Marcos 10

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Galileamanta llojsispataj Jesús rerka Judea jallp'aman Jordán mayu chimpanej jallp'asmanpis. Jakaypi purishajtintaj watejmanta may ashqha runa payman tantacamoj. Watejmanta paycunata yachachisharka costumbrenmanjina.
1 Jesus saiu daquele lugar e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão. Uma grande multidão se ajuntou outra vez em volta dele, e ele ensinava todos, como era o seu costume.
2 Chanta fariseos Jesusman kayllamorkancu. Parlaskanpi pantachiyta munaspataj taporkancu: —¿Camachiwaskanchejmanjina uj khari warminta wijch'upuyta atillanchu?
2 Alguns fariseus , querendo conseguir uma prova contra ele, perguntaram: — De acordo com a nossa
3 Payrí paycunaman nerka: —¿Imatataj Moisés camachisorkachej?
3 Jesus respondeu com esta pergunta:
4 Cuticherkancutaj: —Moiseska kharita sakellarka warminta wijch'upuyta divorcio papelta jaywaspa, —nispa.
4 Eles responderam: — Moisés permitiu ao homem dar à sua esposa um documento de divórcio e mandá-la embora.
5 Jesusrí paycunaman nerka: —Moisés chayta camacherka kancuna Diospa quiquin camachiskanta mana casuyta munaskayquichejraycu, rumi sonkoyoj runas caspa.
5 Então Jesus disse:
6 Kallariypi Dios tucuy imata ruwarka. Chaymantapacha kharita warmitapis churarka.
6 Mas no começo, quando foram criadas todas as coisas, foi dito: “Deus os fez homem e mulher.
7 Chayraycu khareka sakenan tiyan tatanta mamantapis warminwan ujchaska cananpaj.
7 Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher,
8 Iscaynincutaj ujchaska cankancu. Ajinaka manaña iscaychu cancu, manachayrí ujllaña.
8 e os dois se tornam uma só pessoa.” Assim, já não são duas pessoas, mas uma só.
9 Chayraycu Diospa ujchaskanta runaka ama t'akachunchu, —nerka Jesús.
9 Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
10 Wasipiña cashaspa yachacojcunan ujtawan chay jawa Jesusta taporkancu.
10 Quando já estavam em casa, os discípulos tornaram a fazer perguntas sobre esse assunto.
11 Paycunaman nerkataj: —Pillapis warminmanta t'akanacuspa waj warmiwantaj casaracun chayka, warminpa contranpi khenchachacun.
11 E Jesus respondeu:
12 Sitajchus warmi kosanmanta t'akanacuspa waj khariwantaj casaracun chayka, khenchachacun, —nispa.
12 E, se a mulher mandar o seu marido embora e casar com outro homem, ela também estará cometendo adultério.
13 Uj cuti wawitasnincuta Jesusman pusamusharkancu maquisninta churaspa paycunapaj Diosmanta mañaripunanpaj. Yachacojcunataj pusamojcunata c'amerkancu.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos repreenderam aquelas pessoas.
14 Chayta ricuspa Jesús phiñacorka, yachacojcunanta nerkataj: —Sakeychej wawitasta nokaman jamunancuta. Amañataj paycunata jarc'aychejchu. Dios paycunajinata munacuyninwan camachenka.
14 Quando viu isso, Jesus não gostou e disse:
15 Chekata niyquichej: Waquin runas wawitajina Diosta jap'incu Camachejnincupaj. Pillapis wawitajina mana jap'ejrí janaj pachamanyaycuyta manapuni atinchu, —nerka Jesús.
15 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
16 Paytaj wawitasta mark'aricuspa sapa ujman munacuywan maquisninta churarka, paycunapaj Diosmanta mañaripuspa.
16 Então Jesus abraçou as crianças e as abençoou, pondo as mãos sobre elas.
17 Jesús wasimanta llojsispa ñanpi cashajtinña uj runa correspa paypa ñaupakenpi konkoricorka. Taporkataj: —C'acha. Yachachejníy ¿imatataj ruwanay tiyan wiñay causay chayaketa jap'inaypaj?
17 Quando Jesus estava saindo de viagem, um homem veio correndo, ajoelhou-se na frente dele e perguntou: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
18 Jesustaj payman nerka: —Dioslla c'achaka. Chanta kanka ¿imaynapitaj noka c'acha caskayta niwanquirí?
18 Jesus respondeu:
19 Yachanqui Diospa camachiskasninta: Ama khenchachacuychu; ama runata wañuchiychu; ama suwaychu; ama llullacuspa runamanta willaychu; ama pacaymanta runamanta imantapis khechuychu; tatayquita mamayquitapis casuy, —nispa.
19 Você conhece os mandamentos: “Não mate, não cometa adultério, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, não tire nada dos outros, respeite o seu pai e a sua mãe.”
20 Runarí nerka: —Yachachejníy, tucuy cay Diospa camachiskasninta wawamantapacha casorkani, —nispa.
20 — Mestre, desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o homem.
21 Jesustaj payta khawaycuspa munacorka. Paytataj nerka: —Uj imallaña jarc'asunqui. Ripuy, tucuy capuyniyquita vendemuy, kolketataj wajcha runasman jaywaramuy. Ajinapi khapaj capuyniyqui janaj pachapi canka. Chanta nokawan jamuspa yachacojniy cay, —nerka Jesús.
21 Jesus olhou para ele com amor e disse:
22 Chay niskanmantari runaj uyanka ujjinayarka. Mayta phuticuspataj riporka, may khapaj caskanraycu.
22 Quando o homem ouviu isso, fechou a cara; e, porque era muito rico, foi embora triste.
23 Muyuyninta khawaspa Jesuska yachacojcunanman nerka: —¡Khapaj runaska janaj pachamanwiñay causayniyoj canancupajka ñac'ayta yaycuyta atenkancu! —nispa.
23 Jesus então olhou para os seus discípulos, que estavam em volta dele, e disse:
24 Yachacojcunaka chay niskanmanta t'ucorkancu. Jesusrí ujtawan paycunata nerka: —Wawasníy, khapaj capuynincupi sonkoncuta churajcunaka ñac'ayta janaj pachamanyayconkancu.
24 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantados, mas Jesus continuou:
25 Jatun camello uywaraj astawan atinman yaycuyta agujaj ningrinman, khapaj runa janaj pachamanyaycunanmantaka, —nispa.
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Mayta t'ucuspa yachacojcunapura tapunacusharkancu: —Ajina cajtenka ¿pitaj janaj pachamanyaycuyta atinmanrí?
26 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantadíssimos e perguntavam uns aos outros: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Jesusri paycunata allinta khawaycuspa nerka: —Cayka runacunapaj mana aticunchu. Diospajrí aticun, Dioska tucuy atiyniyoj caskanraycu, —nispa.
27 Jesus olhou para eles e disse:
28 Chaymanta Pedro nerka: —Khaway, nokaycu ari, tucuy imaycuta sakespa kanta khatishaycu, —nispa.
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor.
29 Jesustaj cuticherka: —Chekata niyquichej: Uj runa atinman sakeyta wasinta chayrí waukesninta chayrí panasninta chayrí mamanta chayrí tatanta chayrí wawasninta chayrí chajrasninta. Sichus cayta saken nokaraycu sumaj willanasraycupis chayka,
29 Jesus respondeu:
30 cay p'unchaycunapi sakeskanmanta, pachaj cutis astawan cutichiska payman canka. Ajinaka wasisniyoj, waukesniyoj, panasniyoj, mamasniyoj, wawasniyoj, chajrasniyoj canka. Payri muchuchiskapis canka nokaraycu. Jakay jamoj p'unchaycunapirí wiñay causayniyojmin canka.
30 receberá muito mais, ainda nesta vida. Receberá cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos, terras e também perseguições. E no futuro receberá a vida eterna.
31 Ashqha runas cay pacha imasraycu sumajpaj khawaska cajcunaka jakay p'unchaypi pisipaj khawaskas cankancu. Ashqha runas cunan p'unchaycunapi pisipaj khawaska cajcunarí, jatunpaj khawaskas cankancu, —nerka Jesús.
31 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.
32 Ashqha runas Jesuspis Jerusalenman ñanta risharkancu. Jesús ñaupajta rishajtin yachacojcunanka khepanta t'ucushaj khatisharkancu, ni imata paymanta yuyayta atispa. Wajcuna khaticushallarkancutaj, paycunapis manchachicuspa risharkancu. Ujtawantaj Jesús chunca iscayniyoj yachacojcunanta wajnejman pusarka. Chay jamoj p'unchaycunapi imachus paywan ruwacoj risharka, chayta paycunaman willarka:
32 Jesus e os discípulos iam pela estrada, subindo para Jerusalém. Ele caminhava na frente, e os discípulos, espantados, iam atrás dele; as outras pessoas que iam com eles estavam com medo. Então Jesus chamou outra vez os discípulos para um lado e começou a falar sobre o que ia acontecer com ele. Jesus disse:
33 —Khawaychej, Jerusalenman rishanchej. Chaypimin noka, Diospa cachaska Runan, yupaychana-wasimanta curajcunaman israel yachachejcunamanpis jaywaska canay tiyan. Nokata wañunaypaj juchachawankancu, waj llajtayoj runasmantaj jaywaycuwankancu.
33 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
34 Paycunaka nokata asipayawankancu. Nokaman thokaycuwankancu, jasut'iwankancu, wañuchiwankancutaj. Quinsa p'unchayninmantataj causarimpusaj, —nerka Jesús.
34 Estes vão zombar dele, cuspir nele, bater nele e matá-lo; mas três dias depois ele ressuscitará.
35 Chanta Zebedeoj wawasnin Jacobowan Juanwan Jesusman kayllaycorkancu. Nerkancutaj: —Yachachejníy, munaycu ruwapunawaycuta imatachus mañacuskaycuta, —nispa.
35 Depois Tiago e João, filhos de Zebedeu, chegaram perto de Jesus e disseram: — Mestre, queremos lhe pedir um favor.
36 Jesustaj nerka: —¿Imata ruwapusunayquichejtataj munanquichejrí?
36 — O que vocês querem que eu faça para vocês? — perguntou Jesus.
37 Paycunaka cuticherkancu: —Atiyniyquiwan camachinayquipaj tiyaycuspa, kanwan cusca tiyaycuchiwaycu, ujniycuta paña ladoyquiman ujniycutataj llok'e ladoyquiman, —nispa.
37 Eles responderam: — Quando o senhor sentar-se no trono do seu
38 Jesusrí cuticherka: —Kancunaka mana yachanquichejchu imatachus mañacushaskayquichejta. Manchayta ñac'arinay tiyan. Chayka uj copapijina junt'aña. ¿Chayta ujyayta atiwajchejchu nokajina? ¿Atiwajchejchu ñac'ariyman yaycuyta wañuycama nokajina?
38 Jesus respondeu:
39 Paycunaka nerkancu: —Arí, atiycu, —nispa. Jesustaj paycunata nerka: —Junt'a copata ujyanquichej nokajina. Wañuycama ñac'ariymantaj yaycunquichej nokajina.
39 Eles disseram: — Podemos. Então Jesus disse:
40 Astawanrí camachinaypaj tiyaycuspa, paña ladoyman chayrí llok'e ladoyman tiyaycuchinayka, mana nokamantachu. Manachayrí picunapajchá waquicherka, chaycunataka Dioslla tiyaycuchenka, —nispa.
40 Mas eu não tenho o direito de escolher quem vai sentar à minha direita e à minha esquerda. Pois foi Deus quem preparou esses lugares e ele os dará a quem quiser.
41 Chayta uyarispa chay waj chunca yachacojcunanka Jacobopaj Juanpajwan phiñacorkancu.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, começaram a ficar zangados com Tiago e João.
42 Jesusri paycunata wajyaspa nerka: —Yachanquichejjina llajtasta camachejcunaka runasta llaquichispa camachiskancuta. Callpayojcunapis atiynincumanjina tucuy imapi runaswan casuchicuncu.
42 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
43 Kancuna uqhupeka mana ajinachu canka. Astawanrí kancunamanta pillapis atiyniyoj cayta munajka tucuy sonkowan yanapasojniyquichej canan tiyan.
43 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
44 Kancunamanta pillapis curajpaj khawaska cayta munajka tucuyta casoj canan tiyan.
44 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de todos.
45 Ajinallatataj noka, Diospa cachaska Runanpis, mana runas yanapanawancupajchu jamorkani. Manachayrí noka runasta yanapanaypaj jamorkani. Astawanpis paycuna wañunancumanta noka wañusaj juchancumanta cacharichinaypaj, —nerka Jesús.
45 Porque até o
46 Jesús yachacojcunanwan Jericó llajtaman chayarkancu. Chaymanta ashqha runaswan llojsishajtincutaj, Timeoj wawan Bartimeo chay ñannejpi tiyacusharka. Payka ciego caskanraycu runasmanta mañacoj.
46 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Jericó. Quando ele estava saindo da cidade, com os discípulos e uma grande multidão, encontrou um cego chamado Bartimeu, filho de Timeu. O cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
47 Nazaret llajtayoj Jesús chaynejta rishaskanta uyarispataj khapariyta kallarerka: —¡Jesús, Davidpa miraynin,qhuyacuway nokata! —nispa.
47 Quando ouviu alguém dizer que era Jesus de Nazaré que estava passando, o cego começou a gritar: — Jesus,
48 Chay ashqha runastaj payta c'amisharkancu: —¡Ch'in cay! —nispa. Payri aswan sinch'ita khaparerka: —¡Davidpa miraynin,qhuyacuway! —nispa.
48 Muitas pessoas o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca, mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
49 Jesusri chayta uyarispa sayarka, nerkataj: —Payta wajyaychej, —nispa. Chanta ciego runata wajyaspa nerkancu: —¡Sonkochacuy, jataricuy! Kanta wajyashasunqui, —nispa.
49 Então Jesus parou e disse: Eles chamaram e lhe disseram: — Coragem! Levante-se porque ele está chamando você!
50 Payri ponchonta wijch'uricorka aswan uskhayta rinanpaj. Phinquirispataj Jesusman chimparka.
50 Então Bartimeu jogou a sua capa para um lado, levantou-se depressa e foi até o lugar onde Jesus estava.
51 Jesustaj payta taporka: —¿Imatataj ruwasunayta munashanqui? Ciegotaj cuticherka: —¡Señorníy, ricuyta munani! —nispa.
51 — O que é que você quer que eu faça? — perguntou Jesus. — Mestre, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
52 Jesusri payta nerka: —Ripullayña. Diospi jap'icuskayquiraycu thañiskaña canqui, —nispa. Chay quiquinpacha ciegoka ricuyta aterka. Ñantataj Jesusta khaticorka.
52 — Vá; você está curado porque teve fé! — afirmou Jesus. No mesmo instante, Bartimeu começou a ver de novo e foi seguindo Jesus pelo caminho.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.