Mateus 24
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH
1 Jesuska yupaychana-wasimanta llojsiytawan ripusharka. Yachacojcunari payman kayllaycorkancu yupaychana-wasita ricuchispa.
1 Jesus saiu do pátio do Templo, e, quando já estava indo embora, os seus discípulos chegaram perto dele e chamaram a sua atenção para os edifícios do Templo.
2 Paytaj paycunaman cutichispa nerka: —¿Tucuy cay sumachej rumismanta wasista ricushanquichejchu? Chekamanta caycunaka k'alata urmachiskas cankancu. Nitaj uj rumillapis waj rumiwan sayashaj sakeskachu canka.
2 Então ele disse:
3 Chanta Jesús Olivos orko patapi tiyaricuskantawan yachacojcunaka sapallancu payman kayllaycorkancu. Taporkancutaj: —Niwaycu ¿mayc'ajtaj tucuy chayka ruwaconkarí? ¿Ima ricuchinastaj canka cutimunayquimanta cay pachaj tucucunanmantawan?
3 Jesus estava sentado no monte das Oliveiras. Então os discípulos chegaram perto dele e lhe perguntaram em particular: — Conte para nós quando é que isso vai acontecer. Que sinal haverá para mostrar que chegou o tempo de o senhor voltar e de tudo acabar?
4 Jesustaj paycunaman cuticherka: —Sumajta khawacuychej ama pantachiskas canayquichejpaj.
4 Jesus respondeu:
5 Arí, ashqhas llullacuspa sutiypi jamonkancu. Nenkancutaj: “Noka Diospa ajllaskan cani”, nispa. Ashqhasta pantarachenkancu.
5 Porque muitos vão aparecer fingindo ser eu e dizendo: “Eu sou o
6 Reparaychej: Guerrasmanta waj guerra canayashallaskanmantataj uyarinquichej. Guerrasmanta parlajta uyarispapis ama manchachicuychejchu. Chay imaska canancupuni tiyan. Astawanpis manaraj tucucuyrajchu canka.
6 Não tenham medo quando ouvirem o barulho de batalhas ou notícias de guerras. Tudo isso vai acontecer, mas ainda não será o fim.
7 Imaraycuchus uj ayllu waj aylloj contranpi okhariconka. Uj llajtayoj runas waj llajtayoj runaspa contranpi makanacunapaj okhariconkancu. Yarkhaycuna onkoycunapis canka. Jallp'apis caynejpi jakaynejpi qharcatitenka.
7 Uma nação vai guerrear contra outra, e um país atacará outro. Em vários lugares haverá falta de alimentos e tremores de terra.
8 Tucuy chay imasri onkocoj warmej nanaynin kallarinajina sinch'i canka. Ajinata runas mayta ñac'arenkancu.
8 Essas coisas serão como as primeiras dores de parto.
9 ‘Chaypachamin sinch'i llaquichiskas canayquichejpaj jaywaycusonkachej wañuchisonkachejtaj. Chaywanpis tucuy runas yachacojcunay caskayquichejraycu chejnicusonkachej.
9 — Depois vocês serão presos e entregues para serem maltratados e vocês serão mortos. Todos os odiarão por serem meus seguidores.
10 Ajina cajtinmin ashqhas Diospa cheka ñanninmanta urmaponkancu. Waquenka paycunapura ch'atanaconkancu. Waquintaj paycunapura chejninaconkancu.
10 Nessa época muitos vão abandonar a sua fé e vão trair e odiar uns aos outros.
11 Ashqha llulla willajcuna riqhurimonkancu. Ashqhastataj pantachenkancu paycunapi creenancupaj.
11 Então muitos falsos
12 Sajra causay junt'aycuskanraycutaj runas mana tucuy sonkowan munanaconkancuñachu.
12 A maldade vai se espalhar tanto, que o amor de muitos esfriará;
13 Tucuy chay tucucunancama nokapi sinch'ita jap'icojrí juchamanta cachariska canka.
13 mas quem ficar firme até o fim será salvo.
14 Dios caypi cashan camachinanpaj, cay sumaj willanasnenka tucuy cay pachapi willaraska canka tucuy runas yachanancupaj. Chanta tucucuyka jamonka.
14 E a boa notícia sobre o
15 ‘Diospa unay willajnin Danielka nerka Dios millachicun, chay thuñispa tucuchej cananta. Chayta leerkanquichej chayka, sumajta reparaychej. Imaraycuchus chay tucuchejta Diosman t'akaska cajpi cashajta ricunquichej.
15 E Jesus continuou:
16 Chaypacha Judea jallp'api cashajcuna orkosman aykecuychej.
16 Então, os que estiverem na região da Judeia, que fujam para os montes.
17 Wasi jawapicashajpis ama imata orkhoricojllapis wasinman yaycuchunchu.
17 Quem estiver em cima da sua casa, no terraço, que fuja logo e não entre para pegar as suas coisas.
18 Chajrapi runaka wasiman p'achanta okharicoj ama cutichunchu.
18 E quem estiver no campo, que não volte para casa a fim de buscar as suas roupas.
19 ¡Phutiy ari, chay p'unchaycunapi wijsalliska warmispaj, ñuñushaj wawayojcunapajpis!
19 Ai das mulheres grávidas e das mães com criancinhas naqueles dias!
20 Kancunari Diosmanta mañacuychej ama para tiempopi aykecunayquichej cananpaj nitaj samacuna p'unchaypi.
20 Orem a Deus para que vocês não tenham de fugir no inverno ou no sábado .
21 Imaraycuchus chay p'unchaycunapi manchay ñac'ariy canka. Cay pachaj kallaricuyninmanta cunancama mana carkachu chayjina ñac'ariyka nitaj jayc'ajpis cankachu.
21 Porque naqueles dias haverá um sofrimento tão grande como nunca houve desde que Deus criou o mundo; e nunca mais acontecerá uma coisa igual.
22 Chay ñac'ariy tiempota Dios mana pisiyachinman chayka, ni pi causanmanrajchu. Ajllaskasninraycurí Dioska chay ñac'ariy tiempota aswan pisiman pisiyachenka.
22 Porém Deus diminuiu esse tempo de sofrimento. Se não fosse assim, ninguém seria salvo. Mas, por causa do povo que Deus escolheu para salvar, esse tempo será diminuído.
23 ‘Sitajchus nisunquichejman: ¡Khawaychej caypi Diospa ajllaskan Cristo cashan! chayrí ¡Khawaychej, jakaypi cashan! Chayta ama creeychejchu.
23 — Portanto, se alguém disser para vocês: “Vejam! O
24 Imaraycuchus mana cheka caj cristo caspalla Cristojina riqhurimonkancu. Llulla willajcunapis riqhurimonkancu. Paycunaka sumachej ricuchinastawan sumachej t'ucunastawan ruwankancu. Aticunman chayka, chaywan Diospa quiquin ajllacuskasnintapis cheka cajmanta pantachinancupaj ruwankancu.
24 Porque aparecerão falsos profetas e falsos messias, que farão milagres e maravilhas para enganar, se possível, até o povo escolhido de Deus.
25 Manaraj chayta ruwacushajtin ñaupajtaña nerkayquichej.
25 Prestem atenção! Eu estou lhes dizendo tudo isso, antes que aconteça.
26 Chayraycu nisunquichejman: “Khawaychej, jakay ch'innejpi Diospa ajllaskan cashan”, nispa chayka, ama chayman riychejchu. Chayrí nisunquichejman: “Diospa ajllaskan cay uqhupi pacaska cashan”, nispa chayka, chaytapis ama creeychejchu.
26 — E, se disserem: “Vejam! Ele está no deserto”, não vão lá. Ou ainda: “Vejam! Ele está escondido aqui”, não acreditem.
27 Allinta yachaychej: Lliujlliojka inti llojsimuynejmanta inti yaycuynejcama c'ancharejtin tucuy runas ricuncu. Ajinallatataj cutimojtiy tucuy runas ricuwankancu.
27 Porque, assim como o relâmpago risca o céu, do nascente até o poente, assim será a vinda do
28 Maypichá aya cashan, chaymanmin alkamariska tantacuncu.
28 — Onde estiver o corpo de um morto, aí se ajuntarão os urubus.
29 ‘Chay ñac'ariskanmanta khepanta inteka lakhayaycaponka. Quillapis manaña c'anchamonkachu. Koyllurcunataj janaj pachamanta urmaramonkancu. Cielopi cajcunata Dios cuyuchenka: purichej callpapis pisiyaycaponka.
29 Jesus disse:
30 Chanta noka, Diospa cachaska Runan, jatun ricuchinayta janaj pachapi ricuchisaj. Chaypachatajmin cay pacha tucuy ayllusmanta runaska pechoncuta tacacuspa wakankancu. Ñokataj atiywan may lliphipej c'anchaywantaj jamusaj. Runastaj ajinata janaj pachamanta phuyu patapi cutimushajta ricuwankancu.
30 Então o sinal do
31 Nokataj may sinch'i wakaj pututusniyoj angelesniyta cachamusaj. Paycunataj ajllacuskasniyta tucuy cay pacha kayllamanta carumantapis tantayconkancu.
31 A grande trombeta tocará, e ele mandará os seus anjos para os quatro cantos da terra. E os anjos reunirão os escolhidos de Deus de um lado do mundo até o outro.
32 Cay higo sach'awan quiquinchanamanta yachacuychej. Higo sach'aj ramanka wawaramuspa laphisnin p'uturamun. Ajina cajtintaj yachanquichej k'oñi tiempoka chayamushaskantaña.
32 Jesus disse ainda:
33 Ajinallataj kancunapis tucuy chay willarasuskayquichejta junt'askata ricuspaka yachaychej ñapis noka cutimushaskaytaña.
33 Assim também, quando virem acontecer essas coisas, fiquem sabendo que o tempo está perto, pronto para começar.
34 Niyquichej chekamanta tucuy chayka ruwacunanta manaraj cay p'unchay runas wañurapushajtincu.
34 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: essas coisas vão acontecer antes de morrerem todos os que agora estão vivos.
35 Cielopis jallp'apis tucucaponkancu. Cay niskasniyrí mana tucucaponkachu.
35 O céu e a terra desaparecerão, mas as minhas palavras ficarão para sempre.
36 ‘Ima p'unchaychus ima horachus cutimunayta, ni pi yachanchu. Manamin janaj pachamanta cachamuska angelespis yachancuchu nitaj noka, Diospa Wawanpis yachanichu. Dios Tatalla yachan.
36 Jesus continuou, dizendo:
37 Astawanrí imaynachus carka unay runa Noé causashajtin, ajinallataj canka noka, Diospa cachaska Runan, ujtawan riqhurimojtiy.
37 A vinda do
38 Unay sinch'i para p'unchaycuna manaraj chayamushajtincu runaska miqhunasta miqhusharkancu. Machasharkancu casaracusharkancutaj. Ajinata causasharkancu Noé jatun barcoman yaycunan p'unchaycama.
38 Pois, antes do dilúvio, o povo comia e bebia, e os homens e as mulheres casavam, até o dia em que Noé entrou na barca.
39 Chay runasrí mana reparacorkancuchu sinch'i para tucuy paycunata apacapunancama. Ajinallataj canka noka, Diospa cachaska Runan, cutimunaycama.
39 Porém não sabiam o que estava acontecendo, até que veio o dilúvio e levou todos. Assim também será a vinda do Filho do Homem.
40 Chaypachaka iscay runas chajrapi cankancu. Ujnin caj nokaman pusaska canka ujninri sakeska canka.
40 — Naquele dia dois homens estarão trabalhando na fazenda: um será levado, e o outro, deixado.
41 Iscay warmis cusca maranpi cutashankancu. Ujnin nokaman pusaska canka. Ujninri sakeska canka.
41 Duas mulheres estarão no moinho moendo trigo: uma será levada, e a outra, deixada.
42 ‘Kancunaka manamin yachanquichejchu ima p'unchaychus noka Señorniyquichej cutimunaytaka. Chayraycu waquichiskas caychej.
42 Fiquem vigiando, pois vocês não sabem em que dia vai chegar o seu Senhor.
43 Sumajta reparaychej. Uj wasiyoj runa ima horatachus wasiman suwa jamunanta yachanman chayka, waquichicunman. Manataj sakenmanchu jusc'uspa wasiman yaycunantaka.
43 Lembrem disto: se o dono da casa soubesse quando ia chegar o ladrão, ficaria vigiando e não deixaria que a sua casa fosse arrombada.
44 Ajinaka kancunapis waquichiskas caychej. Imaraycuchus ima horatachus mana suyanquichej cutimunayta, chay horata noka, Diospa cachaska Runan, cutimusaj.
44 Por isso vocês também fiquem vigiando, pois o Filho do Homem chegará na hora em que vocês não estiverem esperando.
45 ‘Parlani uj chekanta junt'aj sumaj yuyayniyoj camachimanta. Patronnenka payta churarka wasinpi camachisninman horasninpi miqhuchinanpaj.
45 Jesus disse ainda:
46 May cusiska chay khawapojka patronnin cutimojtin payta taripan ruwananta ruwashajta.
46 Feliz aquele empregado que estiver fazendo isso quando o patrão chegar!
47 Chekamanta patronnenka tucuy capuyninta khawapunanpaj chay camachita churanka.
47 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o patrão vai colocá-lo como encarregado de toda a sua propriedade.
48 Sajra camachirí sonkonpi ninman: “Patronniyka khepaconkaraj”, nispa.
48 Mas, se o empregado for mau, pensará assim: “O meu patrão está demorando muito para voltar.”
49 Kallarintaj camachi-masisninta makaspa apaycachayta. Machajcunawantaj miqhoj ujyaj churacun.
49 Então começará a bater nos seus companheiros, e a comer, e a beber com os bêbados.
50 Mana suyaskan p'unchayta, mana yuyaskan horata patronnenka cutimonka.
50 E o patrão voltará no dia em que o empregado menos espera e na hora que ele não sabe.
51 Camachintataj puraj uyacunawan cuscata sinch'ita nac'arichenka. Chaypitaj quiru c'arucuyta wakanka, —nispa nerka Jesús.
51 Aí o patrão mandará cortar o empregado em pedaços e o condenará a ir para o lugar aonde os hipócritas vão. Ali ele vai chorar e ranger os dentes de desespero.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.