Romanos 1

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Noka, Pablo, Cristo Jesuspa camachin cani, cachan canaypaj ajllaska ima. Diostaj t'akawarka sumaj willanasninta willaranaypaj. Ajinamanta kelkamushayquichej.
1 Eu, Paulo, escravo de Cristo Jesus, chamado para ser apóstolo e enviado para anunciar as boas-novas de Deus, escrevo esta carta.
2 Chay sumaj willanasta unaymantapacha runasman Dios konanta nerka willajcunannejta santa palabranpi.
2 Deus prometeu as boas-novas muito tempo atrás nas Escrituras Sagradas, por meio de seus profetas.
3 Chay sumaj willanaska Wawan Cristomantamin. Payka cay pachapi runa cananpaj, Davidpa mirayninmanta nacecorka.
3 Elas se referem a seu Filho, que, como homem, nasceu da linhagem do rei Davi,
4 Payta Dioska wañuymanta causarichispa atiyniyoj Wawan caskanta Santo Espiritunejta sut'ita ricucherka. Payka Señorninchej Jesuscristo.
4 e, quando o poder do Espírito Santo o ressuscitou dos mortos, foi demonstrado que ele era o Filho de Deus. Ele é Jesus Cristo, nosso Senhor.
5 Paynejta c'acha Dios qhuyacuyninwan atiyta kowarkaycu cachasnin canaycupaj. Sutinpitaj cachamuwarka tucuy llajtasman willarajta, paycunaka paypi jap'icuspa casunancupaj.
5 Por meio dele recebemos a graça e a autoridade, como apóstolos, de chamar os gentios em toda parte a crer nele e lhe obedecer, em honra de seu nome.
6 Kancuna waj llajtayojcunatapis Dios wajyasorkachej Jesucristopi jap'icunayquichejpaj.
6 E vocês estão entre esses gentios chamados para pertencer a Jesus Cristo.
7 Cunanka Roma llajtapi tiyacojcunaman kelkamushayquichej. Kancunata munacuspa Dios wajyasorkachej payman t'akaska canayquichejpaj. Dios Tatanchejpa, Señorninchej Jesuscristoj c'acha yanapaynin tucuy kancunawan cachun. Ajinapi Cristowan ujchaska allillanpi causacuychej.
7 Escrevo a todos vocês que estão em Roma, amados por Deus e chamados para ser seu povo santo. Que Deus, nosso Pai, e o Senhor Jesus Cristo lhes deem graça e paz.
8 Ñaupajtaka Diosniyman graciasta koshani Jesucristonejta tucuy kancuna Diospi jap'icuskayquichejraycu. Chay jap'icuskayquichej tucuy cay pachapi willaska caskanraycu graciasta koni.
8 Antes de tudo, quero dizer que, por meio de Jesus Cristo, agradeço a meu Deus por todos vocês, pois sua fé nele é comentada em todo o mundo.
9 Payta tucuy sonkoywan yupaychani Wawan Cristomanta willaraspa. Mana sakespa kancunapaj Diosmanta mañacoj caskayta paymin yachan.
9 O Deus a quem sirvo em meu espírito, anunciando as boas-novas a respeito de seu Filho, sabe como nunca deixo de me lembrar de vocês
10 Mañacushanipunitaj kancunata watucunaypaj, Dios munajtenka jamunaypuni cananpaj.
10 em minhas orações, sempre pedindo, se for da vontade de Deus, uma oportunidade de ir vê-los.
11 Mayta ricuyta munashayquichej yanapasunayquichejpaj Cristowan ujchaska causayniyquichejpi aswan callpachaskas canayquichejpaj.
11 Desejo muito visitá-los, a fim de compartilhar com vocês alguma dádiva espiritual que os ajude a se fortalecerem.
12 Purajmanta sonkochanacusunchej. Ajinapimin Diospi jap'icuskayquichejraycu sonkochawanquichej. Nokapis paypi jap'icuskaywan sonkochaskayquichej.
12 Quando nos encontrarmos, quero encorajá-los na fé, e também quero ser encorajado por sua fé.
13 Hermanosníy, cayta willaskayquichej: Ashqha cutista kancunata watucuyta munarkani. Astawanpis cunancama jarc'aska cani. Munanitaj kancuna chaupipipis waj llajtaspijina sumaj pokoyta ricuyta. Chayka canman Diospi jap'icuspa wiñajtiyquichej.
13 Quero que saibam, irmãos, que muitas vezes planejei visitá-los, mas até agora fui impedido. Meu desejo é trabalhar entre vocês e ver frutos espirituais como tenho visto entre outros gentios,
14 Diosman manu cani tucuyman willaranaypaj, griego parlajcunaman mana griego parlajcunamanapis, yachayniyojcunaman mana yachayniyojcunamanpis.
14 pois sinto grande obrigação tanto para com os gregos como os bárbaros, tanto para com os instruídos como os não instruídos.
15 Chayraycu kancuna Romapi tiyacojcunamanpis tucuy atiskaywan Cristomanta willaranaypaj listo cashani.
15 Por isso, aguardo com expectativa para visitá-los, a fim de anunciar as boas-novas também a vocês, em Roma.
16 Cay sumaj willanasmantaka mana p'enkacunichu Diospa atiynin caskanraycu. Juchamanta wiñaypaj cacharichinanpaj atiyniyojmin tucuy paypi jap'icojcunata, ñaupajta israelcunata waj llajtayojcunatapis.
16 Pois não me envergonho das boas-novas a respeito de Cristo, que são o poder de Deus em ação para salvar todos os que creem, primeiro os judeus, e também os gentios.
17 Cay sumaj willanaspimin Diospa chekan caynin ricuchicun. Ricuchicun imaynatachus paypi jap'icoj runata chekanpaj khawananta. Ricuchicullantaj Diospi jap'icuspa runaka wiñaypaj paywan cusca causananpis. Chayka Diospa palabran niskanmanjina: “Chekan runaka causanka Diospi jap'icuskannejta”.
17 As boas-novas revelam como Deus nos declara justos diante dele, o que, do começo ao fim, é algo que se dá pela fé. Como dizem as Escrituras: “O justo viverá pela fé”.
18 Janaj pachapi tiyacoj Dioska ricuchin phiñacuyninta tucuy mana casucojcunaman tucuy sajrata ruwajcunamanpis. Paycunaka sajra ruwaskasnincuwan cheka cajta jarc'ancu.
18 Assim, Deus mostra do céu sua ira contra todos que são pecadores e perversos, que por sua maldade impedem que a verdade seja conhecida.
19 Yuyaynincupeka Diosmanta yachancuña. Diosmin chay yachayninta paycunaman sut'incharka.
19 Sabem a verdade a respeito de Deus, pois ele a tornou evidente.
20 Diostaka runas mana atincuchu ricuyta. Astawanpis tucuy imata ruwaskanmantapacha yachayninta runas sut'ita ricuncu entiendenancupaj. Wiñay atiynin, Dios cayninpis ruwaskannejta ricuchiska cashan. Chayraycu ni imata atincuchu cutichiyta juchayoj caspaka.
20 Por meio de tudo que ele fez desde a criação do mundo, podem perceber claramente seus atributos invisíveis: seu poder eterno e sua natureza divina. Portanto, não têm desculpa alguma.
21 Ajinaka paymanta yachashaspapis mana Diostajinachu jatuncharkancu nitaj graciasta korkancuchu. Astawanpis yankha tanteyacuskancunejta sonkoncupis lakhayachiskajina cajtin yuyaskasnincu manacajman tucorkancu.
21 Sim, eles conheciam algo sobre Deus, mas não o adoraram nem lhe agradeceram. Em vez disso, começaram a inventar ideias tolas e, com isso, sua mente ficou obscurecida e confusa.
22 Yachayniyoj caskancuta nicuspapis, mana yuyayniyojman tucuporkancu.
22 Dizendo-se sábios, tornaram-se tolos.
23 Ni jayc'aj wañoj Diosta jatunchayta sakepuspataj tucucoj ruwaska dioscunata jatunchayta kallarerkancu. Chay ruwaskacunataj cancu: runajina, p'iskojina, uywajina, catarijinapis.
23 Trocaram a grandeza do Deus imortal por imagens de seres humanos mortais, bem como de aves, animais e répteis.
24 Chayraycu Diospis munaynincuman runasta sakerparerka millay ruwaskasnincuwan paycunapura cuerposnincuta p'enkachinancupaj.
24 Por isso, Deus os entregou aos desejos pecaminosos de seu coração. Como resultado, praticaram entre si coisas desprezíveis e degradantes com o próprio corpo.
25 Diospa cheka cayninmanta cajta khesachaspa llulla cajta khaterkancu. Ruwaskasnillanta jatunchaspa yupaycharkancu. Manataj yupaycharkancuchu tucuy imata ruwaj Diostaka. Payka wiñaypaj yupaychaskamin. Ajina cachun.
25 Trocaram a verdade sobre Deus pela mentira. Desse modo, adoraram e serviram coisas que Deus criou, em lugar do Criador, que é digno de louvor eterno! Amém.
26 Chayraycu Dios paycunata sakerparerka millay sinch'i munaynincuman. Warmispis warmi canancuta khesacharkancu cuerposnincuwan waj sajra imasta ruwaspa.
26 Por isso, Deus os entregou a desejos vergonhosos. Até as mulheres trocaram sua forma natural de ter relações sexuais por práticas não naturais.
27 Ajinallatataj kharispis warmiwan chekan causayta sakeporkancu. Millay munaynincuwan k'oñirispataj kharis kharipura p'enkay cajta ruwancu. Chay millay munaynincumanta juchancumanjinataj cuerposnincupi ñac'ariyta jap'incu.
27 E os homens, em vez de ter relações sexuais normais com mulheres, arderam de desejo uns pelos outros. Homens praticaram atos indecentes com outros homens e, em decorrência desse pecado, sofreram em si mesmos o castigo que mereciam.
28 Paycunaka manacajpaj Diosta khawarkancu. Diospis chaymanjinallatataj paycunata sakerparerka manacaj yuyaymanjina mana ruwana cajta ruwanancupaj.
28 Uma vez que consideraram que conhecer a Deus era algo inútil, o próprio Deus os entregou a um inútil modo de pensar, deixando que fizessem coisas que jamais deveriam ser feitas.
29 Cayjina imaymana sajra ruwaycunawan junt'a cancu: Mana chekan ruwaycuna, sajra ruwaycuna, munapayaycuna, sajra yuyaycuna. Ajinapi cancu envidianacoj, runa wañuchi, phiñanacoj, pantachej, sajra yuyaywan ruwaj, cuento apaj,
29 A vida deles se encheu de toda espécie de perversidade, pecado, ganância, ódio, inveja, homicídio, discórdia, engano, malícia e fofocas.
30 ch'ataj, Diosta chejnicoj, insultaj, jatunchacoj, mayta mentacoj, yuyayninwan sajra imasta waquichej, tatata mamata mana casoj,
30 Espalham calúnias, odeiam a Deus, são insolentes, orgulhosos e arrogantes. Inventam novas maneiras de pecar e desobedecem a seus pais.
31 mana yuyayniyoj, niskasninta mana junt'aj, mana munacuyniyoj, mana allinyacuyniyoj, mana qhuyacuyniyoj.
31 Não têm entendimento, quebram suas promessas, não mostram afeição nem misericórdia.
32 Paycunaka yachancu Diospa chekan niskanmanjina chayjinata ruwajcunaka wañunancupaj juchachaskas caskancuta. Chayta yachashaspapis sajra cajta ruwallancupuni astawanpis chayta ruwajcunawan cusca cusicuncuraj.
32 Sabem que, de acordo com a justiça de Deus, quem pratica essas coisas merece morrer, mas ainda assim continuam a praticá-las. E, o que é pior, incentivam outros a também fazê-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.