Marcos 14
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH
1 Iscay p'unchayllaña casharka israelcunaj pascuancuman, [Dios unay tatasnincuta cacharichiskanta yuyarichinapaj.]Chay p'unchaycunapi mana pokochinayoj t'antata miqhunancu caj. Chay p'unchaycunapitaj yupaychana-wasimanta curajcunawan israel yachachejcunapiwan Jesusta wañuchinancupaj, pacayllamanta jap'iycuchiyta masc'asharkancu.
1 Faltavam dois dias para a Festa da Páscoa e a Festa dos Pães sem Fermento . Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito de prender Jesus em segredo e matá-lo.
2 Ninacusharkancutaj: —Ama jatun p'unchaycunapeka jap'iycuchisunchu, ama manchay ch'ajwata runas okharinancupaj, —nispa.
2 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
3 Betania llajtapi Jesús casharka, lepra onkoyniyoj niska Simonpa wasinpi. Chaypi miqhushajtintaj uj warmi yaycumorka, c'achitu rumiyuritupis okhariska. Yuritoka nardo purumanta sumaj k'apayniyoj aceitejinawan junt'a carka. Chaytaj ashqha kolkewan rantiska carka. Warmitaj yurituta p'aquerkospa chay k'apayniyoj aceitejinata Jesuspa umanman jich'aycuspa jawiycorka.
3 Jesus estava no povoado de Betânia, sentado à mesa na casa de Simão, o Leproso. Então uma mulher chegou com um frasco feito de alabastro , cheio de perfume de nardo puro, muito caro. Ela quebrou o gargalo do frasco e derramou o perfume na cabeça de Jesus.
4 Chaypi cajcunamantataj waquin phiñacuspa paycunapura ninacusharkancu: —¿Imaraycutaj cay sumaj k'apayniyoj aceitejinata usuchishanrí?
4 Alguns que estavam ali ficaram zangados e disseram uns aos outros: — Que desperdício!
5 Uj wata pagopajjina vendecunman carka. Chay kolketaj wajcha runasman koska canman carka, —nispa. Mayta phiñacuspa warmitaka sinch'ita c'amerkancu.
5 Esse perfume poderia ter sido vendido por mais de trezentas moedas de prata , que poderiam ser dadas aos pobres. Eles criticavam a mulher com dureza,
6 Jesusrí nerka: —Sakeychej. ¿Imaraycutaj payta llaquichishanquichejrí? Chaywanka may sumaj cajta ruwapuwarka nokapaj.
6 mas Jesus disse:
7 Wajcha runaska kancunawanpuni cashancu. Mayc'ajpis paycunata yanapayta munanquichej chayka, atillanquichej. Nokarí mana unaytañachu kancunawan casaj.
7 Pois os pobres estarão sempre com vocês, e, em qualquer ocasião que vocês quiserem, poderão ajudá-los. Mas eu não estarei sempre com vocês.
8 Payka atiskanta ruwarka. Jawiwaspa p'ampacuyniypaj waquichiwarka ñaupajtaña manaraj wañushajtiy.
8 Ela fez tudo o que pôde, pois antes da minha morte veio perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
9 Chekata niyquichej: Tucuy cay pachapi sumaj willanasta mayllapipis willaraspaka, chaypi cay warmej ruwaskanmantapis parlankancu paymanta yuyaricuspa, —nerka Jesús.
9 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
10 Iscariote niska Judaska Jesuspa chunca iscayniyoj cachasninmanta ujnin carka. Payka yupaychana-wasimanta curajcunaman Jesusta jaywaycunanpaj rerka. Nerkataj: —Noka Jesusta jaywaycuskayquichej, —nispa.
10 Judas Iscariotes, que era um dos doze discípulos, foi falar com os chefes dos sacerdotes para combinar como entregaria Jesus a eles.
11 Chayta uyarispa paycunaka mayta cusicorkancu. Judastataj nerkancu: —Payta jaywaycuwaskaycumanta kanman kolketa kosajcu, —nispa. Ajinamanta Judaska unanchacuspa masc'aj churacorka mayc'ajchus aswan allin canman Jesusta jaywaycunanpaj.
11 Quando ouviram o que ele disse, eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele. Assim Judas começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus.
12 Mana pokochinayoj t'anta miqhuna p'unchaycuna chayamorka. Ñaupaj caj p'unchaypeka wañuchinancu carka pascua corderota. Chay p'unchaypi yachacojcunan Jesusta nerkancu: —Pascua miqhunata miqhunayquipaj ¿maypitaj munanqui waquichimunaycuta?
12 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , em que os judeus matavam carneirinhos para comemorarem a Páscoa , os discípulos perguntaram a Jesus: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da Páscoa para o senhor?
13 Ajinapi yachacojcunanmanta iscayta cacharka. Paycunatataj nerka: —Riychej llajtaman. Chaypitaj uj yacu p'uñuta apaj runawan tincunquichej. Payta khatiychej.
13 Então Jesus enviou dois discípulos com a seguinte ordem:
14 Yaycuskan wasipitaj wasiyoj runata niychej: “Yachachejninchej nisunqui: ‘Nokapaj sala ¿maypitaj cashan yachacojcunaywan pascua miqhunata miqhunaypaj?’ nispa”.
14 e digam ao dono da casa em que ele entrar que o Mestre manda perguntar: “Onde fica a sala em que eu e os meus discípulos vamos comer o jantar da Páscoa?”
15 Paytaj uj jatun salata altos wasipi ricuchisonkachej. Chay salataj allinchaska tucuy imayojña cashan. Chaypi waquichimuychej nokanchejpaj, —nispa.
15 Então ele mostrará a vocês no andar de cima uma sala grande, mobiliada e arrumada para o jantar. Preparem ali tudo para nós.
16 Chaymanta llajtaman rispa chay iscay yachacojcunaka tarerkancu tucuy imasta Jesuspa niskanmanjina. Chanta pascua miqhunata waquicherkancu.
16 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
17 Ch'isiyaytataj Jesús chay chunca iscayniyojwan chayman chayarka.
17 Quando anoiteceu, Jesus chegou com os doze discípulos.
18 Tiyacuspa miqhushajtincutaj Jesús nerka: —Chekata niyquichej: Kancunamanta ujniyquichej nokawan miqhojmin jaywaycuwanka, —nispa.
18 Enquanto estavam à mesa, no meio do jantar, ele disse:
19 Paycunari llaquicuyta kallarerkancu, ujmanta ujtaj Jesusta nerkancu: —¡Mana nokaka caymanchu! —nispa.
19 Eles ficaram tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu, está?
20 Jesusri paycunata nerka: —Kancuna chunca iscayniyoj yachacojcunaymanta uj cashan. Payka nokawan cusca t'antata chuwapi chhapushan.
20 Jesus respondeu:
21 Noka, Diospa cachaska Runanka, rishani, Diospa palabranpi nokamanta niskanmanjina. Astawanrí ¡ay phutiy, ari, noka jaywaycojpajka! Allin canman carka chay runapajka mana nacecunan, —nerka Jesús.
21 Pois o
22 Miqhushajtincutaj Jesús t'antata maquisninwan jap'ispa Diosman graciasta korka. Chanta t'antata partispa sapa ujman jaywaspataj nerka: —Cayta miqhuychej. Cayka cuerpoy ninacun, —nispa.
22 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
23 Copatapis jap'ispa Diosman graciasta kospa paycunaman jaywarka. Tucuynincutaj ujyarkancu.
23 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, e todos beberam do vinho.
24 Paycunaman Jesús nerkataj: —Cay yawarniyka Diospa mosoj traton atiyniyoj cananpaj jich'askamin. Yawarniyka ashqha runacunapaj jich'aska canka paycuna ama wiñaypaj wañunancupaj.
24 Então Jesus disse:
25 Chekata niyquichej: Manaña ujyasajchu cay uvasmanta ruwaskata chay p'unchaycama. Chanta mosojta ujyasaj Tataywan kancunapiwan,—nerka Jesus.
25 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
26 Chanta Diosta yupaychanancupaj taquiytawan chay salamanta llojsispa Olivos orkoman rerkancu.
26 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
27 Yachacojcunamantaj Jesús nerka: —Cunan tuta tucuyniyquichej nokata sakerpayawanquichej. Cayka canka Diospa palabranpi niskanmanjina: “Michejta wañuchisaj, ovejastaj ch'ekeraskas cankancu”.
27 E Jesus disse aos discípulos:
28 Astawanrí wañuymanta causarimuspa Galileaman ñaupaskayquichej, —nerka Jesús.
28 Mas, depois que eu for ressuscitado, irei adiante de vocês para a Galileia.
29 Pedrotaj Jesusman nerka: —Tucuynincu sakerpayasuncuman chaypis, nokaka manapuni, —nispa.
29 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem!
30 Jesustaj Pedrota nerka: —Chekata niyqui: Cunan tutapacha, manaraj gallo iscay cutita wakashajtin, kanka quinsa cutitaña ninqui, nokata mana rejsiwaskayquita, —nispa.
30 Mas Jesus lhe disse:
31 Pedroka atipacuspa sinch'iwan nerka: —Sichus kanwan cusca wañunay canman chaypis, ni jayc'aj nisajchu, kanta mana rejsisuskaytaka, —nispa. Ajinallatataj tucuynincu nerkancu.
31 Mas Pedro repetia com insistência: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
32 Jesuska Getsemaní niska huertaman chayaspa yachacojcunanman nerka: —Caypi tiyaricushaychej noka Diosmanta mañacamunaycama, —nispa.
32 Jesus e os discípulos foram a um lugar chamado Getsêmani. E Jesus lhes disse:
33 Jesusri pusacorka Pedrota, Jacobota, Juantawan. Sonkonpitaj kallarerka may llaquiywan t'ucurayayta jatun phutiyninpi.
33 Então Jesus foi, levando consigo Pedro, Tiago e João. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
34 Paycunatataj nerka: —Manchay llaquiska cani, llaquiywantaj wañunayashaniña. Caypi suyaychej, wakaychacuychejtaj, —nispa.
34 e disse a eles:
35 Ajinapi Jesuska tumpatawan ñauparispa uyan pampacama c'umuycorka. Diosmantataj mañacorka, sichus aticunman chayka, chay manchay ñac'ariynenka khechuska cananta.
35 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e pediu a Deus que, se possível, afastasse dele aquela hora de sofrimento.
36 Mañacuspataj nerka: —Munaska Tatáy, kanpajka tucuy ima aticun. Cay ñac'ariypi wañunayta nokamanta khechupuway. Astawanrí ama nokaj munayniyka ruwacuchunchu, manachayka kanpa munayniyqui ruwacuchun, —nispa.
36 Ele orava assim:
37 Chanta cutimuspa chay quinsantinta puñushajta taripaspa, Pedrota nerka: —Simón ¿puñushanquichu? ¿Manachu uj ratullatapis rijch'ariska cayta aterkanqui?
37 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
38 Rijch'ariskas wakaychacuychej Diosmanta mañacuychejtaj juchaman ama urmachiskas canayquichejpaj. Allin cajta ruwayta munashanquichej, chaypajrí kancunaka mana callpayojchu canquichej,—nerka Jesús.
38 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
39 Chanta ujtawan rispa chay quiquillantataj Diosmanta mañacusharka.
39 Jesus foi outra vez e orou, dizendo as mesmas palavras.
40 Ujtawan cutimuspapis paycunata puñushajllatataj tariparka, puñuywan atipaskas cashaskancuraycu. Chaymantataj ni imata aterkancuchu cutichiyta.
40 Em seguida, voltou ao lugar onde os discípulos estavam e os encontrou de novo dormindo. Eles estavam com muito sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos. E não sabiam o que responder a Jesus.
41 Quinsa caj cutipi cutimuspataj paycunata nerka: —¿Puñushanquichejpunichu? ¡Puñucullaychej! ¡Chayllataña! Chay hora chayamunña. Uyariychej: Noka, Diospa cachaska Runanka, juchasapaspa maquisnincuman jaywaycuskaña cashani.
41 Quando voltou pela terceira vez, Jesus perguntou:
42 ¡Jataricuychej, jacu ripuna! ¡Khaway, jaywaycuwajniyka kayllamushanña! —nerka Jesús.
42 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
43 Jesús parlashajtillanraj Judaska riqhurimorka. Payka Jesuspa chunca iscayniyoj cachasninmanta ujnin carka. Paywan cuscataj ashqha runas jamorkancu t'ujsina espadaswan makana c'aspiswan. Paycunaka israel curajcunaj cachamuskasnincu carkancu.
43 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes, pelos mestres da Lei e pelos líderes judeus.
44 Jaywaycoj Judaska pusamuskacunanman ñaupajtaña yachaycuchiska: —Pitachari noka napaycuspa much'aycusaj, chaymin canka. Payta jap'ycuychej. Pusanquichej sumaj wakaychaskata, —nispa.
44 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam e levem bem seguro o homem que eu beijar, pois é ele.”
45 Ajinaka chayamuytawancama, Jesusman kayllaycuspa, “¡Yachachejníy!” nispa, may munacuywanjina much'aycorka.
45 Logo que chegou perto de Jesus, Judas disse: — Mestre! E o beijou.
46 Chay runastaj Jesusta jap'iycorkancu.
46 Então eles pegaram Jesus e o prenderam.
47 Chaypi cajcunamanta ujnintaj espadanta siq'icuspa uj runata, wajtaspataj, ningrinta c'uturparerka. Chay c'uturpariska runari yupaychana-wasimanta curajpa camachin carka.
47 Mas um dos que estavam ali tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
48 Churanacojcunanman Jesuska nerka: —¿Runa wañuchi suwata jap'ejjinachu nokata jap'ej jamunquichej espadaswan c'aspiswan?
48 Então Jesus disse para aquela gente:
49 Sapa p'unchay yupaychana-wasi patiopi yachachispa nokaka kancunawan carkani, manataj jap'iycuwarkanquichejchu. Astawanrí ajina canan tiyan Diospa palabran junt'acunanpaj, —nispa.
49 Eu estava com vocês todos os dias, ensinando no pátio do Templo, e vocês não me prenderam. Mas isso está acontecendo para se cumprir o que as
50 Chaymantataj Jesusta sakerpayaspa, tucuynin yachacojcunan aykecorkancu.
50 Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
51 Uj waynari jatun llijllanawan khataycucuska Jesusta khatispa risharka. Paytataj jap'iycunayasharkancu.
51 Um jovem, enrolado num lençol, seguia Jesus. Alguns tentaram prendê-lo,
52 Payrí llijllananta sakerpayaspa k'alalla aykecorka.
52 mas ele largou o lençol e fugiu nu.
53 Ajinamanta yupaychana-wasimanta curajpa ñaupakenman Jesusta pusarkancu. Chaypitaj chay israel curajcuna tucuynincu tantacorkancu.
53 Em seguida, levaram Jesus até a casa do Grande Sacerdote , onde estavam reunidos os chefes dos sacerdotes, alguns líderes dos judeus e alguns mestres da Lei.
54 Pedrotaj Jesusta carullamanta khaticuspa yaycorka curajpa wasi pationcama. Payka chaypi caj yanapajcunawan cusca nina kayllapi k'oñicuspa tiyaricusharka.
54 Pedro seguiu Jesus de longe e entrou no pátio da casa do Grande Sacerdote. Ele sentou-se perto do fogo, com os guardas, para se esquentar.
55 Jesus chay tantacuypi cashajtin curajcunaka contranpi willajcunata masc'asharkancu payta wañuchinancupaj. Chaypaj iscay quiquin willaskasta mana tarerkancuchu.
55 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando encontrar alguma acusação contra Jesus a fim de o condenarem à morte. Mas não conseguiram nenhuma.
56 Ashqha llulla willajcuna Jesuspa contranpi willasharkancu. Willaskasnincuri mana quiquinchu carka.
56 Muitos diziam mentiras contra ele, mas as suas histórias não combinavam umas com as outras.
57 Waquin llulla willajcunaka curajcunaj ñaupakencupi nisharkancu:
57 Alguns se levantaram e acusaram Jesus com mentiras. Eles diziam:
58 —Nokaycu Jesusta uyarerkaycu nishajta: “Noka cay maquiwan ruwaska yupaychana-wasita urmachisaj. Chanta quinsa p'unchaypi wajta wasichasaj mana maquiwan ruwaskata”, —nispa.
58 — Nós ouvimos quando ele disse: “Vou destruir este Templo que foi construído por seres humanos e, em três dias, levantarei outro que não será construído por seres humanos.”
59 Chaywanpis chay willaskasnincoka mana quiquinchu carka.
59 Mesmo assim as suas histórias não combinavam umas com as outras.
60 Chanta yupaychana-wasimanta curajka paycunaj ñaupakencupi sayarispa Jesusta taporka: —¿Manachu cutichicunqui? ¿Imatataj chay runas contrayquipi willashancurí?
60 Aí o Grande Sacerdote se levantou no meio de todos e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender dessa acusação?
61 Jesusrí ch'inlla carka nitaj ni imata cuticherkachu. Watejmanta curajka Jesusta tapullarkataj: —¿Kanchu Cristo, yupaychaska Diospa Wawan canqui?
61 Mas Jesus ficou calado e não respondeu nada. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Você é o
62 Jesús cuticherka: —Noka cani. Noka, Diospa cachaska Runanta, ricuwanquichejtaj curaj atiyniyoj Dioswan cusca camachishajta. Chaywanpis phuyus chaupita atiyniywan janaj pachamanta jamushajta ricuwanquichej, —nerka Jesús.
62 Jesus respondeu:
63 Chay niskanta uyarispataj curajka p'achasninta lliq'icorka may phiñacuskanta ricuchinanpaj. Nerkataj: —Manaña astawan willajcunata munanchejchu.
63 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Não precisamos mais de testemunhas!
64 Kancuna uyarinquichejña cayjinata Diosta phiñachiskanta. ¿Kancunaman, imaynataj rijch'asunquichejtaj? —nispa. Tucuynincutaj Jesusta wañunanpaj juchacharkancu.
64 Vocês ouviram esta blasfêmia contra Deus! Então, o que resolvem? Todos estavam contra Jesus e aí o condenaram à morte.
65 Paycunamanta waquintaj kallarerkancu Jesusman thokaycuyta. Uyanta khataycuspataj sajmashaspa nerkancu: —Sut'inchay ¿pitaj sajmasunqui? Yanapajcuna Jesusta pusashaspa sinch'ita makarkancu.
65 Então alguns começaram a cuspir nele. Cobriam o rosto dele, davam bofetadas nele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe! E também os guardas o pegaram e lhe deram bofetadas.
66 Pedro chay wasi patiopi cashajtintaj chayman jamorka curajpa wasi camachisninmanta uj imilla.
66 Pedro ainda estava lá embaixo no pátio, quando apareceu uma das empregadas do Grande Sacerdote .
67 Payka Pedrota nina kayllapi k'oñicushajta ricorka. Payta khawaycuspataj nerka: —Kanpis Nazaretmanta Jesuswanmin casharkanqui, —nispa.
67 Ela viu Pedro se esquentando perto do fogo, olhou bem para ele e disse: — Você também estava com Jesus de Nazaré.
68 Pedrotaj mananchacuspa nerka: —Imatachus nishanqui mana yachanichu nitaj entiendenichu, —nispa. Chayta nispa puncunejman rerka. Gallotaj wakarka.
68 Mas ele negou, dizendo: — Eu não o conheço. Não sei do que é que você está falando. E saiu para o corredor. Naquele momento, o galo cantou.
69 Imillaka watejmanta Pedrota ricuytawan chaypi cajcunaman nerka: —Cay runaka Jesuswan purejcunamantamin, —nispa.
69 Quando a empregada viu Pedro ali, começou a dizer aos que estavam perto: — Este homem é um deles.
70 Pedrori ujtawan mananchacorka. Uj chhicamantataj chaypi cajcunaka Pedrota nisharkancu: —Kanka paycunamantapuni canqui, Galileamanta caskayquiraycu. Parlaskallayquipi sut'i cashanqui, —nispa.
70 Mas ele negou outra vez. Pouco depois, as pessoas que estavam ali disseram de novo a Pedro: — Não há dúvida de que você é um deles, pois você também é da Galileia.
71 Chaymantataj Pedroka niyta kallarerka: —¡Mana chekata parlani chayka, Dios wañuchiwachun! ¡Pimantachus parlashanquichej, chay runataka mana rejsinichu! —nispa.
71 Aí Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem de quem vocês estão falando! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade!
72 Chay quiquinpachataj iscay caj cutita galloka wakarka. Pedrotaj chayta uyarispa Jesuspa cay niskanta yuyaricorka: “Manaraj gallo iscay cutita wakashajtin, kanka quinsa cutitaña ninqui, nokata mana rejsiwaskayquita”, nispa. Uyariskantawantaj sinch'ita wakarka.
72 Naquele instante o galo cantou pela segunda vez, e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante duas vezes, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro caiu em si e começou a chorar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.