou.
61 Hinaqtinmi Jesusqa kutirimuspa Pedrota qawarimuran. Chaymi Pedroqa yuyariran Jesuspa nisqanta: “Kunan tutan manaraq gallo waqaramushaqtin, kinsa kutikama negawanki: ‘Manan Jesustaqa reqsinichu’ nispayki”, nispa nisqanta.
61 O Senhor voltou-se e olhou diretamente para Pedro. Então Pedro se lembrou da palavra que o Senhor lhe tinha dito: "Antes que o galo cante hoje, você me negará três vezes".
62 Chaymi Pedroqa hawaman lloqsimuspa, anchata llakikuspa, renegaymanta waqaran.
62 Saindo dali, chorou amargamente.
63 Jerusalén templopi cuidaq guardiakunan, Jesusmanta chansakuspa burlakuranku. Hinaspan maqaranku.
63 Os homens que estavam detendo Jesus começaram a zombar dele e a bater nele.
64 Hinallataqmi ñawintapas vendawan wataruspanku, maqapiyaspa tapuranku: —Niwaykuyá, ¿pitaq maqashasunkirí? nispanku.
64 Cobriam seus olhos e perguntavam: "Profetize! Quem foi que lhe bateu? "
65 Hinaspan k'amillarankutaq millay rimaykunawan.
65 E lhe dirigiam muitas outras palavras de insulto.
66 P'unchawña karamuqtinmi, llaqtapi kamachiq autoridadkuna, sacerdotekunapa jefenkuna, hinallataq leykunata yachachiq runakunapiwan huñunakuranku. Hinaspan Jesusta apachimuranku paykunapa kasqanku corteman. Chaypin Jesusta tapuranku khaynata:
66 Ao romper do dia, reuniu-se o Sinédrio, tanto os chefes dos sacerdotes quanto os mestres da lei, e Jesus foi levado perante eles.
67 —Kunanyá niwayku, ¿qanchu Diosmanta Hamuq Salvadorqa kankí? nispanku. Hinaqtinmi Jesusqa contestaran: —Arí, nisqaykichis chayqa, manan qankunaqa creewankichismanchu.
67 "Se você é o Cristo, diga-nos", disseram eles. Jesus respondeu: "Se eu vos disser, não crereis em mim
68 Hinallataq imataña tapuykichisman chaypas, manan qankunaqa contestawankichismanchu.
68 e, se eu vos perguntar, não me respondereis.
69 Kunanmantan ichaqa, noqa Diosmanta Hamuq Runaqa, tukuy atiyniyoq Diospa phaña ladonpi tiyasaq, nispa.
69 Mas de agora em diante o Filho do homem estará assentado à direita do Deus Todo-poderoso".
70 Hinaqtinmi llapallan chaypi kaq runakunaqa tapuranku: —Saynaqa, ¿qanchu kanki Diospa wawan? nispanku. Chaymi Jesusqa contestaran: —Arí, qankunapunin nishankichis, nispa.
70 Perguntaram-lhe todos: "Então, você é o Filho de Deus? " "Vós estais dizendo que eu sou", respondeu ele.
71 Chaymi paykunaqa niranku: —¿Imapaqñataq más testigokunatapas munanchisrí? Noqanchis kikinchispunin, paypa siminmanta uyarishanchis rimasqantaqa, nispanku.
71 Eles disseram: "Por que precisamos de mais testemunhas? Acabamos de ouvir dos próprios lábios dele".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.