Mateus 22

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Jesuska watejmanta quiquinchanaswan paycunaman parlarka. Nerka:
1 De novo Jesus lhes falou por parábolas, dizendo:
2 —Dios runasta munacuywan camachin, chayka uj jatun camachejman rijch'acun. Chay camachejka wawanpa casamientonta waquicherka.
2 — O Reino dos Céus é semelhante a um rei que preparou uma festa de casamento para seu filho.
3 Chay casamiento fiestaman wajyaskacunata pusarimoj cachasninta cacharka. Chay wajyaskasrí mana jamuyta munarkancuchu.
3 Enviou os seus servos a chamar os convidados para a festa, mas estes não quiseram vir.
4 Ujtawanpis camachejka waj camachisninta cachallarkataj. Paycunata nerka: “Wajyaskacunaman nimuychej jamullachuncuña casamientoman. Wirayaska bueyesniy uywasniypis ñac'askasña cancu. Miqhuna waquichiskaña cashan. Tucuy ima casamientopaj waquichiskaña”, nispa.
4 Enviou ainda outros servos, dizendo: “Digam aos convidados: Eis que já preparei o meu banquete; os meus bois e animais da engorda já foram abatidos, e tudo está pronto; venham para a festa.”
5 Wajyaskacunarí payta khawarkancu manacajpaj. Waquenka chajrapi llanc'aj riporkancu. Waquinri rantej vendej riporkancu.
5 Mas os convidados não se importaram e se foram, um para o seu campo, outro para o seu negócio.
6 Ujcunataj camachisninta jap'ispa sinch'ita ñac'aricherkancu wañucherkancutaj.
6 Outros, agarrando os servos, os maltrataram e mataram.
7 Chayta uyariytawan jatun camachejka phiñacorka. Soldadosnintataj cacharka chay runasta wañurachimunancupaj llajtancutapis ninawan ruphaycuchinancupaj.
7 — O rei ficou furioso e, enviando as suas tropas, exterminou aqueles assassinos e incendiou a cidade deles.
8 Chanta jatun camachejka cachasninman nerka: “Casamiento fiestaka waquichiska cashan. Wajyaskacunarí mana jamunancupajjinachu carkancu.
8 Então disse aos seus servos: “A festa está pronta, mas os convidados não eram dignos.
9 Chayraycu riychej llajta calles, ñancunamanpis. Tucuy tariskayquichej runasta casamientoman wajyamuychej”.
9 Vão, pois, para as encruzilhadas dos caminhos e convidem para o banquete todos os que vocês encontrarem.”
10 Ajinataj ñancunaman rispa tucuy tariskancuta tantamorkancu allin runasta mana allin runastawan. Casamiento wasiri wajyaskacunawan junt'a carka.
10 E, saindo aqueles servos pelas estradas, reuniram todos os que encontraram, maus e bons; e a sala do banquete ficou cheia de convidados.
11 [‘Camachejtaj wajyaskacunanman sumaj p'achasta korka.]Chanta wajyaskacunata khawarimunanpaj casamiento wasiman yaycorka. Chaypitaj mana casamiento p'achayojta uj runata ricorka.
11 — Mas, quando o rei entrou para ver os que estavam à mesa, notou ali um homem que não trazia veste nupcial
12 Chay runatataj nerka: “Amigo ¿imaynapitaj cayman mana casamiento p'achawan p'achalliska yaycumorkanquirí?” nispa. Chay runari ni imatapis cutichiyta aterkachu.
12 e perguntou-lhe: “Amigo, como você entrou aqui sem veste nupcial?” E ele emudeceu.
13 Chanta camachejka casamientopi yanapajcunata nerka: “Chay runata chaquisninta maquisninta wataycuspa uqhu pacha lakhaman wijch'uychej. Chaypi phutiywan wakay, quiru c'arcucuypis muchunan canka”.
13 Então o rei ordenou aos serventes: “Amarrem os pés e as mãos dele e atirem-no para fora, nas trevas; ali haverá choro e ranger de dentes.”
14 Imaraycuchus ashqhas wajyaskas cancu. Ajllaska cajcunarí pisis cancu, —nispa nerka Jesús.
14 Porque muitos são chamados, mas poucos são escolhidos.
15 Chaymanta fariseo partecunaka ripuskancutawan tantacamorkancu. Tantacuynincupitaj yuyarerkancu Jesusta parlaskanpi imaynapipis pantachiyta juchachanancupaj.
15 Então os fariseus se retiraram e consultaram entre si como surpreenderiam Jesus em alguma palavra.
16 Ajinataj fariseoska yachacojcunancutawan Herodesmanta cajcunatawan Jesusman cacharkancu. Cachaskastaj Jesusta nerkancu: —Yachachej, yachaycu kanka cheka parlaj runa caskayquita. Yachaycutaj yachachiskayquita cheka cajta, Dios munan runas ruwanancutapis. Runata mana rijch'acuynillanmantachu khawanqui manachayrí caskancumanjina. Chayraycu paycunata mana manchachicunquichu.
16 E enviaram-lhe discípulos, juntamente com os herodianos, para lhe dizer: — Mestre, sabemos que o senhor é verdadeiro e que ensina o caminho de Deus de acordo com a verdade, sem se importar com a opinião dos outros, porque não olha para a aparência das pessoas.
17 Cunanri niwaycu: ¿Imaynataj rijch'acusunqui? Nokanchej israelcuna ¿Romano gobiernoman impuesto kolketa konachu manachu?
17 Assim sendo, diga-nos o que o senhor acha: é lícito pagar imposto a César ou não?
18 Jesusri sajra yuyaynincuta reparaspa paycunaman nerka: —Kancunaka ancha puraj uyas canquichej. ¿Imaraycutaj nokata pantachiwayta munanquichejrí?
18 Mas Jesus, percebendo a maldade deles, respondeu:
19 Ricuchiwaychej impuesto kolketa, —nispa. Paycunataj kolketa jaywarkancu.
19 Mostrem-me a moeda do imposto. Trouxeram-lhe um denário.
20 Jesustaj paycunata tapurerka: —Cay kolkepi ¿pejpa uyan pejpa sutintaj cashanrí?
20 E Jesus lhes perguntou:
21 Paycunataj cuticherkancu: —Romano curaj camachej Cesarpata, —nispa. Chaymanta Jesús paycunaman nerka: —Chayraycu Cesarpata cajtaka payman koychej. Diospata cajtataj Diosman koychej, —nispa.
21 Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
22 Chay tapojcunaka chayta uyarispa mayta t'ucorkancu. Jesusta sakepuspataj riporkancu.
22 Ouvindo isto, se admiraram e, deixando-o, foram embora.
23 Chay p'unchaypi saduceocuna Jesusman kayllaycorkancu. Paycunaka nej cancu wañuskacuna mana causarimunancuta. Jesustataj tapuycunancupaj nerkancu:
23 Naquele dia, alguns saduceus, que dizem não haver ressurreição, aproximaram-se de Jesus e lhe perguntaram:
24 —Yachachej, Moiseska nerka uj casaraska runa warminwan mana wawayoj wañupunman chayka, chay wañuskaj waukenka viudawan casaranan tiyan wañuskaj sutinpi khari wawa cananpaj.
24 — Mestre, Moisés disse: “Se alguém morrer, não tendo filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.”
25 Cay llajtaycupi kanchis waukes carkancu. Curaj caj waukeri casaraycucorka. Chaymantataj mana wawayoj wañuporka. Ajinapi viudaka wañojpa waukenwan casaracaporka.
25 Ora, havia entre nós sete irmãos. O primeiro, tendo casado, morreu e, não tendo descendência, deixou sua mulher para seu irmão.
26 Chay iscay caj waukeka wañupullarkataj. Quinsa caj waukewanpis ajinallataj carka. Kanchisnintin waukes casaracuspa wañuporkancu.
26 O mesmo aconteceu com o segundo, com o terceiro, até o sétimo.
27 Khepanta chay viudapis wañupullarkataj.
27 Por fim, depois de todos, morreu também a mulher.
28 Chanta wañuskacuna causarimojtincu chay kanchismanta ¿maykennincoj warmintaj cankarí? Tucuynin waukes chay warmiwanka casararkancu, —nispa.
28 Portanto, na ressurreição, de qual dos sete ela será esposa? Porque todos casaram com ela.
29 Jesusri paycunaman cuticherka: —Kancunaka mana entiendenquichejchu Diospa palabranta nitaj rejsinquichejchu atiynintapis. Chayraycu ancha pantaskas canquichej.
29 Jesus respondeu:
30 Imaraycuchus causarimuskancu p'unchaypeka ni kharis nitaj warmis casaraconkancuchu. Manachayrí janaj pachapi angelesjina cancu.
30 Porque, na ressurreição, nem casam, nem se dão em casamento, mas são como os anjos no céu.
31 Wañuskacuna causarimunancumantari ¿manachu Diospa niskanta leerkanquichej? Dioska kancunaman nerka:
31 Quanto à ressurreição dos mortos, vocês nunca leram o que Deus disse a vocês:
32 “Noka cani Abrahampa Diosnin, wawan Isaacpa Diosnin, allchhin Jacobpatapis Diosnintaj”, nispa. Chay runas unay wañupuskancu khepataña Dios chayta nerka. Chayraycu Dioska mana wañuskacunaj Diosnincuchu. Manachayrí causashajcunaj Diosnincu, —nispa.
32 “Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó”? Ele não é Deus de mortos, e sim de vivos.
33 Ashqha runaska Jesuspa yachachiskanta uyarispa mayta t'ucorkancu.
33 Ouvindo isto, as multidões se maravilhavam da sua doutrina.
34 Fariseo partecunaka yachaspa saduceo partecuna Jesusman manaña cutichiyta atiskancuta, tantacorkancu.
34 Entretanto, os fariseus, sabendo que Jesus havia silenciado os saduceus, reuniram-se em conselho.
35 Chanta paycunamanta uj yachachejtaj Jesusta parlaskanwan pantachinanpaj tapurerka:
35 E um deles, intérprete da Lei, querendo pôr Jesus à prova, perguntou-lhe:
36 —Yachachej, Diospa camachiskasninmanta ¿maykentaj aswan curajrí?
36 — Mestre, qual é o grande mandamento na Lei?
37 Jesusri cuticherka: —Señor Diosniyquita munacunayqui tiyan tucuy sonkowan tucuy causayniyquiwan tucuy yuyayniyquiwanpis.
37 Jesus respondeu:
38 Chaymin Diospa camachiskasninmanta aswan curajtaj ñaupajtajka.
38 Este é o grande e primeiro mandamento.
39 Iscay caj camachiskanpis chay ñaupaj caj quiquillantaj: Runa-masiyquita munacuy kan quiquiyquitajina.
39 E o segundo, semelhante a este, é: “Ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
40 Chay iscaynin camachiskasta chekanta casuspaka Moisespa camachiskantapis unay willajcunaj kelkaskancutapis casunchej, —nispa.
40 Destes dois mandamentos dependem toda a Lei e os Profetas.
41 Fariseo partecuna tantaska cashajtincuraj Jesucristo paycunata
41 Estando reunidos os fariseus, Jesus lhes perguntou:
42 tapurerka: —Kancuna ¿ima ninquichejtaj noka, Diospa ajllaskanmanta? Unay jatun tatay ¿pi caskantataj ninquichejrí? Paycunataj cuticherkancu: Camachej Davidmin unay jatun tatayqueka, —nispa.
42 — O que vocês pensam do Cristo? De quem é filho? Eles responderam: — De Davi.
43 Chanta Jesús paycunaman nerka: —Camachej Davidka Santo Espirituwan sut'inchaspa ¿imaynapitaj payta Señor Diosníy nerkarí? Ajinata nerka:
43 E Jesus perguntou:
44 Señorninchej Dios nerka Señorníy Cristoman:
44 “Disse o Senhor ao meu Senhor:
45 ‘Davidka Cristota Señorninta sutichan. Chayraycu ¿imaynatataj Cristoka Davidpa wawallan canmanrí?
45 — Portanto, se Davi o chama de Senhor, como ele pode ser filho de Davi?
46 Ni pi ni uj simita cutichiyta aterkachu. Chay p'unchaymantapacha tucuy runas Jesusta uj imata tapuriyta manchachicorkancu.
46 E ninguém podia lhe responder uma palavra; e a partir daquele dia ninguém mais ousou fazer perguntas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.