Mateus 9

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Jesuska barcoman yaycuspa ujnin kocha chimpaman rerka. Chaymantataj llajtanman chayarka.
1 Jesus entrou num barco e atravessou o mar até a cidade onde morava.
2 Ajinallaman uj mana cuyurej suchu runata siriskata callapunpi payman wantumusharkancu. Jesustaj reparaspa Diospi chekata jap'icuskancuta chay runata nerka: —Wawáy, ama manchachicuychu. Juchasniyqui khechuskasña cancu, —nispa.
2 Algumas pessoas lhe trouxeram um paralítico deitado numa maca. Ao ver a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: “Anime-se, filho! Seus pecados estão perdoados”.
3 Waquin yachaysapacuna sonkoncupi nisharkancu: “Cay runaka Dios caskanmanjina parlaspa payta phiñachishan”, nispa.
3 Alguns mestres da lei disseram a si mesmos: “Isso é blasfêmia!”.
4 Jesustaj yuyaskancuta yachaspa nerka: —¿Imaraycutaj chayjina sajrata sonkoyquichejpi yuyashanquichejrí?
4 Jesus, percebendo o que pensavam, perguntou: “Por que vocês reagem com tanta maldade em seu coração?
5 Cay runaman nejtiy “juchasniyqui khechuskaña” nispaka, mana ricunquichejchu chekachus manachus caskantaka. Astawanrí cay mana cuyurej runata jatarichiyman chayka, ricuwajchej.
5 O que é mais fácil dizer: ‘Seus pecados estão perdoados’ ou ‘Levante-se e ande’?
6 Noka, Diospa cachaska Runan caspa, cay pachapi atiyniyoj cani juchasta khechunaypaj. Chayta yachanayquichejpaj cay mana cuyurej runata nini: Jataricuy. Callapuyquita okharicapuspa ripuy wasiyquiman.
6 Mas eu lhes mostrarei que o Filho do Homem tem autoridade na terra para perdoar pecados”. Então disse ao paralítico: “Levante-se, pegue sua maca e vá para casa”.
7 Runataj jataricuspa wasinman riporka.
7 O homem se levantou e foi para casa.
8 Ashqha runasri chayta ricuspa manchachicorkancu. Diosta yupaycharkancutaj chayjina atiyta runasman koskanmanta.
8 Ao ver isso, a multidão se encheu de temor e louvou a Deus por ele ter dado tal autoridade aos seres humanos.
9 Jesuska chaymanta ripuspa Mateo sutiyoj runata ricorka. Mateori vendejcunamanta cobrana wasipi tiyacusharka. Jesustaj payta nerka: —Yachacojníy cay, —nispa. Jatarispataj Jesusta khaticorka.
9 Enquanto Jesus caminhava, viu um homem chamado Mateus sentado onde se coletavam impostos. “Siga-me”, disse-lhe Jesus, e Mateus se levantou e o seguiu.
10 Ajinaka Jesús yachacojcunanwan Mateoj wasinpi miqhusharka. Chay wasimantaj ashqha impuesto jap'ejcuna, juchasapaspaj khawaska runaswan jamorkancu paycunawan miqhoj.
10 Mais tarde, na casa de Mateus, Jesus e seus discípulos estavam à mesa, acompanhados de um grande número de cobradores de impostos e pecadores.
11 Chayta ricuspataj fariseo partemanta runas Jesuspa yachacojcunanta taporkancu: —¿Imaraycutaj yachachisojniyquichejka impuesto jap'ejcunawan juchasapaswan cusca miqhunrí?
11 Quando os fariseus viram isso, perguntaram aos discípulos: “Por que o seu mestre come com cobradores de impostos e pecadores?”.
12 Jesusrí chayta uyarispa nerka: —Onkoska runaslla medicotaka munancu manataj sano runaska.
12 Jesus ouviu o que disseram e respondeu: “As pessoas saudáveis não precisam de médico, mas sim os doentes”.
13 Kancunari sumajta yachamuychej Dios cayta niskanta: “Runas qhuyanacunancoka astawan cusichiwan uywa wañuska jaywanasmanta niskaka”. Juchasapasta wajyaj jamorkani paycuna sajra ruwaskasnincuta sakespa Diosman cutirinancupaj. Manataj jamorkanichu chekan cajcunata wajyaj, —nispa.
13 E acrescentou: “Agora vão e aprendam o significado desta passagem das Escrituras: ‘Quero que demonstrem misericórdia, e não que ofereçam sacrifícios’. Pois não vim para chamar os justos, mas sim os pecadores”.
14 Chanta Juanpa yachacojcunan Jesusman chimpaycorkancu. Taporkancutaj: —Nokaycu, fariseocunawan ayunaycu ajllaska p'unchaycunapi yachacuskaycumanjina. Kanpa yachacojcunayquirí ¿imaraycutaj mana ayunancuchu paycunajinata?
14 Os discípulos de João Batista foram a Jesus e lhe perguntaram: “Por que seus discípulos não têm o hábito de jejuar, como nós e os fariseus?”.
15 Jesusrí paycunaman cuticherka: —¿Casamientoman wajyaskacunaka phutiska uyasllachu cancuman casaracoj runa paycunawan cashajtin? Waj p'unchaycuna jamojtincurí paycunamanta casaracoj runa khechuska canka. Chaypacha yachacojcunay phutiywan mana miqhonkancuchu, —nispa.
15 Jesus respondeu: “Por acaso os convidados de um casamento ficam de luto enquanto festejam com o noivo? Um dia, porém, o noivo lhes será tirado, e então jejuarão.
16 Cay quiquinchanawan mosoj yachachiyninmanta parlarka: —Ni pipis uj mosoj remiendota uj mauc'a p'achaman siraycunmanchu. Chayta ruwanman chayka, mosoj p'achamanta remiendoka k'entispa aswan jatunta lliq'irparinman mauc'a p'achataka.
16 “Além disso, ninguém remendaria uma roupa velha usando pano novo. O pano rasgaria a roupa, deixando um buraco ainda maior.
17 Manallataj pipis mosoj pokoshaj vinota mauc'a karasman churanchu. Chayta ruwanman chayka, pokoshaj vinoka phatarparichinman mauc'a karastaka. Ajinapitaj karas lliq'iycucunman vinotaj jich'acuspa chincapunman. Chayraycu mosoj vinotaka mosoj karasman churana tiyan. Ajinamanta iscaynincu allin wakaychaskas cancu, —nispa yachacherka Jesús.
17 “E ninguém colocaria vinho novo em velhos recipientes de couro. O couro se arrebentaria, deixando vazar o vinho, e os recipientes velhos se estragariam. Vinho novo é guardado em recipientes novos, para que ambos se conservem”.
18 Jesús cay imasmanta parlashajtillanraj uj curaj runa payman kayllaycorka. Jesusta yupaychaspataj nerka: —Tatáy, warmi waway cunallan wañupun. Astawanpis payman maquiyquita churanayquipaj jamuy. Wawayka chaywan causarenka, —nispa.
18 Enquanto Jesus ainda falava, o líder da sinagoga local veio e se ajoelhou diante dele. “Minha filha acaba de morrer”, disse. “Mas, se o senhor vier e puser as mãos sobre ela, ela viverá.”
19 Ajinataj Jesuska rerka curaj runawan cusca. Yachacojcunanpis Jesuswan rerkancu.
19 Então Jesus e seus discípulos se levantaram e foram com ele.
20 Rishajtincutaj uj warmi Jesusman kayllaycorka. Payka chunca iscayniyoj watastaña yawar apay onkoywan carka. Khepanmanta jamuspataj Jesuspa ponchonpa t'icasninta jap'irerka.
20 Nesse instante, uma mulher que havia doze anos sofria de hemorragia se aproximou por trás dele e tocou na borda de seu manto,
21 Ajinata ruwarka sonkonpi niskanraycu: “P'achallantapis llanqharisaj chayka, thañicapusaj”.
21 pois pensava: “Se eu apenas tocar em seu manto, serei curada”.
22 Jesusrí cutiricuspa warmita khawarerka. Nerkataj: —Cusicuy, mamáy. Diospi jap'icuskayquiraycu thañiska canqui. Warmeka chaypachita sumajta thañicaporka.
22 Jesus se voltou e, quando a viu, disse: “Filha, anime-se! Sua fé a curou”. A partir daquele momento, a mulher ficou curada.
23 Jesustaj curaj runaj wasinman chayamuspa p'ampanapaj tocajcunata ricorka. Ashqha ch'ajwashaj runastapis ricuspataj
23 Quando Jesus chegou à casa do líder da sinagoga, viu a multidão agitada e ouviu a música fúnebre.
24 nerka: —Ithiricuychej. Imillitaka mana wañuporkachu. Manachayrí puñushallan, —nispa. Runastaj Jesusta asipayarkancu.
24 “Saiam daqui!”, disse ele. “A menina não está morta; está apenas dormindo.” Os que estavam ali riram dele.
25 Jesuska paycunata jawaman llojsichispa wasiman yaycorka. Imillitatataj maquinmanta jap'ispa causaricherka.
25 Depois que a multidão foi colocada para fora, Jesus entrou e tomou a menina pela mão, e ela se levantou.
26 Chay ruwaskanmantari tucuynejpi runas yacharkancu.
26 A notícia desse milagre se espalhou por toda a região.
27 Jesús chaymanta ripushajtintaj iscay ciego runas paypa khepanta khaterkancu. Khaparispa nerkancu: —Diospa ajllaskan Cristo,qhuyacuwaycu.
27 Depois que Jesus saiu dali, dois cegos foram atrás dele, gritando: “Filho de Davi, tenha misericórdia de nós!”.
28 Jesuska wasiman yaycorka. Chaymantataj ciego runaska payman kayllaycorkancu. Jesusri paycunata tapurerka: —¿Tucuy sonkowanchu creenquichej kancunata thañichiyta atinayta? Paycunataj cuticherkancu: —Arí, tucuy atiyniyoj Señor, —nispa.
28 Quando Jesus entrou em casa, os cegos se aproximaram, e ele lhes perguntou: “Vocês creem que eu posso fazê-los ver?”. “Sim, Senhor”, responderam eles.
29 Chanta Jesuska ñawisnincuta llanqhaycuspa nerka: —Diospi jap'icuskayquichejmanjina ricuychej.
29 Ele tocou nos olhos dos dois e disse: “Seja feito conforme a sua fé”.
30 Ciegostaj ricorkancu. Chaymanta Jesús sinch'ita paycunata nerka: —Ama ni pimanpis willaychejchu, —nispa.
30 Então os olhos deles se abriram e puderam ver. Jesus os advertiu severamente: “Não contem a ninguém”.
31 Paycunarí Jesuspa niskanta mana casorkancuchu. Astawanpis tucuy chay jallp'anejpi Jesusmanta willarkancu.
31 Eles, porém, saíram e espalharam sua fama por toda a região.
32 Paycuna llojsishajtincutaj runas Jesusman supayniyoj uj upa runata pusamorkancu.
32 Quando partiram, foi levado a Jesus um homem que não conseguia falar porque estava possuído por um demônio.
33 Jesusri supayta kharkorka. Chay quiquinpachataj upaka parlarerka. Chaypi caj ashqha runastaj t'ucusharkancu: —¡Ni jayc'ajpis cayjina imaska Israel jallp'api ricucorkachu! —nispa.
33 O demônio foi expulso e, em seguida, o homem começou a falar. As multidões ficaram admiradas. “Jamais aconteceu algo parecido em Israel!”, exclamavam.
34 T'akacoj fariseocunarí nerkancu: —Chay runaka supaycunaj curajnincoj atiyninwan supaycunata kharkon, —nispa.
34 Os fariseus, contudo, disseram: “Ele expulsa demônios porque o príncipe dos demônios lhe dá poder”.
35 Jesuska tucuy llajtasta ranchostawan purerka. Tantacuna-wasisnincupitaj yachachisharka. Willarasharka sumaj willanastapis Diospa ajllaskan cay pachapi caskanta camachinanpaj. Tucuy laya onkoyniyojcunatapis nanayniyojcunatapis thañicherka.
35 Jesus andava por todas as cidades e todos os povoados da região, ensinando nas sinagogas, anunciando as boas-novas do reino e curando todo tipo de enfermidade e doença.
36 Chanta ashqha runasta ricuspa paycunata may munacuywan qhuyacorka. Jesuspa sonkon nanarka paycunata llaquiywan sayc'uskasta llauchhuyaskastataj ricuspa. Imaraycuchus paycunaka mana michejniyoj ovejasjina carkancu.
36 Quando viu as multidões, teve compaixão delas, pois estavam confusas e desamparadas, como ovelhas sem pastor.
37 Chantataj yachacojcunanman nerka: —Cheka Diosmanta chincapushaj runaska uj jatun trigo chajrajina cancu. Ashqha trigo cashan ruthunapajjina pokoskaña. Ruthojcunarí pisislla cancu.
37 Disse aos discípulos: “A colheita é grande, mas os trabalhadores são poucos.
38 Chayraycu tucuy atiyniyoj Diosmanta mañacuychej llanc'ajcunata uskhayta chajranman cachamunanta. Caytaka paymin camachin.
38 Orem ao Senhor da colheita; peçam que ele envie mais trabalhadores para seus campos”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.