Mateus 23
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH
1 Chanta Jesuska ashqha runasman yachacojcunanmanwan nerka:
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 —Israel yachachejcunawan fariseo partecunawanka Moisespa camachiskasninmanjina yachachishaskancuta yuyancu.
2 Ele disse:
3 Chayraycu Moisespa camachiskasninmanta tucuy nisuskayquichejta casuspa ruwaychej. Paycunaka simillancuwan camachiskasninmanjina ruwasunchej nincu causaynincupitaj wajjinata ruwancu. Kancunarí ama paycunajinaka caychejchu.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Paycunaka yachachinasnincuta llasa k'epistajina waj runaspaj waquichincu. Chaytataj camachincu runasta ruwanancuta k'epistajina k'epirichispa. Paycunarí chay camachiskasnincuta ni casojllapis churacuncuchu. Nitaj runaspa k'episnincuta uj dedowanjinallapis yanapaj churacuncuchu.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Paycuna tucuy imata ruwancu runasman ricuchinallancupaj. Diosta yupaychashaskancuta yuyaspa kelkaska churanasta apaycachacoj cancu. Chaycunatapis jatunyachincu. P'achasnincoj t'icasnintapis jatunyachincu.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Jatun miqhunaspi munancu aswan sumajpaj khawaskacunaj tiyanasnincupi tiyacuyta. Tantacuna-wasispipis curajcunaj tiyanasnincupi tiyacuyta mayta munancu.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Plazaspipis mayta munancu runaswan napaycuchicuyta. Runaswan jatunpaj khawaskas “yachachiwajníy”, nichicuytapis mayta munancu.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 ‘Kancunarí ama jatunpaj khawaska “yachachiwajníy”, nichicuychejchu. Imaraycuchus nokalla, Diospa ajllaskan, Yachachejniyquichejka cani. Tucuy kancunataj Diospajka uj rejllacanquichej.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Cay pachapi ni maykenmanpis niychejchu “Tatáy” payta yupaychanayquichejpajka. Imaraycuchus ujllamin kancunaj Tatayquichejka. Payri janaj pachapi tiyacoj Diosmin.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Runaswan amataj “Camachiwajníy” nichicuychejchu. Imaraycuchus nokallamin, Diospa ajllaskan, Camachejniyquichej cani.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Kancuna uqhupi curaj cajka yanapajniyquichej canan tiyan.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Payllamanta jatunchacojka juch'uyyachiska canka. Llamp'u sonkoyoj cajrí jatunchaska canka.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 ‘¡Uj phutiy, ari, kancuna yachachejcunamanta fariseo partecunamantawan! Puraj uyas canquichej. Kancunaka yachachiskasniyquichejwan jarc'ashanquichej runasta ama casunancupaj Diosta camachejnincujina. Imaraycuchus kancuna Diosta mana casunquichejchu. Nitaj casuyta munajcunata sakenquichejchu casunancuta munacoj camachejnincujinaka.
13 — Ai de vocês,
14 ‘¡Uj phutiy kancuna yachachejcunamanta fariseo partecunamantawan! Puraj uyas canquichej. Imaraycuchus kancunaka viuda warmicunamanta pisi capuynincuta suwaspajina khechushanquichej. Chayta pacanayquichejpaj Diosmanta anchata mañacunquichej. Chayraycu Dios kancunata astawan sinch'iwan juchachasonkachej.
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 ‘¡Uj phutiy kancuna yachachejcunamanta fariseo partecunamantawan! Kancunaka kochanejta jallp'anejtapis muyumushanquichej. Ajinapi uj runallatapis kancunajman tijrayta munanquichej. Tijraskayquichejwan chay runaka iscay cuti astawan juchachaskaraj canka kancunamanta niskaka. Chayraycu uqhu pachaman rinanpajjina chay runaka cashan.
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 ‘¡Uj phutiy kancunamanta! Kancunaka ciegos caspapis ujcunata pusaycachayta munanquichej. Diospa niskasninta mana reparaspa yachachishanquichej. Kancunaka ninquichej: “Pillapis yupaychana-wasej sutinta okharicuspa jurajka, niskanta mana junt'an, chaypis allillan. Yupaychana-wasipi korej sutinta okharicuspa jurajrí, niskanta junt'anan tiyan”, nispa.
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 ¡Kancuna mana yuyayniyojcuna ciegosjina canquichej! ¿Yupaychana-wasi cajtinchu koreka Diosman t'akaska? Chayrí ¿kori cajtinchu yupaychana-waseka Diosman t'akaska? ¿Maykentaj astawan cajrí?
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Kancunaka nillanquichejtaj: “Jaywanata churanaj sutinta okharicuspa jurajka, niskanta mana junt'an, chaypis allillan. Chay jaywanaj sutinta okharicuspa jurajrí niskanta junt'ananpuni tiyan”, nispa.
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 ¡Kancuna mana yuyayniyoj ciegosjina canquichej! ¿Jaywanata churana cajka jaywana cajtinchu Diosman t'akaska? Chayrí ¿jaywanaka jaywanata churana cajtinchu Diosman t'akaska? ¿Maykentaj astawan cajrí?
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Reparaychej. Jaywanata churanaj sutinta okharicuspa jurajka tucuy chaypi cajcunaj sutinpiwan juran. Manataj jaywanata churanaj sutillanpichu juran.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Reparaychej yupaychana-wasej sutinta okharicuspa jurajka chaypi tiyacoj Diospa sutinpi juraskanta. Manataj yupaychana-wasej sutillanpichu juran.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Chaywanpis janaj pachaj sutinta okharicuspa jurajka Diospa tiyacunanpa sutinpi juran. Mana chay tiyanaj sutillanpichu juran. Manachayrí Diospa sutinpi juran chaypi tiyacuskanraycu.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 ‘¡Uj phutiy, arí, kancuna yachachejcunapajka fariseo partecunapajwan! Puraj uyas canquichej. Kancunaka yerba buenamanta, anismanta, cominomantapis ujta sapa chuncamanta Diosman koshanquichej. Diospa curaj caj camachiskasnintataj sakeporkanquichej. Chay curaj caj camachiskaska chekan ruway, qhuyacuy, Diospi jap'icuywan cancu. Caycunatamin ruwanayquichej tiyan ama chay ujcunata sakespa.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 ¡Kancunaka ciegos caspa ujcunata pusaycachayta munanquichej! Ch'uspita orkhoshanquichej jatun uywa camellotataj okoycunquichej, [yachachinasniyquichejta Diospa camachiskasninmanta aswan curajpaj khawaspa.]
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 ‘¡Uj phutiy, ari, kancuna yachachejcunamanta fariseo partecunamantawan! ¡Puraj uyas canquichej! Kancunaka vasota chuwatapis jawallanta mayllanquichej. Uqhuntarí sakenquichej mana llimphuchaspa. Ajinallataj chaycunaman rijch'acojlla canquichej. Sonkoyquichej suwaskayquichejwan khapaj cayta munapayaywan junt'a cashan.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 ¡Ciegojina fariseo runa! Mana reparanquichu sonkoyqueka millay junt'a cashaskanta. Naupajta sonkoyquita llimphuchacuy. Ajinapi chekan ruwaj canqui.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 ‘¡Uj phutiy, ari, kancuna yachachejcunamanta fariseo partecunamantawan! Puraj uyas canquichej. Aya p'ampanasta runas yurajyachincu ama pipis mana yuyayllamanta chimpananpaj. Chay c'achitu yurajyachiska p'ampanasman rijch'acunquichej. Imayna aya p'ampanas uqhuntaj wañuska runaspa tullusninwan junt'a cancu ajinalla sonkoyquichejka tucuy laya millay cajwan junt'a cancu.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Kancuna runaspa ñaupakellancupi chekan ruwaj runasman tucushanquichej. Kancuna quiquiyquichejrí puraj uyas Diospa niskanta mana casojtaj cashanquichej.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 ‘¡Uj phutiy, ari, kancuna yachachejcunamanta fariseo partecunamantawan! Puraj uyas canquichej. Kancunaka unay wañuska willajcunata yuyarinapaj sepulturasta sayachishanquichej. Unay wañuska chekan ruwajcunapajpis sepulturasnincuta c'achachashanquichej.
29 — Ai de vocês,
30 Kancunaka nishanquichej ñaupaj tatasninchej willajcunata wañuchiskancuta. Jakay p'unchaycunapi causasunman carka chayka, nokanchej mana tatasninchejjinachu ruwasunman carka.
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Chaywanka kancuna quiquiyquichej contrayquichejpi willacushanquichej willajcunata wañuchejcunaj wawasnin caskayquichejta.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 ¡Tatasniyquichej ruwarka chaymanjina kancunapis tucunayquichejcama ruwanquichej!
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 ‘¡Kancunaka runa wañuchi catarisjina canquichej! ¡Ancha pantachej, catarisjina sajras canquichej! ¡Uqhu pacha lauraypipuni ñac'arinayquichej tiyan!
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 Chayraycu nokamanta willajcunayta Diosmanta yachayniyojcunatawan yachachejcunatawan cachamuskayquichej. Kancunarí cachamususkayquichejmanta waquinta wañurachinquichej chacatanquichejtaj. Wajcunatataj tantacuna-wasisniyquichejpi sek'onquichej. Chaywanpis paycunata ñac'arichinayquichejpaj llajtamanta llajta khatiycachanquichej.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Ajinapi juchachaskas canquichej tucuy mana juchancumanta wañuchiskas cajcunamanta Abelmanta Berequiaspa wawan Zacariascama. Payta kancunaj tatasniyquichej wañucherkancu yupaychana-wasipi jaywana churanakayllapi.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Niyquichej chekamanta tucuy chay wañuchiskacunamanta cunan p'unchay runas juchachaskas canancuta.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 ‘¡Mayta phuticuni kancuna Jerusalénpi tiyacojcunamanta! Unaymantapacha Diospa willajcunanta wañuchejcuna canquichej, cachasninta ch'ankajcunapis. Imaynatachus wallpaka chillwisninta phurusnin uraman tantan, ajinallatataj nokapis ashqha cutista kancunata nokaman tantamuyta munarkayquichej. Kancunarí mana munarkanquichejchu.
37 Jesus terminou, dizendo:
38 Chekatapuni Dios kancunaj yupaychana-wasiyquichejta sakerparipun.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Chayraycu niyquichej cunanmantapacha manaña nokata ujtawan ricunayquichejta “Diosmanta cachaska jamojka jatunchaska cachun”, ninayquichejcama, —nispa nerka Jesús.
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.