Marcos 8
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NVT
1 Chay p'unchaycunapi watejmanta ashqha runa Jesús casharka, chaypi tantacullarkataj. Paycuna mana miqhunayoj cajtincutaj Jesús yachacojcunanta wajyaspa nerka:
1 Naqueles dias, outra grande multidão se reuniu e, mais uma vez, o povo ficou sem comida. Jesus chamou os discípulos e disse:
2 —Sonkoy nanawan cay ashqha runasmanta. Quinsa p'unchayña nokawan cusca cashancu. Miqhunancupaj manaña ni imapis canchu.
2 “Tenho compaixão dessa gente. Estão aqui comigo há três dias e não têm mais nada para comer.
3 Sichus mana miqhuskata wasisnincuman cachapuyman chayka, ñanpi llauchhuyapuncuman. Chaywanpis waquenka carusmanta jamorkancu, —nispa.
3 Se eu os mandar embora com fome, desmaiarão no caminho. Alguns vieram de longe”.
4 Yachacojcunantaj Jesusta taporkancu: —¿Imaynatataj pipis cay chhicaman miqhuchinman cay ch'innejpirí?
4 Os discípulos disseram: “Como conseguiremos comida suficiente neste lugar deserto para alimentá-los?”.
5 Jesustaj paycunata taporka: —¿Mashqha t'antastaj capushasunquichejrí? Paycunataj cuticherkancu: —Kanchis t'antas capuwaycu, —nispa.
5 Jesus perguntou: “Quantos pães vocês têm?”. “Sete”, responderam eles.
6 Jesusri camacherka chay ashqha runasta pampapi tiyacunancuta. Chay kanchis t'antasta maquisninpi jap'ispataj Diosman graciasta korka. Chay t'antasta partispataj yachacojcunanman kosharka chay ashqha runasman jaywaramunancupaj.
6 Então Jesus mandou todo o povo sentar-se no chão. Tomou os sete pães, agradeceu a Deus e os partiu em pedaços. Em seguida, entregou-os aos discípulos, que os distribuíram à multidão.
7 Paycunajta capullarkataj pisi challwitaspiwan. Ajinallatataj graciasta kospa challwitastapis jaywarachimorka.
7 Eles encontraram, ainda, alguns peixinhos; Jesus também os abençoou e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Miqhorkancu sajsacorkancutaj. Chay partiska miqhunasmanta puchoj t'unastaj kanchis canasta junt'a carka.
8 Todos comeram à vontade. Depois, os discípulos recolheram sete cestos grandes com as sobras.
9 Miqhojcunataj kharislla yupaska, carkancu tawa warankajina. Jesustaj paycunata cacharpayaporka.
9 Naquele dia, havia cerca de quatro mil homens na multidão. Após comerem, Jesus os mandou para casa.
10 Chay quiquinpachataj yachacojcunanwan barcoman yaycuspa rerkancu kochanejta Dalmanuta jallp'aman.
10 Em seguida, entrou com seus discípulos num barco e atravessou para a região de Dalmanuta.
11 Chaypi Jesús cashajtintaj fariseoska jamorkancu churanacuyta munaspa. Paymanta mañasharkancu janaj pachamanta uj jatun ricuchinata ruwananta Dios payta cachamuskanta ricuchinanpaj. [Paycunaka yuyasharkancu Jesús mana atiyniyoj caskanta chay mañaskancuta ruwananpaj. Mana mañaskancuta ruwaspataj runaspa ñaupakencupi urmachiska canman. Ajinapi chay runas manaña paypi jap'icuncumanchu.]
11 Alguns fariseus vieram ao encontro de Jesus e começaram a discutir com ele. Para pô-lo à prova, exigiram que lhes mostrasse um sinal do céu.
12 Jesusrí sonkonpi phuticuspa jatunta samarimorka nerkataj: —¡Ay, cayjina canancoka! ¿Imaraycutaj cay p'unchay runacunaka uj ricuchinata mañancurí? Chekata niyquichej: Cay runacunapajka ni ima ricuchina ruwaskachu canka, —nispa.
12 Ao ouvir isso, Jesus suspirou profundamente e disse: “Por que este povo insiste em pedir um sinal? Eu lhes digo a verdade: não darei sinal algum aos homens desta geração”.
13 Paycunata sakerpayaspataj ujtawan barcoman yaycuspa yachacojcunawan kocha chimpaman riporka.
13 Então ele os deixou, entrou de volta no barco e atravessou para o outro lado do mar.
14 Yachacojcunaka t'antata apayta konkapuskancu. Barcopiri uj t'antallancu caporka.
14 Os discípulos, porém, se esqueceram de levar comida. Tinham no barco apenas um pão.
15 Chanta Jesús paycunata camacherka: —Allinta khawacuychej fariseocunaj t'anta pokochina levadurancumanta Herodespa levaduranmantawan wakaychacunayquichejpaj, —nispa. [Chayta nispaka fariseospawan, Herodespawan puraj uya caynincumanta parlasharka.]
15 Enquanto atravessavam o mar, Jesus os advertiu: “Fiquem atentos! Tenham cuidado com o fermento dos fariseus e de Herodes”.
16 Yachacojcunarí yuyasharkancu t'antancu mana caskanraycu chayta niskanta. Chayraycu paycunapura tapunacusharkancu.
16 Os discípulos começaram a discutir entre si porque não tinham trazido pão.
17 Jesustaj yuyaskancuta reparaspa paycunaman nerka: —¿Imaraycutaj tapunacushanquichej t'antayquichej mana caskanmantarí? ¿Manarajchu cay imasmanta yuyanquichej? ¿Manachu reparanquichejpis? ¿Sonkoyquichejka rumiyaskajinachu cashan?
17 Ao saber do que estavam falando, Jesus disse: “Por que discutem sobre a falta de pão? Ainda não sabem ou não entenderam? Seu coração está tão endurecido que não compreendem?
18 ¿Ñawisniyoj cashaspapis manachu ricunquichej? ¿Ningrisniyoj cashaspapis manachu uyarinquichej?
18 Vocês têm olhos, mas não veem? Têm ouvidos, mas não ouvem? Não se lembram de nada?
19 ¿Manachu yuyaricunquichej imaynatachus miqhucherkani chay phishka waranka runasman phishka t'antasmanta partispa? Chaymanta puchojta ¿mashqha canasta junt'atataj okharerkanquichej? Paycunataj cuticherkancu: —Chunca iscayniyoj canastasta, —nispa.
19 Quando reparti os cinco pães entre os cinco mil, quantos cestos cheios de sobras vocês recolheram?”. “Doze”, responderam eles.
20 Nillarkataj: —Chay kanchis t'antamanta tawa warankaman miqhuchishajtiyri chay puchojta ¿mashqha canasta junt'atataj okharerkanquichejrí? Cuticherkancutaj: —Kanchis canastasta, —nispa.
20 “E quando reparti os sete pães entre os quatro mil, quantos cestos grandes cheios de sobras vocês recolheram?” “Sete”, responderam.
21 Jesuska paycunata taporkataj: —¿Chay ricuskayquichejwanpis manarajchu reparanquichej? —nispa.
21 “E vocês ainda não entendem?”, perguntou.
22 Jesuska yachacojcunanwan Betsaida llajtaman chayarkancu. Chaypitaj uj ciego runa carka. Paytari Jesusman pusamorkancu maytataj nicusharkancu payta llanqharispa thañichinanta.
22 Quando chegaram a Betsaida, algumas pessoas trouxeram um cego a Jesus e lhe pediram que o tocasse.
23 Jesuska maquinmanta jap'ispa chay ciego runata llajta jawaman pusarka. Chay runaj ñawisninman thokaycuspataj Jesuska maquisninta churarka. Taporkataj: —¿Imallatapis ricunquichu?
23 Ele tomou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Em seguida, cuspiu nos olhos do homem, pôs as mãos sobre ele e perguntou: “Vê alguma coisa?”.
24 Runari ricuyta kallarispa nerka: —Runasta ricuni sach'asman rijch'acojta. Astawanpis purishajta, —nispa.
24 Recuperando aos poucos a vista, o homem respondeu: “Vejo pessoas, mas não as enxergo claramente. Parecem árvores andando”.
25 Chanta ujtawan Jesús maquisninta churarka ciegoj ñawisninman. Cay cutipitaj ciegoka sut'ita ricorka. Thañiskaña caspari carumantapacha tucuy imata ricorka.
25 Jesus pôs as mãos sobre os olhos do homem mais uma vez, e sua visão foi completamente restaurada; ele passou a ver tudo com nitidez.
26 Chaywanpis Jesús payta wasinman cachaporka nerkataj: —Llajtamanka ama yaycullaypischu, —nispa.
26 Então Jesus se despediu dele e disse: “Ao voltar para casa, não entre no povoado”.
27 Jesús yachacojcunawan Betsaidamanta llojsispa Cesarea Filipo llajtanejpi ranchosman rerkancu. Ñanta rishaspataj Jesuska yachacojcunanta taporka: —Runas nokamanta parlaspa, noka ¿pi caskaytataj nincu?
27 Jesus e seus discípulos deixaram a Galileia e foram para os povoados perto de Cesareia de Filipe. Enquanto caminhavam, Jesus lhes perguntou: “Quem as pessoas dizem que eu sou?”.
28 Payman cuticherkancu: —Waquin nincu, bautizaj Juan. Waquin nincu, Diospa willajnin Elías. Waquinri Diospa unay willajcunanmanta ujninchá, nisuncu.
28 Eles responderam: “Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias ou um dos profetas”.
29 Jesús paycunata taporkataj: —Kancunarí noka ¿pi caskaytataj ninquichej? Pedrotaj cuticherka: —Diospa ajllaskan Cristomin kan canqui, —nispa.
29 “E vocês?”, perguntou ele. “Quem vocês dizem que eu sou?” Pedro respondeu: “O senhor é o Cristo!”.
30 Jesustaj paycunata camacherka, ama ni piman chayta paymanta willanancuta.
30 Mas Jesus os advertiu de que não falassem a ninguém a seu respeito.
31 Jesuska yachacojcunanman yachachiyta kallarerka ñac'ariyninmanta. Nerkataj: —Noka, Diospa cachaska Runan, anchata ñac'arinay tiyan Diospa munayninmanjina. Israel curajcuna, yupaychana-wasimanta curajcuna, israel yachachejcunapiwan, tucuynincu nokata khesachawaspa wañuchiwankancu. Quinsa p'unchaymantataj causarimpunay tiyan, —nispa.
31 Então Jesus começou a lhes ensinar que era necessário que o Filho do Homem sofresse muitas coisas e fosse rejeitado pelos líderes do povo, pelos principais sacerdotes e pelos mestres da lei. Seria morto, mas três dias depois ressuscitaria.
32 Chay niskantaka sut'ita paycunaman willasharka. Pedrorí wajnejman pusaspa Jesusta c'amiyta kallarerka: —Amaña ajinataka parlaychu, —nispa.
32 Enquanto falava abertamente sobre isso com os discípulos, Pedro o chamou de lado e o repreendeu por dizer tais coisas.
33 Jesusrí cutiricamuspa yachacojcunanta khawaspataj Pedrota nerka: —¡Anchhuriy nokamanta! Satanasjina parlashanqui. Manataj Diospa yuyaskanmanjinachu yuyashanqui. Manachayrí runacunaj yuyaynincumanjinalla yuyanqui, —nispa.
33 Jesus se virou, olhou para seus discípulos e repreendeu Pedro. “Afaste-se de mim, Satanás!”, disse ele. “Você considera as coisas apenas do ponto de vista humano, e não da perspectiva de Deus.”
34 Chanta chay ashqha runastawan yachacojcunantawan wajyaspa nerka: —Pichus munashan yachacojniy cayta nokawan riytapis chayka, sakenan tiyan quiquin munayninta. Chaywanpis nokaraycu pay quiquinpi muchunan tiyan wañunancama. Nokatataj casunawanpuni tiyan.
34 Depois, chamou a multidão e os discípulos e disse: “Se alguém quer ser meu seguidor, negue a si mesmo, tome sua cruz e siga-me.
35 Chekatapuni pillapis causayninta payllapaj wakaychacuyta munajka mana wiñay causayniyojchu canka. Pillapis nokata casuwaskanraycu sumaj willanasraycupis causayninta cay pachapi chincananta sakejka wiñay causayniyoj canka.
35 Se tentar se apegar à sua vida, a perderá. Mas, se abrir mão de sua vida por minha causa e por causa das boas-novas, a salvará.
36 Reparaychej: Sichus uj runa cay pachantintapis jap'inman pay quiquinri wiñaypaj chincapunmantaj chayka ¿ima allin paypajrí?
36 Que vantagem há em ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida?
37 Yachanchejjina, runaka manamin atinchu causayninta rantiyta tucuy cay pacha capuywanpis aswan valorniyojmin caskanraycu.
37 E o que daria o homem em troca de sua vida?
38 Cay p'unchaycunapi caj khenchachacoj juchallicoj runacunaj ñaupakencupi ama nokamanta niskasniymantapis p'enkacuychejchu. Nokapis cutimuspa kancunamantaka mana p'enkacuskayquichejchu. Noka, Diospa cachaska Runan, Tataypa atiyninpi santo angelesninwantaj cutimusaj, —nerka Jesús.
38 Se alguém se envergonhar de mim e de minha mensagem nesta época de adultério e pecado, o Filho do Homem se envergonhará dele quando vier na glória de seu Pai com os santos anjos”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.