Marcos 15
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs VC
1 Sut'iyamuskantawancama israel curajcunaka, tucuynincu, uj yuyayllata Jesusmanta nerkancu. Yuyaskancumanjinataj Jesustaka wataskata apaspa camachej Pilatoman jaywaycamorkancu.
1 Logo pela manhã se reuniram os sumos sacerdotes com os anciãos, os escribas e com todo o conselho. E tendo amarrado Jesus, levaram-no e entregaram-no a Pilatos.
2 Pilatori Jesusta taporka: —¿Kanchu israelcunaj camachejnin canqui? Jesustaj payman cuticherka: —Kan ninqui, ajinamin, —nispa.
2 Este lhe perguntou: És tu o rei dos judeus? Ele lhe respondeu: Sim.
3 Yupaychana-wasimanta curajcunataj ashqna imasta Jesuspa contranpi willasharkancu.
3 Os sumos sacerdotes acusavam-no de muitas coisas.
4 Pilatoka ujtawan tapullarkataj: —¿Manachu imatapis cutichicunqui? ¡Uyariy, mashqha imastataj contrayquipi willashancu! —nispa.
4 Pilatos perguntou-lhe outra vez: Nada respondes? Vê de quantos delitos te acusam!
5 Jesusrí manaña ni imata cuticherkachu. Chayraycutaj Pilatoka mayta t'ucorka.
5 Mas Jesus nada mais respondeu, de modo que Pilatos ficou admirado.
6 Cunanka sapa pascuapi Pilatoka costumbremanjina cacharipunan caj wisk'achiska runasmanta maykentachus mañaskancuta.
6 Ora, costumava ele soltar-lhes em cada festa qualquer dos presos que pedissem.
7 Chaypachataj uj runa, Barrabás sutiyoj, carcelpi wisk'achiska casharka. Payka ch'ajwachej-masisninwan wisk'achiska casharka runata wañuchiskancuraycu.
7 Havia na prisão um, chamado Barrabás, que fora preso com seus cúmplices, o qual na sedição perpetrara um homicídio.
8 Ashqha runas tantacamuspataj Pilatomanta mañayta kallarerkancu, wisk'achiskacunamanta ujta cacharichipunanta costumbremanjina.
8 O povo que tinha subido começou a pedir-lhe aquilo que sempre lhes costumava conceder.
9 Pilatotaj paycunata taporka: —¿Israelcunaj camachejninta cacharimunayta munanquichejchu?
9 Pilatos respondeu-lhes: Quereis que vos solte o rei dos judeus?
10 Pilatoka yacharka israel curajcuna Jesusta envidiamanta payman jaywaycuskancuta. Chayraycu ajinata taporka.
10 {Porque sabia que os sumos sacerdotes o haviam entregue por inveja.}
11 Yupaychana-wasimanta curajcunarí runasman mayta yachaycuchisharkancu Pilatomanta astawanpis mañanancupaj Barrabasta cacharimunanta.
11 Mas os pontífices instigaram o povo para que pedissem de preferência que lhes soltasse Barrabás.
12 Pilatotaj ujtawan chay tantaska runasta taporka: —¿Imanasajtaj chanta, israelcunaj camachejnin niskatarí?
12 Pilatos falou-lhes outra vez: E que quereis que eu faça daquele a quem chamais o rei dos judeus?
13 Runacunataj khaparispa cuticherkancu: —¡Chacataska cachun! —nispa.
13 Eles tornaram a gritar: Crucifica-o!
14 Pilatorí tapullarkataj: —¿Ima mana allintataj pay ruwarkarí? Paycunataj aswan sinch'ita khaparerkancu: —¡Chacataska cachun! —nispa.
14 Pilatos replicou: Mas que mal fez ele? Eles clamavam mais ainda: Crucifica-o!
15 Pilatotaj chay khaparejcunata cusichiyta munaspa, Barrabasta cachariporka. Jesustarí jasut'iskanmantaña chacataska cananpaj soldadosman jaywaycorka.
15 Querendo Pilatos satisfazer o povo, soltou-lhes Barrabás e entregou Jesus, depois de açoitado, para que fosse crucificado.
16 Soldadosri gobierno wasi patioman Jesusta pusaycorkancu. Chaypitaj tucuy soldadomasisnincuta wajyarkancu tantacunancupaj.
16 Os soldados conduziram-no ao interior do pátio, isto é, ao pretório, onde convocaram toda a coorte.
17 Jesusta asipayanancupajtaj camachejtajina p'achallicherkancu culli-puca p'achawan. Qhishcamanta uj pilluta simp'aspataj umanman churarkancu.
17 Vestiram Jesus de púrpura, teceram uma coroa de espinhos e a colocaram na sua cabeça.
18 Payta napaycuyta kallarerkancu: —¡Viva, israelcunaj camachejnin! —nispa.
18 E começaram a saudá-lo: Salve, rei dos judeus!
19 Sokoswantaj umanpi wajtasharkancu, thokaycusharkancu, yupaychanancupajjinataj ñaupakenpi konkoriycusharkancu.
19 Davam-lhe na cabeça com uma vara, cuspiam nele e punham-se de joelhos como para homenageá-lo.
20 Jesusta asipayayta tucuskancumanta khepatataj chay culli-puca p'achata orkhospa payta p'achasninwan p'achallichiporkancu. Chanta payta jawaman pusarkancu chacatanancupaj.
20 Depois de terem escarnecido dele, tiraram-lhe a púrpura, deram-lhe de novo as vestes e conduziram-no fora para o crucificar.
21 Jesusta ñanta pusashaspa soldadoska llajtaman uj yaycumushaj runata tariparkancu. Payka Cirene llajtayoj Simón carka, Alejandrojta Rufojtawan tatancu. Soldadostaj Simonta jap'ispa camacherkancu Jesuspa llasa chacatana cruzninta apananta.
21 Passava por ali certo homem de Cirene, chamado Simão, que vinha do campo, pai de Alexandre e de Rufo, e obrigaram-no a que lhe levasse a cruz.
22 Llajta jawaman Jesusta pusarkancu Gólgota sutiyoj lugarman. Cay niyta munan T'ojlu Lugar.
22 Conduziram Jesus ao lugar chamado Gólgota, que quer dizer lugar do crânio.
23 Jesusmantaj mirra jampiwan chajruska vinota ujyachiyta munarkancu. Payrí chayta mana ujyarkachu.
23 Deram-lhe de beber vinho misturado com mirra, mas ele não o aceitou.
24 Jesusta chacatarkancu. Soldadosri paypa p'achasninta partinacunancupaj sorteyanacorkancu pipajchus sapa p'acha canman, chayta yachanancupaj.
24 Depois de o terem crucificado, repartiram as suas vestes, tirando a sorte sobre elas, para ver o que tocaria a cada um.
25 Chacataskancu horaka chaupi pakarinña carka.
25 Era a hora terceira quando o crucificaram.
26 Chacataska caskanmanta tucuy runas yachanancupaj kelkaska carka: “Israelcunaj camachejnin”.
26 A inscrição que motivava a sua condenação dizia: O rei dos judeus.
27 Chaypitaj Jesuswan iscay runa wañuchi suwastawan chacatarkancu, ujninta pañanman ujnintataj llok'enman.
27 Crucificaram com ele dois bandidos: um à sua direita e outro à esquerda.
28 Ajinapi junt'acorka cay kelkaskaka: “Payka juchasapaswan yupaska carka”.
28 {Cumpriu-se assim a passagem da Escritura que diz: Ele foi contado entre os malfeitores {Is 53,12}.}
29 Chaynejta purejcunapis umancuta qhiwirispa Jesuspa contranpi sajrata parlasharkancu: —¡Kan yupaychana-wasita urmachej quinsa p'unchaypitaj watejmanta wasichajka!
29 Os que iam passando injuriavam-no e abanavam a cabeça, dizendo: Olá! Tu que destróis o templo e o reedificas em três dias,
30 Chacatanamanta uraycamuskayquiwan cacharichicuy, —nispa.
30 salva-te a ti mesmo! Desce da cruz!
31 Quiquillantataj yupaychana-wasimanta curajcunawan israel yachachejcunawan Jesusta asipayaspa ninacusharkancu: —Wajcunata cacharicherka, pay quiquinrí mana cacharichicuyta atinchu.
31 Desta maneira, escarneciam dele também os sumos sacerdotes e os escribas, dizendo uns para os outros: Salvou a outros e a si mesmo não pode salvar!
32 Cristo israelcunaj camachejnin sutichacun. Cunanpacha chacatanamanta uraycamuchun, nokaycu chayta ricuspa creenaycupaj, —nispa. Paywan chacataska cajcunapis sajrata parlaspa c'amisharkancu.
32 Que o Cristo, rei de Israel, desça agora da cruz, para que vejamos e creiamos! Também os que haviam sido crucificados com ele o insultavam.
33 Chaupi p'unchayña cashajtintaj tucuy jallp'api lakhayaycorka chaupi tardecama.
33 Desde a hora sexta até a hora nona, houve trevas por toda a terra.
34 Chaupi tardetataj Jesuska sinch'ita khaparerka: —Eloi, Eloi ¿lama sabactani? Cay niyta munan: Diosníy, Diosníy, ¿imaraycutaj sakerpariwanquirí?
34 E à hora nona Jesus bradou em alta voz: Elói, Elói, lammá sabactáni?, que quer dizer: Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?
35 Waquin chaypi cajcunamanta payta uyarispa nerkancu: —¡Uyariychej, Eliasta wajyashan! —nispa.
35 Ouvindo isto, alguns dos circunstantes diziam: Ele chama por Elias!
36 Ujnin runataj uskhayta rispa esponjata c'allcu ujyanaman chhaporka. Chay esponjata sokospi okharispataj Jesuspa siminman churarka ch'onkananpaj. Chayta ruwajri nerka: —¡A ver Elías jamonkachus chacatanamanta uraycuchej! —nispa.
36 Um deles correu e ensopou uma esponja em vinagre e, pondo-a na ponta de uma vara, deu-lho para beber, dizendo: Deixai, vejamos se Elias vem tirá-lo.
37 Jesustaj jatunmanta khaparispa tucucaporka.
37 Jesus deu um grande brado e expirou.
38 Yupaychana-wasipi warqhuska caj khatanataj iscayman lliq'icorka, patamanta uracama.
38 O véu do templo rasgou-se então de alto a baixo em duas partes.
39 Jesuspa ñaupakenpi sayashaj romano capitanri Jesús imaynata wañupuskanta ricuspa, nerka: —Chekapuni cay runaka Diospa Wawan carka, —nispa.
39 O centurião que estava diante de Jesus, ao ver que ele tinha expirado assim, disse: Este homem era realmente o Filho de Deus.
40 Waquin warmistaj caritullamanta khawamusharkancu. Paycuna uqhupi casharkancu Magdala llajtayoj Mariawan Salomewan waj Mariapiwan. Chay waj Mariaka sullc'a caj Jacoboj Josejtawan mamancu carka.
40 Achavam-se ali também umas mulheres, observando de longe, entre as quais Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago, o Menor, e de José, e Salomé,
41 Chay warmiska Jesús Galileallapiraj cashajtin khatejcunan yanapajcunanpis carkancu. Waj ashqha warmispis cashallarkancutaj Jesuswan cusca Jerusalenman jamojcuna.
41 que o tinham seguido e o haviam assistido, quando ele estava na Galiléia; e muitas outras que haviam subido juntamente com ele a Jerusalém.
42 Chay p'unchayka waquichicuna p'unchay carka k'ayantin samacuna p'unchay caskanraycu. Ch'isiyaycojtinña
42 Quando já era tarde - era a Preparação, isto é‚ é a véspera do sábado -,
43 Arimatea llajtayoj José mana manchachicuspa camachej Pilatojman rerka. Chay Joseka curajcunaj tantacuynincumanta carka, c'achapaj khawaskataj. Paypis Dios tucuy runasta camachinanta mayta munaj. Payka camachej Pilatoj ñaupakenman Jesuspa cuerponta apacampunanpaj mañaj yaycorka.
43 veio José de Arimatéia, ilustre membro do conselho, que também esperava o Reino de Deus; ele foi resoluto à presença de Pilatos e pediu o corpo de Jesus.
44 Pilatoka Jesús wañuskaña caskanmanta t'ucorka. Chayraycu capitanta wajyaspa taporka chekachus wañuskaña caskanta.
44 Pilatos admirou-se de que ele tivesse morrido tão depressa. E, chamando o centurião, perguntou se já havia muito tempo que Jesus tinha morrido.
45 Wañuskaña caskanta yachaspataj Joseman nerka: —Atinqui apacapuyta, —nispa.
45 Obtida a resposta afirmativa do centurião, mandou dar-lhe o corpo.
46 Josetaj linomanta awaskata rantimorka. Jesusta chacatanamanta uraycuchispataj chay awaskawan mayt'uycorka. Chanta orkopi uj rumi jusc'uman p'amparka. Chay p'ampanaka kakapi jusc'uska jatun carka. Jatun muyu p'alta rumitataj p'ampana jusc'u puncuman muyuchispa churarka.
46 Depois de ter comprado um pano de linho, José tirou-o da cruz, envolveu-o no pano e depositou-o num sepulcro escavado na rocha, rolando uma pedra para fechar a entrada.
47 Magdala llajtayoj Mariataj Joséj maman Mariapiwan ricorkancu maypichus Jesús churaska caskanta.
47 Maria Madalena e Maria, mãe de José, observavam onde o depositavam.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.