Mateus 7
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NVT
1 ‘Ama waj runata juchachaychejchu mana allinta yachaspaka. Ajinapi kancuna manallataj juchachaskaschu canquichej manacajmantaka.
1 “Não julguem para não serem julgados,
2 ‘Imaynatachus runa-masisniyquichejta khawanquichej chayjinallatataj Dios kancunata khawasonkachej. Ima chhicantachus wajcunaman konquichej chay chhicamanjinallataj Dios kancunaman kosonkachej.
2 pois vocês serão julgados pelo modo como julgam os outros. O padrão de medida que adotarem será usado para medi-los.
3 ‘Uj jatun curcujina kanpa jatun pantaskayquita mana reparacuspaka ¿imaynatataj uj ichhu k'opajina hermanoyquej juch'uy pantaskanta khawaranquirí?
3 “Por que você se preocupa com o cisco no olho de seu amigo enquanto há um tronco em seu próprio olho?
4 Quiquin ñawiyquipitaj jatun curcu cashajtin ¿imaynatataj hermanoyquita atinqui niytarí: “Hermanóy, sakellaway ichhu k'opata ñawiyquimanta orkhosunayta?” nispa.
4 Como pode dizer a seu amigo: ‘Deixe-me ajudá-lo a tirar o cisco de seu olho’, se não consegue ver o tronco em seu próprio olho?
5 Puraj uya, chay curcutaraj ñawiyquimanta orkhonqui. Chanta aswan sut'ita ricunqui juch'uy k'opata hermanoyquejpa ñawinmanta orkhonayquipajka.
5 Hipócrita! Primeiro, livre-se do tronco em seu olho; então você verá o suficiente para tirar o cisco do olho de seu amigo.
6 ‘Dios kosuskayquichejtaka ama koychejchu phiña sajra alkosjina runasmanka, janch'ojtincu kancunata ama qhanispa tucuchisunancupaj. Nitaj millay qhuchijina causaj runasmanka Dios kosuskayquichejtapiswijch'uychejchu ama saruycunancupaj mana cajtajina.
6 “Não deem o que é santo aos cães, nem joguem pérolas aos porcos; pois os porcos pisotearão as pérolas, e os cães se voltarão contra vocês e os atacarão.”
7 ‘Diosmanta mañacullaychejpuni, payka kosonkachejtaj. Masc'aychejpuni, Dioska tarichisonkachejtaj. WajyallaychejpuniDiostaj puncuta kancunaman quicharisonkachej.
7 “Peçam, e receberão. Procurem, e encontrarão. Batam, e a porta lhes será aberta.
8 Chekamanta mana sakespa mañacojka jap'enkapuni masc'ajtaj tarenkapuni. Mana sakespa wajyajmanpis puncoka quichariconkapuni.
8 Pois todos que pedem, recebem. Todos que procuram, encontram. E, para todos que batem, a porta é aberta.
9 ‘Astawanpis, wawan t'antata mañacojtin ¿pitaj, kancuna tatasmanta, uj rumita jaywanman?
9 “Respondam: Se seu filho lhe pedir pão, você lhe dará uma pedra?
10 Chayrí wawan challwata mañacojtin ¿uj cataritachu jaywanman?
10 Ou, se pedir um peixe, você lhe dará uma cobra?
11 Kancuna juchasapa runaslla cashaspapis wawasniyquichejmanka allin imastapuni koyta yachanquichej. May astawanraj janaj pacha Dios Tatayquichejka sumaj imasta konka paymanta mañacojmanka.
11 Portanto, se vocês, que são maus, sabem dar bons presentes a seus filhos, quanto mais seu Pai, que está no céu, dará bons presentes aos que lhe pedirem!”
12 ‘Chayraycu imaynatachá munanquichej runas kancunaman ruwanancuta ajinallatataj kancunapis paycunaman ruwaychej. PalabranpiDioska chayta ruwananchejta camachin.
12 “Em todas as coisas façam aos outros o que vocês desejam que eles lhes façam. Essa é a essência de tudo que ensinam a lei e os profetas.”
13 ‘Wiñay causayman chayrí wiñay wañuyman kancuna yaycuyta ajllanayquichej tiyan. Imaraycuchus wiñay wañuyman puncoka jatunmin, chayman chayaj ñanpis. Ashqhastaj chaynejta yaycuncu. Wiñay causayman yaycuchej puncurí c'ullcumin, chayman chayanapaj ñanpis c'ullcullataj. Pisistaj Diospa munayninta ruwaspa wiñay causayman yaycuncu. Chayraycu c'ullcu puncunejta yaycuychej.
13 “Entrem pela porta estreita. A estrada que conduz à destruição é ampla, e larga é sua porta, e muitos escolhem esse caminho.
14 — ausente —
14 Mas a porta para a vida é estreita, e o caminho é difícil, e são poucos os que o encontram.”
15 ‘Khawacuychej llulla yachachejcunamanta. Chaycunaka pantachisunayquichejpaj jamuncu. Paycunaka ovejaman rijch'acojjinalla cancu, sonkosnincupirí yarkhaska atojcunajina cancu.
15 “Tomem cuidado com falsos profetas que vêm disfarçados de ovelhas, mas que, na verdade, são lobos esfomeados.
16 Sach'astaka pokoynincumanta rejsinquichej. Ajinallatataj paycunataka ruwaskancumanta atinquichej rejsiyta. Ni jayc'aj uvaska qhishcarara sach'itamanta pallacunchu. Nitaj higoska pallacunchu qhishca sach'asmantapis.
16 Vocês os identificarão por seus frutos. É possível colher uvas de espinheiros ou figos de ervas daninhas?
17 Ajinata tucuy allin sach'aka sumaj pokoyta pokon. Uj mana allin sach'arí mana sumaj pokoyniyojllataj.
17 Da mesma forma, a árvore boa produz frutos bons, e a árvore ruim produz frutos ruins.
18 Allin sach'aka mana jayataka pokonchu. Nitaj mana allin sach'apis allin misq'itaka pokonchu.
18 A árvore boa não pode produzir frutos ruins, e a árvore ruim não pode produzir frutos bons.
19 Tucuy mana allinta pokoj sach'ataka runas c'utuncu ninamantaj wijch'uncu.
19 Toda árvore que não produz bons frutos é cortada e lançada ao fogo.
20 Chayraycu kancunapis runastaka ruwaskasnincumantarejsinquichej.
20 Portanto, é possível identificar a pessoa por seus frutos.”
21 ‘Simillancuwan “Ay, Señorníy, Tatáy”, nejcuna Dios camachin, chayman mana yayconkancuchu. Manachayka janaj pachapi tiyacoj Dios Tataypa munayninta ruwajcunalla paypaman yayconkancu.
21 “Nem todos que me chamam: ‘Senhor! Senhor!’ entrarão no reino dos céus, mas apenas aqueles que, de fato, fazem a vontade de meu Pai, que está no céu.
22 Cutimojtiy, chay p'unchay ashqhas niwankancu: “Ay, Señorníy, Tatáy ¿manachu willanasniyquita willararkaycu? ¿Manachu atiyniyquiwan runasmanta supaycunata kharkorkaycu? ¿Manachu ashqha t'ucuna ruwanastapis atiyniyquiwan ruwarkaycu?” nispa.
22 No dia do juízo, muitos me dirão: ‘Senhor! Senhor! Não profetizamos em teu nome, não expulsamos demônios em teu nome e não realizamos muitos milagres em teu nome?’.
23 Chantarí nokataj tucuypa ñaupakencupi paycunaman sut'inchasaj: “Kancunataka ni jayc'aj rejserkayquichejchu. Mana nokajpatachu canquichej. Kancuna, sajrata ruwajcuna ripuychej nokamanta”, nispa.
23 Eu, porém, responderei: ‘Nunca os conheci. Afastem-se de mim, vocês que desobedecem à lei!’.”
24 ‘Chayraycu cay niskasniyta uyarispa sumajta casojlla, nokapajka sumaj yuyayniyoj runajina cashan. Payka sinch'i rumi patapi wasichaj runajina cashan.
24 “Quem ouve minhas palavras e as pratica é tão sábio como a pessoa que constrói sua casa sobre uma rocha firme.
25 Paraka sinch'ita jich'acamorka. Mayustaj ashqha yacuwan chayamorkancu. Wayrapis jatun callpawan wayraspa chay wasiman komorka. Wasiri mana urmarkachu sinch'i rumipi wasichaska caskanraycu.
25 Quando vierem as chuvas e as inundações, e os ventos castigarem a casa, ela não cairá, pois foi construída sobre rocha firme.
26 Cay niskasniyta uyarispa tucuy mana casojrí nokapajka mana yuyayniyoj runajina cashan. T'iyupi wasinta wasichaj runajina cashan.
26 Mas quem ouve meu ensino e não o pratica é tão tolo como a pessoa que constrói sua casa sobre a areia.
27 Sinch'ita paraka jich'acamorka. Mayustaj ashqha yacuwan chayamorkancu. Wayrapis may callpawan chay wasiman komorka. Wasitaj manchayta urmarka.
27 Quando vierem as chuvas e as inundações e os ventos castigarem a casa, ela cairá com grande estrondo.”
28 Jesús cay imasmanta parlayta tucorka. Ashqha runastaj paypa yachachiskanmanta mayta t'ucorkancu.
28 Quando Jesus acabou de dizer essas coisas, a multidão ficou maravilhada com seu ensino,
29 Imaraycuchus pay Diospa atiyninwan yachachisharka, manataj paycunaj yachachejnincujinallachu.
29 pois ele ensinava com verdadeira autoridade, diferentemente dos mestres da lei.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.