Marcos 7
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH
1 Fariseocunaka tucuy israelcunapis chay unay curajcunaj yachachiynincumanjina ruwaj cancu. Chayraycu chaymanjina maquisnincu mana mayllacuspaka mana miqhojchu cancu. Recobamanta wasiman cutimuspa manaraj miqhushaspa llimphuchacojpuni cancu costumbrencumanjina. Waj ashqha imaymana ruwanastawan wakaychanancu caj. Cayjina carka: Vasos mayllana, yuru mayllana, cobre manca mayllana, puñuna mayllanapis. Uj cutitaj waquin fariseocuna israel yachachejcunawan Jerusalenmanta jamuspa tantacamorkancu. Paycunaka ricorkancu Jesuspa waquin yachacojcunanta miqhojta maquisnincuta mana costumbrencumanjina mayllacuspa.
1 Alguns fariseus e alguns mestres da Lei que tinham vindo de Jerusalém reuniram-se em volta de Jesus.
2 — ausente —
2 Eles viram que alguns dos discípulos dele estavam comendo com mãos impuras , quer dizer, não tinham lavado as mãos como os fariseus mandavam o povo fazer.
3 — ausente —
3 (Os judeus, e especialmente os fariseus, seguem os ensinamentos que receberam dos antigos: eles só comem depois de lavar as mãos com bastante cuidado.
4 — ausente —
4 E, antes de comer, lavam tudo o que vem do mercado. Seguem ainda muitos outros costumes, como a maneira certa de lavar copos, jarros, vasilhas de metal e camas.)
5 Chayraycu Jerusalenmanta chay jamojcunaka Jesusta nerkancu: —Yachacojcunayqui unay curajcunaj yachachiynincuta mana casuspa maquisnincuta mana llimphuchacuncuchu miqhunancupaj. ¿Imaraycutaj ajinata ruwancurí?
5 Os fariseus e os mestres da Lei perguntaram a Jesus: — Por que é que os seus discípulos não obedecem aos ensinamentos dos antigos e comem sem lavar as mãos?
6 Jesusrí paycunata nerka: —Allinta kancuna puraj uyacunamanta Isaiaska sut'incharka. Kelkaskanpi Dios nin: Cay runacunaka simillancuwan yupaychawancu. Sonkoncupirí nokamanta carupi cashancu.
6 Jesus respondeu:
7 Paycunaka yachachincu runacunaj yachachinasnillancuta nokamantapis canmanjinata. Ajinapeka yankhalla yupaychawancu.
7 A adoração deste povo é inútil,
8 Nillarkapuni: —Kancunaka runaspa yachachiynincuta wakaychanayquichejpaj Diospa camachiskanta mana casunquichejchu, —nispa.
8 E continuou:
9 Paycunaman nillarkataj: —Diospa camachiskanta khesachanquichej curajcunaj yachachiynincuta sumajta wakaychanayquichejpaj. Chaywanka mana allintachu ruwashanquichej.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Moiseska caytamin nerka: “Jatunpaj khawaspa casuy tatayquita mamayquita”, nispa. Nillarkataj: “Tatanta chayrí mamanta sajrata parlaj wañuchiska cachun”.
10 Pois Moisés ordenou: “Respeite o seu pai e a sua mãe.” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
11 Kancunarí ninquichej, uj runa khesachayta atiskanta tatanta chayrí mamanta “Corbán”, nispa. Corbán niyta munan, Diospaj t'akaska. Chayta nispa chay runaka tatanta chayrí mamanta pisichicojtincu nin: “Kanta yanapasunaypaj tucuy capuyniyka Diospaj t'akaskaña”, nispa.
11 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
12 Kancunaka chay niskayquichejwan yanapananta jarc'anquichej. Ajinapi runaka ni atinchu capuyninwan tatanta mamantapis yanapayta.
12 então ele não precisa ajudar os seus pais.
13 Ajinapitaj kancunaka yachachiyniyquichejnejta Diospa niskanta manacajman tucuchishanquichej. Chayjina ashqha waj imastapis ruwashanquichej. Kancunaka unay curajcunaj yachachiynillancutapuni yachachishanquichej wawasniyquichejman cunan p'unchaycama, —nerka Jesús.
13 Assim vocês desprezam a palavra de Deus, trocando-a por ensinamentos que passam de pais para filhos. E vocês fazem muitas outras coisas como esta.
14 Ujtawan chay ashqha runasta payman wajyaspa Jesuska nerka: —Tucuy kancuna uyariwaychej entiendewaychejtaj.
14 Jesus chamou outra vez a multidão e disse:
15 Ni ima miqhuskanpis payman yaycuspa runataka ch'ichichanchu. Manachayrí runataka ch'ichichan paypa sonkonmanta llojsiskan.
15 Tudo o que vem de fora e entra numa pessoa não faz com que ela fique
16 ¡Ningriyoj cajka sumajta uyarichun! —nispa.
16 [Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.]
17 Jesús chay ashqha runasta sakespa wasiman yaycorka. Chaymantataj yachacojcunanka payta chay quiquinchanamanta taporkancu.
17 Quando Jesus se afastou da multidão e entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram o que queria dizer essa comparação.
18 Paycunaman nerkataj: —¿Kancunapis mana yuyayniyojllatajchu canquichej? ¿Manachu cayta entiendenquichej? Ima miqhuskanpis runaman yaycuspaka mana payta ch'ichichanchu.
18 Então ele disse:
19 Miqhuskanka mana sonkonmanchu yaycun. Manachayrí wijsanman yaycun, chaymantataj jawaman llojsipun, —nispa. Chay niskanwan Jesús ricucherka tucuy laya miqhuna Diospa kowaskanchejka allin caskanta.
19 porque não vai para o coração, mas para o estômago, e depois sai do corpo. Com isso Jesus quis dizer que todos os tipos de alimento podem ser comidos.
20 Nerkataj: —Astawanrí runaj sonkonmanta llojsimojmin runataka ch'ichichan.
20 Ele continuou:
21 Runacunaj sonkoncumantaka sajra yuyaynincumanta caycunamin llojsimun: Khenchachacuycunawan, suwaycunawan, runata wañuchiycunawan,
21 Porque é de dentro, do coração, que vêm os maus pensamentos, a imoralidade sexual, os roubos, os crimes de morte,
22 sajra puriypi causaycunawan, munapayaycunawan, sajrata ruwaycunawan, pantachiywan, mana Diosmanjina causaywan, envidiacuywan, sajra parlaywan, jatunchacuywan, mana yuyayniyoj caywan.
22 os adultérios, a avareza, as maldades, as mentiras, as imoralidades, a inveja, a calúnia, o orgulho e o falar e agir sem pensar nas consequências.
23 Tucuy chay sajra imastaj runaj sonkonmanta llojsimun. Paytataj ch'ichichan, —nerka Jesús.
23 Tudo isso vem de dentro e faz com que as pessoas fiquem impuras.
24 Chaymanta llojsispa Jesús rerka Tiro llajta Sidón llajtapis carkancu, chay ladoman. Chaypi uj wasipi caricusharka manataj munarkachu ni pi yachananta chaypi cashaskanta. Astawanrí paymantaka yachacorkapuni.
24 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto da cidade de Tiro. Ele entrou numa casa e não queria que soubessem que estava ali, mas não pôde se esconder.
25 Chaynejpitaj carka uj warmi, Sirofeniciapi naceska. Waj llajtayoj caspa payka mana Jesuspa llajtamasinchu carka. Paypa imillitan millay supayniyoj carka. Chay warmeka Jesusmanta uyarispa payman jamorka. Ñaupakenpi konkoricuspataj mayta nicusharka, wawanmanta supayta kharkonanta.
25 Certa mulher, que tinha uma filha que estava dominada por um espírito mau, ouviu falar a respeito de Jesus. Ela veio e se ajoelhou aos pés dele.
26 — ausente —
26 Era estrangeira, de nacionalidade siro-fenícia, e pediu que Jesus expulsasse da sua filha o demônio.
27 Jesusrí payman nerka: —Ñaupajtaka quiquin llajta-masisniyta yanapanay tiyan. Imaynatachá uj familiapeka miqhuchincu wawitasta, manataj paycunaj miqhunancutaka alketuspaj wijch'uncuchu, ajinata, —nispa.
27 Mas Jesus lhe disse:
28 Warmitaj cuticherka: —Ajinapuni, Señor. Chaywanpis mesa uraman wawitas t'unitasta urmachejtincu alketuska miqhuncupuni, —nispa.
28 — Mas, senhor, — respondeu a mulher — até mesmo os cachorrinhos que ficam debaixo da mesa comem as migalhas de pão que as crianças deixam cair.
29 Jesustaj nerka: —Cayjina sumaj yuyaywan cutichiwaskayquiraycu ripullay. Wawayquimanta chay millay supayka llojsinña, —nispa.
29 Jesus disse:
30 Paytaj wasinman cutipuspa wawanta tariparka camapi siriskata. Jesuspa niskanmanjinataj supayka wawamanta llojsipuskaña.
30 Quando a mulher voltou para casa, encontrou a criança deitada na cama; de fato, o demônio tinha saído dela.
31 Tiro jallp'amanta cutispa Jesuska Sidón llajtaninta rerka Galilea kochanejman. Chaymanka Decápolis jallp'anintataj rerka.
31 Jesus saiu da região que fica perto da cidade de Tiro, passou por Sidom e pela região das Dez Cidades e chegou ao lago da Galileia.
32 Ajinapi uj jok'ara qhacu runata payman pusamorkancu. Maytataj nicusharkancu Jesús maquisninta chay runaman churaspa payta thañichinanta.
32 Algumas pessoas trouxeram um homem que era surdo e quase não podia falar e pediram a Jesus que pusesse a mão sobre ele.
33 Ajinapi Jesuska chaypi caj ashqha runasmanta wajnejman chay runata sapallanta pusarka. Chaypitaj Jesuska maqui dedosninta jok'araj ningrisninman sat'iycurerka. Runaj kallunmanpis Jesuska thokayninta churarka.
33 Jesus o tirou do meio da multidão e pôs os dedos nos ouvidos dele. Em seguida cuspiu e colocou um pouco da saliva na língua do homem.
34 Payka janaj pachaman khawarispa Dios Tatanta yupaycharka. Runaman nerkataj: —¡Efata! —nispa. Cayka niyta munan: ¡Ningrisniyqui quichacuchun!
34 Depois olhou para o céu, deu um suspiro profundo e disse ao homem:
35 Chay quiquinpacha runaka uyarerka. Kalluntaj phascacorka. Sut'ita parlaytataj kallarerka.
35 E naquele momento os ouvidos do homem se abriram, a sua língua se soltou, e ele começou a falar sem dificuldade.
36 Jesustaj ricojcunata camacherka chayta ama ni piman willanancuta. Pay ajinata astawan camachishajtinpis runaska astawanraj willarasharkancu.
36 Jesus ordenou a todos que não contassem para ninguém o que tinha acontecido; porém, quanto mais ele ordenava, mais eles falavam do que havia acontecido.
37 Paycunari manchayta t'ucuspa nisharkancu: —Jesuska tucuy imata may sumajta ruwan. Jok'arasta uyarichin, upastapis parlarichin, —nispa.
37 E todas as pessoas que o ouviam ficavam muito admiradas e diziam: — Tudo o que faz ele faz bem; ele até mesmo faz com que os surdos ouçam e os mudos falem!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.