Mateus 13

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Chay p'unchay Jesuska wasimanta llojsispa kocha cantoman rerka. Chaypitaj yachachinanpaj tiyaycucorka.
1 Naquele mesmo dia Jesus saiu de casa, foi para a beira do lago da Galileia, sentou-se ali e começou a ensinar.
2 May ashqha runastaj tantaycacamorkancu. Chayraycu payka barcoman yaycuspa chaypi tiyaycucorka. Tucuy chay ashqha runastaj kocha cantopi sayaycucorkancu.
2 A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou num barco e sentou-se; e o povo ficou em pé na praia.
3 Jesusri quiquinchanaswan ashqha imasmanta paycunaman willarka. Nerkataj: —Uyariwaychej, uj runa mujuta t'acaj llojserka.
3 Jesus usou parábolas para ensinar muitas coisas. Ele disse:
4 T'acashajtinri waquin mujoska ñan pataman urmarkancu. P'iskostaj jamuytawan pallacaporkancu.
4 Quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Waquin mujusri pisi jallp'ayoj rumi pataman urmarkancu. Chay mujoska uskhayta p'uturamorkancu pisi jallp'a caskanraycu.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 Mana sumaj saphiyoj caskanraycutaj inti ruphamojtin ch'aquiporkancu.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 Waquin mujustaj qhishca chaupiman urmarkancu. Qhishcawan cusca wiñaycuytawantaj trigota sip'icaporkancu.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas.
8 Waquin mujusrí sumaj jallp'aman urmarkancu. Chaypi waquenka uj mujullamanta pachajta pokorka. Waquintaj sojta chuncata, waquintaj quinsa chuncata pokorka.
8 Mas as sementes que caíram em terra boa produziram na base de cem, de sessenta e de trinta grãos por um.
9 Ningrisniyoj cajka sumajta uyarichun, —nispa nerka Jesuska.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Yachacojcunaka Jesusman kayllaycuspa tapurerkancu: —¿Imaraycutaj runasman quiquinchanaspa parlanquirí?
10 Então os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que o senhor usa
11 Paytaj paycunaman cutichispa nerka: —Dios runasninta camachin, chaymanta yachachinaska wajcunapaj pacaska cancu. Cunanrí kancunallaman sut'i ricuchiskas cancu entiendenayquichejpaj.
11 Jesus respondeu:
12 Niskanta jap'icojmanka Dios astawanraj entiendeyta yanapanka. Ajinapi jap'icojka astawan astawanraj jap'iconka. Mana jap'icojmantarí pisi jap'iska yuyaskanpis khechuska canka.
12 Pois quem tem receberá mais, para que tenha mais ainda. Mas quem não tem, até o pouco que tem lhe será tirado.
13 Chayraycu paycunaman quiquinchanaswan parlani ricushaspapis mana entiendenancupaj uyarishaspapis mana chekata reparanancupajchu.
13 É por isso que eu uso parábolas para falar com essas pessoas. Porque elas olham e não enxergam; escutam e não ouvem, nem entendem.
14 Ajinapi Isaiaspa sut'inchaskan paycunamanta junt'acun. Dios palabranpi nin:
14 E assim acontece com essas pessoas o que disse o
15 — ausente —
15 Pois a mente deste povo está fechada:
16 ‘Kancunarí may cusiskas canquichej ñawisniyquichejwan chaycunata ricuskayquichejraycu ningrisniyquichejwantaj uyariskayquichejraycupis.
16 Jesus continuou, dizendo:
17 Niyquichej chekatapuni kancuna ricushanquichej chayta ashqha unay willajcunawan cheka ruwajcunawan ricuyta mayta munaskancuta. Manataj ricorkancuchu. Uyarishaskayquichejtapis uyariyta mayta munarkancu manataj aterkancuchu.
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: muitos profetas e muitas outras pessoas do povo de Deus gostariam de ver o que vocês estão vendo, mas não puderam; e gostariam de ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 ‘Tarpojwan quiquinchaskayta entiendenayquichejpaj uyariwaychej.
18 — Então escutem e aprendam o que a
19 ‘Waquin runas Dios camachin, chaymanta willanasta uyarincu, manataj casuncuchu. Chaycunaka ñan purinaman urmaj mujusjinamin cancu. Supay Satanás jamuspa Diospa niskanta sonkoncumantaka siq'irpayan mana juchamanta cachariska canancupaj. Chay runaska ñanpi t'acaska mujujinamin.
19 As pessoas que ouvem a mensagem do vem e tira o que foi semeado no coração delas.
20 Waquin runaska pisi jallp'ayoj rumi pataman urmaj mujusjina cancu. Diospa niskanta uyarispa cusiywan jap'icuncu.
20 As sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras são as pessoas que ouvem a mensagem e a aceitam logo com alegria,
21 Chay runaska pisi saphiyoj mujusjinamin. Chayraycu pisi ratullapaj jap'incu. Paycunata llaquiycuna khatirishajtin chayrí Diospa niskanraycu muchojtincu paycunaka chaypacha urmacapuncu.
21 mas duram pouco porque não têm raiz. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
22 Waquin runas Diospa niskanta uyarispa cay pacha imasmanta anchata yuyancu. Chayjina runaka munashan ancha khapaj caytaraj. Tucuy chay imastaj payta pantachispa Diospa niskanta sonkonpi mana sakenchu wiñajta. Ajinapi mana pokoyniyoj caspa payka Diosta mana cusichinchu. Chayraycu qhishca chaupiman urmaj mujujina cashan.
22 Outras pessoas são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem, mas as preocupações deste mundo e a ilusão das riquezas sufocam a mensagem, e essas pessoas não produzem frutos.
23 Waquin runas Diospa niskanta tucuy sonkowan uyarispa casuncu. Chay runaka sumaj jallp'aman urmaj mujujina cashan. Diosta casuskancuraycutaj payta cusichincu. Ajinapi waquin runas ancha sumajta ruwaspa pachajman pokoj mujujina cancu. Waquinri sumajllata ruwaspa sojta chuncaman pokoj mujujina cancu. Waquintaj quinsa chuncaman pokoj mujujina callancutaj.
23 E as sementes que foram semeadas em terra boa são aquelas pessoas que ouvem, e entendem a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, cem; outras, sessenta; e ainda outras, trinta vezes mais do que foi semeado.
24 Waj quiquinchanatawan Jesuska yachachisharka. Nerka: —Dios camachishajtenka sumaj mujuta chajranpi tarpoj runaman rijch'acun.
24 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
25 Tutapi tucuy runas puñushajtintaj uj chejnicojnin jamorka. Millay kora cizaña mujuta trigo tarpuskanman t'acaycarparerka. Chaymantataj riporka.
25 Certa noite, quando todos estavam dormindo, veio um inimigo, semeou no meio do trigo uma erva ruim, chamada joio, e depois foi embora.
26 Trigotaj wiñaspa sunqhachacorka. Chaypacha millay cizaña trigopis riqhurillarkataj.
26 Quando as plantas cresceram, e se formaram as espigas, o joio apareceu.
27 Tarpojpa camachisninri payman jamuspa nerkancu: “Tatay, “¿manachu sumaj mujullata t'acarkanqui chajrayquipi? ¿Imaynamantataj riqhurin chay millay khorarí?”
27 Aí os empregados do dono das terras chegaram e disseram: “Patrão, o senhor semeou sementes boas nas suas terras. De onde será que veio este joio?”
28 Paytaj paycunaman nerka: “Chayka uj chejnicojpa ruwaskan”, nispa. Chanta camachisnin payman nerkancu: “¿Munanquichu khorata siq'iramoj rinaycuta?”
28 — “Foi algum inimigo que fez isso!”, respondeu ele.
29 Payri cuticherka: “Amaraj, trigotapis koratawan cusca siq'irashawajchejchá.
29 — “Não”, respondeu ele, “porque, quando vocês forem tirar o joio, poderão arrancar também o trigo.
30 Sakellaychej iscaynincuta wiñajta ruthunacama. Ruthushajtincu trigo ruthojcunaman nisaj: Ñaupajta cizañata t'akarkoychej. K'apiy k'apiyllata churarparispa wataychej ruphachinayquichejpaj. Trigotarí pirwayman wakaychaychej”, —nispa.
30 Deixem o trigo e o joio crescerem juntos até o tempo da colheita. Então eu direi aos trabalhadores que vão fazer a colheita: ‘Arranquem primeiro o joio e amarrem em feixes para ser queimado. Depois colham o trigo e ponham no meu depósito.’ ”
31 Waj quiquinchanatawan Jesús paycunaman yachacherka: —Imaynatachus chajrapi tarpuska juch'uy mujuwiñan, ajinallataj cashan Dios runasta camachishajtenka.
31 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
32 Chekatapuni chay mujoka tucuy juch'uy mujusmanta aswan juch'uysitumin. Wiñasparí tucuy koramanta aswan jatunta wiñan sach'itajinaman tucunancama. P'iskospis mallquisninpi thapachacuncu, —nispa.
32 Ela é a menor de todas as sementes; mas, quando cresce, torna-se a maior de todas as plantas. Ela até chega a ser uma árvore, de modo que os passarinhos vêm e fazem ninhos nos seus ramos.
33 Waj quiquinchanatawan paycunaman yachachispa nerka: —Dios camachishajtenka, t'anta pokochina levadurajina wiñan. Uj warmi chay pokochinata iscay arrobajina trigo jac'uman churaycorka. Chanta tucuynin masa pokospa okharicamorka, —nispa.
33 Jesus contou mais esta parábola para o povo:
34 Tucuy chay imasta Jesuska chay ashqha runasman quiquinchanasllawanpuni parlaj. Mana chaywanka mana yachachejchu.
34 Jesus usava parábolas para dizer tudo isso ao povo. Ele não dizia nada a eles sem ser por meio de parábolas.
35 Ajinapi Diospa willajninpa niskan junt'acorka. Dios palabranpi nin:
35 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito: “Usarei parábolas quando falar com esse povo e explicarei coisas desconhecidas desde a criação do mundo.”
36 Chanta Jesuska runasta cacharpayaspa wasiman jamporka. Yachacojcunantaj payman kayllaycuspa nerkancu: —Chay chajrapi cizaña khorawan quiquinchanamanta sut'inchawaycu,
36 Então Jesus deixou a multidão e voltou para casa. Os discípulos chegaram perto dele e perguntaram: — Conte para nós o que quer dizer a
37 Payri cuticherka: —Noka, Diospa cachaska Runan, sumaj mujuta tarpoj cani.
37 Jesus respondeu:
38 Chajrataj tucuy runas cancu. Sumaj mujutaj Diospa cheka wawasnin cancu. Cizañataj Diosta mana casoj supay Satanaspa wawasnin cancu.
38 O terreno é o mundo. As sementes boas são as pessoas que pertencem ao .
39 Cizañata t'acaycojtaj chejnicoj supaymin. Cosechari nokaj cutimunay p'unchaymin. Ruthojcunataj Diosmanta cachaska angeles cancu.
39 O inimigo que semeia o joio é o próprio Diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 Chayraycu imaynatachus cizañata runas tantaycuspa ninaman ruphachincu. Ajinallataj canka cay pacha tucucojtenka.
40 Assim como o joio é ajuntado e jogado no fogo, assim também será no fim dos tempos.
41 Noka, Diospa cachaska Runan, angelesniyta cachamusaj. Maypicha camachini, chaymanta orkhonkancu tucuy pantachej, sajrata ruwaj runasta, Diosta mana casojcunatapis.
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, e eles ajuntarão e tirarão do seu Reino todos os que fazem com que os outros pequem e também todos os que praticam o mal.
42 Paycunata laurashaj uqhu pachaman wijch'uyconkancu. Chaypitaj chay runaska jatun nanaywan manchayta wakankancu, phutiywan quirusnincutapis c'aruconkancu.
42 Depois os anjos jogarão essas pessoas na fornalha de fogo, onde vão chorar e ranger os dentes de desespero.
43 Chanta chekanta ruwajcunaka cusiywan riconkancu Diosta janaj pachapi. Chaypitaj Dios Tata atiyninwan tucuyta camachenka. Ningrisniyoj cajka sumajta uyarichuncu.
43 Então o povo de Deus brilhará como o sol no Reino do seu Pai. Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
44 ‘Dios runasta camachishajtin uj chajrapi khapaj capuy p'ampaskaman rijch'acun. Chayta taricoj runaka pacaycun. Cusiywan rispataj tucuy capuyninta vendemun chay jallp'atataj ranticapun.
44 — O
45 ‘Dios runasta camachishajtin uj rantej runamanpis rijch'acullantaj. Payka may sumaj perlasta masc'an rantinanpaj.
45 — O
46 Aswan sumaj caj perlayojwan tincucuspa: “Cayta ranticuskayqui”, nerka. Chaymanta rerka tucuy capuyninta vendemoj sumaj perlata ranticapunanpaj.
46 Quando encontra uma pérola que é mesmo de grande valor, ele vai, vende tudo o que tem e compra a pérola.
47 ‘Ajinallataj Dios runasta camachishajtin challwa jap'ina jatun ch'ipaman rijch'acun. Runas chay ch'ipata kochaman churancu. Chay ch'ipawan imaymana challwasta jap'incu.
47 — O
48 Ch'ipa junt'aycojtintaj kocha cantoman aysancu. Chaypi tiyaycucuspa challwasta ajllancu. Sumajcunata canastasman tantancu. Mana allin cajcunatataj wijch'upuncu.
48 E, quando está cheia, os pescadores a arrastam para a praia e sentam para separar os peixes: os que prestam são postos dentro dos cestos, e os que não prestam são jogados fora.
49 Ajina canka cutimunay p'unchaycunapeka. Janaj pachamanta angeles jamonkancu t'akanancupaj sajra runasta chekan ruwaj runasmanta.
49 No fim dos tempos também será assim: os anjos sairão, e separarão as pessoas más das boas,
50 Chay sajra ruwaj runasta laurashaj uqhu pachaman wijch'uyconkancu. Jakaypiri manchayta wakankancu, phutiywantaj quirusnincuta c'aruconkancu, —nispa nerka Jesús.
50 e jogarão as pessoas más na fornalha de fogo. E ali elas vão chorar e ranger os dentes de desespero.
51 Jesús yachacojcunata taporka: —¿Tucuy chayta entienderkanquichejchu? Paycunataj cuticherkancu: —Arí, yachachiwajníy, entiendeycu, —nispa.
51 Então Jesus perguntou aos discípulos: — Sim! — responderam eles.
52 Jesusri paycunaman nerka: —Chayraycu Dios camachin, chaymanta sumaj yachachiska runa uj khapaj wasiyojman rijch'acun. Payka jallch'aska khapaj khoyasninmanta orkhomun mosoj khoyasta unay khoyastapis, —nispa.
52 Jesus disse:
53 Chay quiquinchanaswan parlayta tucuytawan Jesuska chaynejmanta llajtanman riporka.
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas , saiu dali
54 Chayaspa runasta tantacuna-wasincupi yachachisharka. Mayta t'ucuspa runas ninacorkancu: —Cay runari ¿maypitaj cayjina yachayniyoj tucumorkarí? ¿Imaynapitaj cayjina t'ucuna ruwanasta ruwashanrí?
54 e voltou para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado. Ele ensinava na sinagoga , e os que o ouviam ficavam admirados e perguntavam: — De onde vêm a sabedoria dele e o poder que ele tem para fazer milagres?
55 ¿Manachu cayka carpintero runaj wawan? ¿Manachu mamanpa sutinpis María? ¿Manachu waukesninpis Jacobo, José, Simón, Judaswan cancu?
55 Por acaso ele não é o filho do carpinteiro? A sua mãe não é Maria? Ele não é irmão de Tiago, José, Simão e Judas?
56 Panasninpis ¿manachu kayllanchejpi tiyacuncu? Chanta ¿imaynapitaj tucuy cay imasta yachamorkarí?
56 Todas as suas irmãs não moram aqui? De onde é que ele consegue tudo isso?
57 Paycunataj phiñacuspa Jesusta mana jap'icorkancuchu. Jesusrí paycunaman nerka: —Diosmanta uj willajka sumajpaj khawaskapuni cashan waj llajtaspeka. Llajtanpi, wasinpiwan cajcunalla paytaka manamin sumajpajchu khawancu, —nispa.
57 Por isso ficaram desiludidos com ele. Mas Jesus disse:
58 Chaypitaj Jesuska pisi t'ucuna ruwanasllata ruwarka paypi mana jap'icuskancuraycu.
58 Jesus não pôde fazer muitos milagres ali porque eles não tinham fé.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.