Mateus 15

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Chaymantaka waquin fariseo partecuna yachachejcunawan Jerusalén llajtamanta jamorkancu. Jesustataj taporkancu:
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 —¿Imaraycutaj yachacojcunayqui unay curajninchejpa yachachiska ruwanasnincuta p'aquincu? Yachacuskanchejmanjina yachacojcunayqueka maquisnincuta mana mayllacuncuchu miqhunancupajka. ¿Imaraycutaj ajinata ruwancurí?
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Jesustaj cutichispa nerka: —Unay runasmanta yachacuskallayquichejta casushanquichej. Chanta ¿imaraycutaj kancunapis mana casunquichejchu Diospa camachiskanta?
3 Jesus respondeu:
4 Imaraycuchus Dioska nerka: “Tatayquita mamayquita jatunpaj khaway. Tatanpaj chayrí mamanpaj sajrata parlajka wañuchiska canan tiyan”, nispa.
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Kancunarí yachachinquichej uj runa atillan niyta tataman chayrí mamaman: “Mana atinichu yanapasuyta. Kosunay carka chaytaka Diosmanña korkani”. Chay “korkani” nejka manaña jatunpaj tatanta mamantapis khawanchu.
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 Chaywanri Diospa camachiskanta p'aquinquichej yachacuskasniyquichejta ruwanayquichejpaj.
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 ¡Puraj uya runas! Allinta Diospa unay willajnin, Isaiaska, kancunamanta sut'incharka. Kelkaskanpi Dios nin:
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 — ausente —
8 “Deus disse:
9 — ausente —
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Chanta chay ashqha runasta paynejman wajyaspa nerka: —Sumajta uyariwaychej niskasniyta entiendenayquichejpaj.
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Siminnejta yaycoj miqhunaka runaj yuyayninman juchawan mana ch'ichichanchu. Manachayrí runaj sonkonpi sajra yuyaskan siminnejta llojsimun. Chay parlaskanmin runataka ch'ichichaspa juchallichin, —nispa.
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Chanta Jesuspa yachacojcunanka payman kayllaycuspa nerkancu: —¿Yachanquichu chay fariseo runas niskayquita uyarispa phiñacuywan khesachasuskancuta?
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Payri cuticherka: —Tucuy yachachinasmana janaj pachapi tiyacoj Dios Tataymanta cajka k'ala tucuchiskas cankancu.
13 Jesus respondeu:
14 Sakeychej chaycunata munaynincumanjina ruwanancuta. Paycuna ciegosjina cancu Diospa yachachinasninmantaka. Chaywanpis waj ciegosta pusajcunajinataj cancu. Sichus uj ciego ciegollatataj pusanman chayka, iscaynincu cusca t'okoman urmayconkancu, —nispa.
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Pedrori Jesusta nerka: —Ch'ichichanamanta niskayquita sut'inchawaycu, —nispa.
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Paytaj cuticherka: —Kancunapis ¿manallatajchus yuyayniyoj canquichej?
16 Jesus disse:
17 ¿Manachu entiendenquichej? runaj miqhuskanka wijsanman yaycuskanta chaymantataj jawaman llojsipun.
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Astawanpis runaj sonkon sajrata yuyaskanmanta llojsimoj parlaskanmin runataka juchallichin.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Imaraycuchus runaj sonkonmanta sajra yuyaycuna llojsimun. Chaymanta runata wañuchin, khenchachacun, sajra puriypi causan, suwacun, llullacuytawan willan runa-masinmanta, Diospaj sajrata parlan.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Chaycunamin Diospa ñaupakenpeka jucha cancu. Runaj sonkontataj ch'ichichan. Maquista mana mayllacuspa miqhuyrí manapuni runaj sonkontaka ch'ichichanchu, —nispa.
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Jesuska chaymanta llojsipuspa Tiro llajta Sidón llajta chaynejman riporka.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Chaypitaj tiyacoj Canamanta uj warmi. Paytaj Jesusman jamorka. Khaparispataj paymanta mayta mañacorka: —Tucuy atiyniyoj Señor, Diospa ajllaskan Cristocanqui. ¡Qhuyacuway nokamanta! Ususiyta supay mayta ñac'arichishan, —nispa.
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Jesusrí warmiman ni uj palabratapis cuticherkachu. Chayraycu yachacojcunanka Jesusman kayllaycuspa mayta mañarkancu: —Cachapuy chay warmita. Payka khepanchejta khaparispa jamushan, —nispa.
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Jesusri cuticherka: —Dios Tatayka israel aylluymanta chincaska cajcunallaman cachamuwan. Paycunaka ovejasjina Diospa chekan ñanninmanta pantaporkancu, —nispa.
24 Jesus respondeu:
25 Chaywanpis chay warmeka kayllaycuspa Jesusman c'umuycorka yupaychananpaj. Nerkataj: —¡Señor, yanapariway ari! —nispa.
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Jesusrí cuticherka: —Wawaspa t'antancuta okharispa alketusman karaycoyka mana allinchu, —nispa.
26 Jesus disse:
27 Warmiri nillarkataj: —Arí, Señor, chaywanpis alketuspis miqhuncupuni dueñosnincoj miqhuy t'unasnin mesamanta t'acacojtenka, —nispa.
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Chanta Jesuska payman cutichispa nerka: —Doña, may sumajta nokapi jap'icunqui. Munaskayquimanjina ruwaska cachun, —nispa. Chay quiquinpacha ususenka thañicaporka.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Jesuska jakaymanta llojsispa Galilea kocha cantonejman rerka. Orkoman rispataj chaypi tiyaycucorka.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 May ashqha runas payman kayllaycorkancu. Paycunataj apamorkancu wist'usta, ciegosta, mana rimarejcunata, ñuc'usta, ashqha waj onkoyniyojcunatawan. Jesuspa ñaupakenman chay onkoskasta churaycorkancu. Payri paycunata thañicherka.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Ajinaka chay ashqha runas mayta t'ucorkancu. Uyarerkancu mana rimarejcuna parlashajta. Ricorkancu ñuc'us thañicojta, suchus purishajta, ciegos ricushajta. Israel runaspa Diosnincutataj jatunchaspa yupaycharkancu.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Jesuska yachacojcunanta payman wajyaspa nerka: —Sonkoy nanawan cay ashqha runasmanta. Quinsa p'unchaytaña nokawan cusca cashancu. Miqhunancupaj manaña ni imapis canchu. Mana miqhuskata cachapuytari mana munanichu, ñanta rishaspapis yarkhaywan llauchhuyapuncuman, —nispa.
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Chanta yachacojcunan nerkancu: —Cay ch'innejpi cashanchej ¿imaynapitaj ashqha miqhunata tarisunman cay chhica runasta miqhuchinanchejpajrí?
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Jesusri taporka: —¿Mashqha t'antastaj capusunquichej? Paycunataj cuticherkancu: —Kanchis t'antaslla pisi challwitaspiwan, —nispa.
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Chanta Jesuska runasta camacherka pampaman tiyaycucunancuta.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Chay kanchis t'antasta maquisninpi jap'erka challwitastawan. Chaycunamantataj Diosman graciasta korka. Ajinaspa chay t'antasta challwitastawan partispa yachacojcunanman jaywallarkapuni. Paycunataj chay ashqha runasman jaywararkancu.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Tucuynincutaj miqhorkancu sajsacunancucama. Chaywanpis t'unasmanta puchuska kanchis jatun canastas junt'araj carka.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Miqhojcunaka tawa warankajina kharis carkancu. Warmispis wawaspis miqhullarkancutaj.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Ajinata Jesús miqhuchiytawan runasta cacharpayarka. Chaymantataj barcoman yaycuspa Magdala jallp'aman riporka.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.