Lucas 9
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs VC
1 Jesús chunca iscayniyoj cachasninta tantaycorka. Paycunamantaj atiyta korka tucuy supaycunata kharkonancupaj tucuy onkoycunatapis thañichinancupaj.
1 Reunindo Jesus os doze apóstolos, deu-lhes poder e autoridade sobre todos os demônios, e para curar enfermidades.
2 Paycunata cacharka Dios camachin, chaymanta willaranancupaj, onkoska runasta thañichinancupajtaj.
2 Enviou-os a pregar o Reino de Deus e a curar os enfermos.
3 Jesús paycunata nerka: —Ñanniyquichejpaj ama ni imatapis apacuychejchu. Nitaj c'aspita purinayquichejpaj, nitaj wayakata nitaj t'antata nitaj kolketa nitaj iscay camisastapis apacuychejchu.
3 Disse-lhes: Não leveis coisa alguma para o caminho, nem bordão, nem mochila, nem pão, nem dinheiro, nem tenhais duas túnicas.
4 Mayken wasillamanpis wajyaricusonkachej chayka, chaypi cacuychej llajtamanta llojsipunayquichejcama.
4 Em qualquer casa em que entrardes, ficai ali até que deixeis aquela localidade.
5 Runas mana wajyasojtiyquichejka chay llajtamanta llojsipuychej. Chaquisniyquichejmantataj jallp'anta thalaycarpaychej chay runaspa contrancupi. Chaywan runas yachankancu Diospa willanasninta khesachaskancuta, —nispa.
5 Onde ninguém vos receber, deixai aquela cidade e em testemunho contra eles sacudi a poeira dos vossos pés.
6 Chanta Jesuspa cachasnin llojsispa purerkancu ranchomanta rancho. Tucuynejpi sumaj willanasta willarasharkancu onkoska runastataj thañichisharkancu.
6 Partiram, pois, e percorriam as aldeias, pregando o Evangelho e fazendo curas por toda parte.
7 Jesuspa tucuy ruwaskasninmanta uyarispa camachej Herodes ni imata yuyayta atisharkachu. Waquinmin nisharkancu: “Juan causarimpun wañuymanta”, nispa.
7 O tetrarca Herodes ouviu falar de tudo o que Jesus fazia e ficou perplexo. Uns diziam: É João que ressurgiu dos mortos; outros: É Elias que apareceu;
8 Waquintaj nisharkancu: “Elías ujtawan riqhurimun”, nispa. Ujcuna nishallarkancutaj: “Unay willajcunamanta ujninchá causarimpun”, nispa.
8 e ainda outros: É um dos antigos profetas que ressuscitou.
9 Herodesrí nerka: —Noka quiquiy Juanpa umanta khorucherkani. Cunan ¿pitaj cay runa pimanta tucuy cayta uyarishanirí? Herodeska Jesusta ricuyta munasharkapuni.
9 Mas Herodes dizia: Eu degolei João. Quem é, pois, este, de quem ouço tais coisas? E procurava ocasião de vê-lo.
10 Jesuspa cachasnin cutimuspa tucuy ruwaskasnincumanta payman willarkancu. Payri paycunata nerka: —Jacu rina nokanchejpuralla wajnejman, —nispa. Betsaida llajtanejman rerkancu.
10 Os apóstolos, ao voltarem, contaram a Jesus tudo o que haviam feito. Tomando-os ele consigo à parte, dirigiu-se a um lugar deserto para o lado de Betsaida.
11 Chaynejman riskancuta yachaspa, ashqha runas Jesusta khaterkancu. Jesús paycunata ricuspa nerka: —Cusicuni jamuskayquichejmanta, —nispa. Paycunamantaj Dios munacuywan camachin, chaymanta parlasharka. Onkoska runastapis thañichisharka.
11 Logo que a multidão o soube, o foi seguindo; Jesus recebeu-os e falava-lhes do Reino de Deus. Restabelecia também a saúde dos doentes.
12 Ch'isiyashajtintaj yachacojcunanka kayllaycuspa Jesusta nerkancu: —Cachapullayña cay ashqha runasta. Richuncu kaylla ranchosman wasisman miqhunata puñunata masc'anancupaj ch'in pampapi caskanchejraycu, —nispa.
12 Ora, o dia começava a declinar e os Doze foram dizer-lhe: Despede as turbas, para que vão pelas aldeias e sítios da vizinhança e procurem alimento e hospedagem, porque aqui estamos num lugar deserto.
13 Jesusrí paycunata nerka: —Kancuna paycunata miqhuchiychej, —nispa. Paycunataj cuticherkancu: —Phishka t'antaswan iscay challwitasllapiwan capuwaycu. Tucuy cay runaspaj miqhunata rantej rinaycutachu yuyawaj, nipunichá, —nispa.
13 Jesus replicou-lhes: Dai-lhes vós mesmos de comer. Retrucaram eles: Não temos mais do que cinco pães e dois peixes, a menos que nós mesmos vamos e compremos mantimentos para todo este povo.
14 Chaypimin carkancu phishka warankajina, kharislla yupaska. Jesusrí yachacojcunanman nerka: —Cay runasta tiyaycuchiychej t'aka t'akallata phishka chuncamanta phishka chunca, —nispa.
14 {Pois eram quase cinco mil homens.} Jesus disse aos discípulos: Mandai-os sentar, divididos em grupos de cinqüenta.
15 Ajinata ruwarkancu. Tucuytaj tiyacorkancu.
15 Assim o fizeram e todos se assentaram.
16 Chanta Jesuska chay phishka t'antasta iscay challwitastawan maquisninpi jap'erka. Janaj pachata khawarispataj Diosman graciasta korka t'antasmanta challwitasmantawan. Chaycunata partispataj yachacojcunaman jaywasharka paycuna runasman konancupaj.
16 Então Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, levantou os olhos ao céu, abençoou-os, partiu-os e deu-os a seus discípulos, para que os servissem ao povo.
17 Tucuy runastaj miqhuspa sajsacorkancu. Yachacojcunataj chay puchoj partiska miqhunasmanta chunca iscayniyoj canastas junt'ata okharerkancu.
17 E todos comeram e ficaram fartos. Do que sobrou recolheram ainda doze cestos de pedaços.
18 Uj cuti Jesús sapallan Dioswan parlacusharka. Kayllanpitaj yachacojcuna casharkancu. Paycunata Jesús taporka: —Ashqha runas nokamanta parlaspa ¿pi caskaytataj nincu?
18 Num dia em que ele estava a orar a sós com os discípulos, perguntou-lhes: Quem dizem que eu sou?
19 Yachacojcunataj payman cuticherkancu: —Waquin nincu, bautizaj Juan. Waquin nincu, Elías. Waquinri, ujnin Diospa unay willajcunanmanta, chaychá causarimpuskan, nisuncu.
19 Responderam-lhe: Uns dizem que és João Batista; outros, Elias; outros pensam que ressuscitou algum dos antigos profetas.
20 Jesús paycunata tapullarkataj: —Kancunarí, ¿pi caskaytataj ninquichej? Pedrotaj cuticherka: —Kan Diospa ajllaskan Cristomin canqui, —nispa.
20 Perguntou-lhes, então: E vós, quem dizeis que eu sou? Pedro respondeu: O Cristo de Deus.
21 Chanta Jesús paycunata sinch'ita camacherka ama pimanpis chayta willanancuta.
21 Ordenou-lhes energicamente que não o dissessem a ninguém.
22 Paycunaman willarka: —Noka, Diospa cachaska Runan, anchata ñac'arinay tiyan Diospa munayninmanjina. Israel curajcunawan yupaychana-wasipi curajcunawan yachachejcunapiwanpis, tucuy paycuna chekatapuni nokata khesachawankancu wañuchiwankancutaj. Quinsa p'unchaymantari causarimpunay tiyan, —nispa.
22 Ele acrescentou: É necessário que o Filho do Homem padeça muitas coisas, seja rejeitado pelos anciãos, pelos príncipes dos sacerdotes e pelos escribas. É necessário que seja levado à morte e que ressuscite ao terceiro dia.
23 Tucuy runasta nisharkataj: —Pichus munan yachacojniy cayta nokawan riytapis chayka, sakenan tiyan quiquin munayninta. Chaywanpis sapa p'unchay nokaraycu pay quiquinpi muchunan tiyan. Nokatataj casunawanpuni tiyan wañunancama.
23 Em seguida, dirigiu-se a todos: Se alguém quer vir após mim, renegue-se a si mesmo, tome cada dia a sua cruz e siga-me.
24 Chekatapuni pillapis causayninta payllapaj wakaychacuyta munajka mana wiñay causayniyojchu canka. Pillapis causayninta cay pachapi chincananta sakejka nokata casuwaskanraycu chayka, chekatapuni payka wiñay causayniyoj canka.
24 Porque, quem quiser salvar a sua vida, perdê-la-á; mas quem sacrificar a sua vida por amor de mim, salvá-la-á.
25 Reparaychej: Sichus uj runa cay pachantintapis jap'inman pay quiquinri wiñaypaj chincapunmantaj chayka ¿ima allin canman paypajrí?
25 Pois que aproveita ao homem ganhar o mundo inteiro, se vem a perder-se a si mesmo e se causa a sua própria ruína?
26 Pillapis nokamanta niskasniymantapis p'enkacunman chayka, nokapis cutimuspa paymantaka p'enkacullasajtaj. Noka, Diospa cachaska Runanka, cutimusaj jatun atiyniywan, Tatay Diospa atiyninwan, angelesninpa atiynincuwanpis.
26 Se alguém se envergonhar de mim e das minhas palavras, também o Filho do Homem se envergonhará dele, quando vier na sua glória, na glória de seu Pai e dos santos anjos.
27 Chekatapuni willashayquichej: Cunan caypi cashajcunamanta waquin mana wañonkancuchu Dios camachinanpaj jamuskanta ricunancucama, —nispa.
27 Em verdade vos digo: dos que aqui se acham, alguns há que não morrerão, até que vejam o Reino de Deus.
28 Chayta niskantawan pusaj p'unchaymantajina Jesús orkoman rerka Dioswan parlaj. Pusarkataj Pedrota, Juanta, Jacobotawan.
28 Passados uns oitos dias, Jesus tomou consigo Pedro, Tiago e João, e subiu ao monte para orar.
29 Jesús Diosmanta mañacushajtin uyanpa rijch'aynin wajjinaman tucorka. P'achasninpis sumaj yuraj lliphipejjinaman tucorkancu.
29 Enquanto orava, transformou-se o seu rosto e as suas vestes tornaram-se resplandecentes de brancura.
30 Khaway, iscay runas, Moisés Eliaspiwan, janaj pachamanta Diospa lliphipishaj atiyninwan riqhurimorkancu. Jesuspa wañuyninmanta parlanacusharkancu, chayta Jerusalenpi junt'anantaña Diospa yuyaskanmanjina.
30 E eis que falavam com ele dois personagens: eram Moisés e Elias,
31 — ausente —
31 que apareceram envoltos em glória, e falavam da morte dele, que se havia de cumprir em Jerusalém.
32 Pedrotawan paywan cajcunatawantaj puñuy atiparka. Puñushaskancumanta rijch'arispataj Jesuspa lliphipej c'anchayninta ricorkancu iscay runastawan paywan sayashajta.
32 Entretanto, Pedro e seus companheiros tinham-se deixado vencer pelo sono; ao despertarem, viram a glória de Jesus e os dois personagens em sua companhia.
33 Chay runas Jesusmanta ripunayashajtincu Pedro Jesusta nerka: —Yachachejníy, sumajta caypi cashanchej. Ruwaycuman quinsa ch'ujllasta, ujta kanpaj, ujta Moisespaj, ujtataj Eliaspaj, —nispa. Pedroka chayta nerka mana yachaspa imatachus parlananta.
33 Quando estes se apartaram de Jesus, Pedro disse: Mestre, é bom estarmos aqui. Podemos levantar três tendas: uma para ti, outra para Moisés e outra para Elias!... Ele não sabia o que dizia.
34 Parlashajtin uj phuyu riqhurimuspa paycunaman uraycamorka. Yachacojcuna phuyupi caspa manchachicorkancu.
34 Enquanto ainda assim falava, veio uma nuvem e encobriu-os com a sua sombra; e os discípulos, vendo-os desaparecer na nuvem, tiveram um grande pavor.
35 Phuyumanta uj parlamushajta uyarerkancu: —Caymin ajllaska Wawayka. Payta uyariychej, —nispa.
35 Então da nuvem saiu uma voz: Este é o meu Filho muito amado; ouvi-o!
36 Chay parlamojta uyarishaspataj Jesusta sapallanta ricorkancu. Ch'inlla cacorkancu manataj ni piman ricuskancuta willarkancuchu chay p'unchaycunapi.
36 E, enquanto ainda ressoava esta voz, achou-se Jesus sozinho. Os discípulos calaram-se e a ninguém disseram naqueles dias coisa alguma do que tinham visto.
37 K'ayantin orkomanta uraycamojtincuña ancha ashqha runas Jesuswan tincorkancu.
37 No dia seguinte, descendo eles do monte, veio ao encontro de Jesus uma grande multidão.
38 Chay q'isqui runasmanta ujnin khaparerka: —Yachachejníy, mañacuyqui wawayta thañichinapaj khawaripunawayquita pay sapan waway caskanraycu.
38 Eis que um homem exclamou do meio da multidão: Mestre, rogo-te que olhes para meu filho, pois é o único que tenho.
39 Supay payta jap'ishanpuni. Ujllata wawata khaykeyachin. Supaytaj payta t'ucuchin. Phosokojina llausa surun siminmanta. Supay payta chokaycachachishanpuni manataj payta munanchu sakeyta.
39 Um espírito se apodera dele e subitamente dá gritos, lança-o por terra, agita-o com violência, fá-lo espumar e só o larga depois de o deixar todo ofegante.
40 Ñapis yachacojcunayquita mañarkaniña supayta kharkonancuta. Paycunarí mana aterkancuchu, —nispa.
40 Pedi a teus discípulos que o expelissem, mas não o puderam fazer.
41 Jesustaj nerka: —¡Ay, Diospi mana jap'icoj nitaj cheka yuyayniyoj runas! ¡Mayc'ajcamataj kancunawan casaj! ¡Mayc'ajcamataj kancunata muchuskayquichej! Chaymanta jovenpa tatanman cuticherka: —Cayman pusamuway wawayquita, —nispa.
41 Respondeu Jesus: Ó geração incrédula e perversa, até quando estarei convosco e vos aturarei? Traze cá teu filho.
42 Joven kayllamojtintaj supay pampaman urmachispa t'ucuwan jap'iycucherka. Jesusri supayta sinch'iwan c'amerka, joventataj thañicherka. Chanta joventa tatanman koporka.
42 E quando ele ia chegando, o demônio lançou-o por terra e agitou-o violentamente. Mas Jesus intimou o espírito imundo, curou o menino e o restituiu a seu pai.
43 Tucuy runastaj manchaytapuni t'ucusharkancu Diospa may jatun atiyninmanta. Tucuy runas Jesuspa ruwaskasninmanta t'ucushajtincutaj payka yachacojcunanta nerka:
43 Todos ficaram pasmados ante a grandeza de Deus. Como todos se admirassem de tudo o que Jesus fazia, disse ele a seus discípulos:
44 —Cay niskayta yuyayniyquichejpi sumajta jap'icuychej: Noka, Diospa cachaska Runanka, sajra runaspa maquisnincuman jaywaskaña caj rishani, —nispa.
44 Gravai nos vossos corações estas palavras: O Filho do Homem há de ser entregue às mãos dos homens!
45 Yachacojcunari mana yacharkancuchu Jesuspa niskanka imatachus niyta munaskanta. Pacaska carka yuyaynincumanta, chayraycu mana repararkancuchu. Chaywanpis chay niskanmanta payta tapuyta manchachicorkancu.
45 Eles, porém, não entendiam esta palavra e era-lhes obscura, de modo que não alcançaram o seu sentido; e tinham medo de lhe perguntar a este respeito.
46 Chanta yachacojcunaka churanacuyta kallarerkancu maykenchus paycunamanta aswan curaj cananmanta.
46 Veio-lhes então o pensamento de qual deles seria o maior.
47 Jesusrí yacharka sonkosnincupi tanteyaskancuta. Chayraycu uj wawata jap'ispa ladonpi sayacherka.
47 Penetrando Jesus nos pensamentos de seus corações, tomou um menino, colocou-o junto de si e disse-lhes:
48 Chantaka yachacojcunanman nerka: —Nokapi jap'icojka cayjina wawata, “Walejta jamunwanqui”, nispaka noka quiquiyta nishawan. Nokata, “Walejta jamuwanqui” niwajka, cachamuwajniytapis nishallantaj. Tucuy kancunamanta aswan pisipaj khawacoj cajmin chekamanta curaj cajka cashan, —nispa.
48 Todo o que recebe este menino em meu nome, a mim é que recebe; e quem recebe a mim, recebe aquele que me enviou; pois quem dentre vós for o menor, esse será grande.
49 Chanta Juan Jesusta nerka: —Yachachejníy, ricorkaycu uj runata atiyniyoj sutiyquiwan supaycunata kharkoshajta. Mana kanta nokaycujina khatej caskanraycu payta jarc'ayta kallarerkaycu, —nispa.
49 João tomou a palavra e disse: Mestre, vimos um homem que expelia demônios em teu nome, e nós lho proibimos, porque não é dos nossos.
50 Jesús nerka: —Amaña jarc'aychejchu payta. Mana contrayquichejpi cajka kancunaj allinniyquichejpaj cashan, —nispa.
50 Mas Jesus lhe disse: Não lho proibais; porque, o que não é contra vós, é a vosso favor.
51 Dios janaj pachaman Jesusta ujtawan pusanan carka. Chay p'unchaycuna kayllamojtin Jesús ajinata tucuy sonkowan yuyacorka Jerusalenman rinanta.
51 Aproximando-se o tempo em que Jesus devia ser arrebatado deste mundo, ele resolveu dirigir-se a Jerusalém.
52 Paypa ñaupakentataj willajcunata cacharka. Rispataj yaycorkancu Samariapi ujnin llajtaman Jesuspaj waquichipunancupaj.
52 Enviou diante de si mensageiros que, tendo partido, entraram em uma povoação dos samaritanos para lhe arranjar pousada.
53 Samaritanocunarí Jesús chaypi khepacunanta mana munarkancuchu Jerusalenman rishaskanta sut'ita reparaskancuraycu. Jerusalenpi tiyacojcunawantaj chejniskas carkancu.
53 Mas não o receberam, por ele dar mostras de que ia para Jerusalém.
54 Iscay yachacojcunataj, Juan Jacobopiwan, chayta ricuspa Jesusta nerkancu: —Señorníy ¿munawajchu janaj pachamanta ninata uraycuchimunanchejta cay runasta ruphaycuchinapaj? Elías ruwarka, chayjinata, —nispa.
54 Vendo isto, Tiago e João disseram: Senhor, queres que mandemos que desça fogo do céu e os consuma?
55 Chanta Jesús paycunaman cutirispa c'amerka: —Mana yachanquichejchu sonkoyquichejpi yuyaskayquichejka maymantachus caskanta.
55 Jesus voltou-se e repreendeu-os severamente. {Não sabeis de que espírito sois animados.
56 Noka, Diospa cachaska Runanka, runaspa causaynincuta cacharinaypaj jamorkani manataj paycunata tucuchinaypajchu, —nispa. Chaymanta waj llajtaman riporkancu.
56 O Filho do Homem não veio para perder as vidas dos homens, mas para salvá-las.} Foram então para outra povoação.
57 Rishajtincutaj, uj runa Jesusta ñanpi nerka: —Kanwan cusca risaj maymanchá rejtiyquipis, chayman, —nispa.
57 Enquanto caminhavam, um homem lhe disse: Senhor, seguir-te-ei para onde quer que vás.
58 Jesustaj cuticherka: —Atojcuna jusc'usniyoj, phawashaj p'iskospis thapasniyoj cancu. Noka, Diospa cachaska Runanrí, mana wasiyojchu cani, —nispa.
58 Jesus replicou-lhe: As raposas têm covas e as aves do céu, ninhos, mas o Filho do Homem não tem onde reclinar a cabeça.
59 Waj runata Jesús nerka: —Jamuy, yachacojniy cay, —nispa. Payrí nerka: —Señorníy, ñaupajta sakellawayraj tatayta p'ampamunayta, —nispa.
59 A outro disse: Segue-me. Mas ele pediu: Senhor, permite-me ir primeiro enterrar meu pai.
60 Jesustaj cutichispa nerka: —Wañuskacuna wañuskasnincuta p'ampamuchuncu. Kanrí, riy, Dios camachin, chaymanta willarallaypuni, —nispa.
60 Mas Jesus disse-lhe: Deixa que os mortos enterrem seus mortos; tu, porém, vai e anuncia o Reino de Deus.
61 Ujnintaj Jesusta nerka: —Señorníy, khatiskayqui yachacojniyqui canaypaj. Ñaupajtaka sakellaway wasiypi cajcunamantaraj cacharpayacamunayta, —nispa.
61 Um outro ainda lhe falou: Senhor, seguir-te-ei, mas permite primeiro que me despeça dos que estão em casa.
62 Jesusrí payta nerka: —Waquin runas munashancu llanc'ayta Dios tucuyta camachinanpaj, manataj quiquin munaynincuta sakencuchu. Waj ladoman khawaspa surc'aj runaka mana allintachu surc'an. Ajinallataj quiquin munaynillanta ruwajka mana allinchu llanc'an Dios tucuyta camachinanpaj, —nispa.
62 Mas Jesus disse-lhe: Aquele que põe a mão no arado e olha para trás, não é apto para o Reino de Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.