Lucas 16

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Jesús yachacojcunaman nillarkataj: —Carka uj khapaj runa. Paypata carka uj khawapojnin. Ujcuna chay khapaj runaman willaycorkancu: “Khawapusojniyqueka capuyniyquita usuchishan”, nispa.
1 Jesus contou a seguinte história a seus discípulos: “Um homem rico tinha um administrador que cuidava de seus negócios. Certo dia, foram-lhe contar que esse administrador estava desperdiçando seu dinheiro.
2 Chanta khapaj runaka khawapojninta wajyaspa nerka: “¿Imatataj cayta kanmanta uyarishani? Cunanka capuyniywan ruwaskayquimanta willaway. Cunanmantapachaka manaña capuyniyta khawapuwanquichu”, nispa.
2 Então mandou chamá-lo e disse: ‘O que é isso que ouço a seu respeito? Preste contas de sua administração, pois não pode mais permanecer nesse cargo’.
3 Khawapojka paypi tanteyacuspa nerka: “Camachejniy khawapoj caskaymanta wijch'upuwan. ¿Imanasajtaj? Mana callpay canchu jallp'ata allanaypaj. Runasmanta mañacuspa puriyta p'enkacuni.
3 “O administrador pensou consigo: ‘E agora? Meu patrão vai me demitir. Não tenho força para trabalhar no campo, e sou orgulhoso demais para mendigar.
4 ¡Aja, cayta ruwasaj! Camachejniy llanc'anaymanta wijch'uwajtin runas wasisnincuman wajyanawancupaj yachani imatachus ruwanayta”, nispa.
4 Já sei como garantir que as pessoas me recebam em suas casas quando eu for despedido!’.
5 Camachejninman manu runastataj ujmanta uj wajyarka. Ñaupaj cajta taporka: “¿Mayc'ataj camachejniyman konayquirí?”
5 “Então ele convocou todos que deviam dinheiro a seu patrão. Perguntou ao primeiro: ‘Quanto você deve a meu patrão?’.
6 Runaka cuticherka: “Waranka p'uñus aceite konay tiyan”, nispa. Chanta khawapojka manu runata nerka: “Cayka konayquimanta papel. Tiyaycucuspa uskhayllata phishka pachaj p'uñusllataña churacuy”, nispa.
6 O homem respondeu: ‘Devo cem tonéis de azeite’. Então o administrador lhe disse: ‘Pegue depressa sua conta e mude-a para cinquenta tonéis’.
7 Wajtapis taporka: “¿Mayc'ataj konayquirí?” Runaka cuticherka: “Waranka arrobas trigo konay tiyan”, nispa. Khawapojtaj payta nerka: “Cayka konayquimanta papel. Pusaj pachaj arrobasllataña kelkaycuy”, nispa.
7 “‘E quanto você deve a meu patrão?’, perguntou ao segundo. “Devo cem cestos grandes de trigo’, respondeu ele. E o administrador disse: ‘Tome sua conta e mude-a para oitenta cestos’.
8 Camachejnintaj mana chekan ruwaj khawapojta mentarka, yuyaywan paypaj waquichicuskanmanta. Niyquichej: Cay pacha imaspi yuyaspa causajcuna paycunapura ruwanasnincupi yachaysapas cancu. Aswan yuyaywan ruwancu cheka caj c'anchaypi purej runasmanta niskaka.
8 “O patrão elogiou o administrador desonesto por sua astúcia. E é verdade que os filhos deste mundo são mais astutos ao lidar com o mundo ao redor que os filhos da luz.
9 ‘Nokataj niyquichej: Kolkeyquichejka cay sajra pachamanta cashan, tucucojlla. Chaywanpis qhuyacuywan kolkeyquichejmanta koychej wajcha runasman. Ajinapi wañojtiyquichej kolkeyquichej tucucojtintaj Dios wiñaypaj wasinpi wajyasonkachej.
9 Esta é a lição: usem a riqueza deste mundo para fazer amigos. Assim, quando suas posses se extinguirem, eles os receberão num lar eterno.
10 ‘Pichari pisi kolkellawan chekanta ruwajka ashqha kolkewanpis chekanta ruwan. Pisi kolkellawan mana chekantachu ruwajrí, ashqha kolkewanpis manallataj chekanta ruwanchu.
10 “Se forem fiéis nas pequenas coisas, também o serão nas grandes. Mas, se forem desonestos nas pequenas coisas, também o serão nas maiores.
11 Cay pachapi kolkewan mana chekanta ruwajtaka ¿pitaj churanka wiñay capuyta khawananpaj?
11 E, se vocês não são confiáveis ao lidar com a riqueza injusta deste mundo, quem lhes confiará a verdadeira riqueza?
12 Dios kancunaman cay pachapi kolketa kosorkachej allin cajta ruwapunayquichejpaj. Sichus chaywan mana chekantachu ruwarkanquichej chayka ¿imaynatataj chayakeyquichejtaka Dios kosonkachej?
12 E, se não são fiéis com os bens dos outros, por que alguém lhes confiaria o que é de vocês?
13 ‘Ni pi iscay camachejcunata casuyta atinchu. Imayraycuchus ujta chejnenka wajtari munaconka. Ujman c'ascaconka wajtari khesachanka. Cheka Diostawan khapaj capuytawan manapuni casuyta atinquichu, —nerka Jesús.
13 “Ninguém pode servir a dois senhores, pois odiará um e amará o outro; será dedicado a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e ao dinheiro”.
14 Fariseos tucuy cay imasta Jesús parlaskanta uyarerkancu. Paycunaka kolke munacojcuna caspa millayta asipayaycorkancu.
14 Os fariseus, que tinham grande amor ao dinheiro, ouviam isso tudo e zombavam de Jesus.
15 Paycunata Jesús nerka: —Kancuna chekancunapaj runaswan khawachicuyta munanquichej. Diosrí sonkoyquichejta yachan. Runaspaj sumaj khawaska cajtaka Dioska millachicunmin.
15 Então ele disse: “Vocês gostam de parecer justos em público, mas Deus conhece o seu coração. Aquilo que este mundo valoriza é detestável aos olhos de Deus.
16 Moisespa camachiskasnin Diospa unay willajcunanpa kelkaskancupiwanka Juan willararka, chaycama carkancu. Khepataka Dios camachin, chaymanta sumaj willanasta willarashaycu. Tucuy runastaj callpacushancu Dios camachin, chayman yaycunancupaj.
16 “Até a chegada de João, a lei de Moisés e a mensagem dos profetas eram seus guias. Agora, porém, as boas-novas do reino de Deus estão sendo anunciadas, e todos estão ansiosos para entrar.
17 Janaj pacha cay pachapis uskhaytaraj chincanman Diospa camachiskasninmanta niskaka. Cay camachiskasmanta ni jayc'aj uj juch'uy niskallanpis atiyninta chincachenkachu.
17 É mais fácil o céu e a terra desaparecerem que ser anulado até o menor traço da lei de Deus.
18 Sapa khari warminmanta t'akanacuspa waj warmiwantaj casaracun chayka, khenchachacun. Chay t'akaska warmiwan casaracoj kharipis khenchachacullantaj, —nerka Jesús.
18 “Assim, o homem que se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério. E o homem que se casa com uma mulher divorciada também comete adultério”.
19 Nillarkataj: —Carka uj khapaj runa. C'achitu sumaj p'achaswan p'achallicoj. Sapa p'unchaytaj may sumaj imasta miqhoj, jatun p'unchaypijina tucuy cusiywan.
19 Jesus disse: “Havia um homem rico que se vestia de púrpura e linho fino e vivia sempre cercado de luxos.
20 Callarkataj uj wajcha runa, Lázaro sutiyoj. Payka wijch'uska caj khapaj runaj wasin puncupi. Chay wajcha runari ch'upu onkoywan junt'a casharka.
20 À sua porta ficava um mendigo coberto de feridas chamado Lázaro.
21 Maytataj munasharka korinancuta khapajpa miqhunanmanta t'acacoj t'unasta. Alkospis jamuspa ch'upusninta llajwaj cancu.
21 Ele ansiava comer o que caía da mesa do homem rico, e os cachorros vinham lamber suas feridas abertas.
22 Chaymanta wajcha runaka wañuporka. Angelestaj, payta pusarkancu Abraham cashan, chayman samacunanpaj. Khapaj runapis wañupullarkataj. Paytaka p'amparkancu.
22 “Por fim, o mendigo morreu, e os anjos o levaram para junto de Abraão. O rico também morreu e foi sepultado,
23 Laurashaj uqhu pachapitaj khapajka manchayta ñac'arisharka. Khawarispataj carupi Abrahamta ricorka, Lazarotapis paywan cuscata ricullarkataj.
23 e foi para o lugar dos mortos. Ali, em tormento, ele viu Abraão de longe, com Lázaro ao seu lado.
24 Chanta wajyacorka: “Abraham, tatáy, nokata qhuyariway. Lazarota cachamuway. Niy payta dedo puntallantapis yacuman chhapuspa apamunawanta kalluyta thasnunanpaj. Cay nina lauraypi mayta ñac'arishani”, nispa.
24 “O rico gritou: ‘Pai Abraão, tenha compaixão de mim! Mande Lázaro aqui para que molhe a ponta do dedo em água e refresque minha língua. Estou em agonia nestas chamas!’.
25 Abrahamka cuticherka: “Wawáy, yuyaricuy causashaspaka tucuy sumaj imas kanpaj carka. Lazaropajtaj mana allinpuni carka. Cunanrí payka caypi sonkochaska cashan. Kantaj ñac'arishanqui.
25 “Abraão, porém, respondeu: ‘Filho, lembre-se de que durante a vida você teve tudo que queria e Lázaro não teve coisa alguma. Agora, ele está aqui sendo consolado, e você está em agonia.
26 Chaywanpis nokaycuwan kancunawan chaupinchejpeka Dios uj manchay wayk'ota churarka. Chayraycu caymanta kancunaman riyta munajcunaka, manapuni atincuchu. Kancuna cashanquichej chaymanta cayman jamuyta munajcunapis, manallataj atincuchu”, nispa.
26 Além do mais, há entre nós um grande abismo. Ninguém daqui pode atravessar para o seu lado, e ninguém daí pode atravessar para o nosso’.
27 Khapajrí nerka: “Mañacuyqui, ari, tatáy, Lazarota cachanayquita tataypa wasinman.
27 “Então o rico disse: ‘Por favor, Pai Abraão, pelo menos mande Lázaro à casa de meu pai,
28 Jakaypeka phishka waukesniyoj cani. Cachapullaway Lazarota paycunaman sumajta willananpaj, ama chayamunancupaj cay ñac'ariy pachaman”, nispa.
28 pois tenho cinco irmãos e quero avisá-los para que não terminem neste lugar de tormento’.
29 Abrahamtajrí cuticherka: “Waukesniyquejta tiyan Moisespata Diospa unay willajcunanpa kelkaskasnincu. Chayta uyarichuncu”, nispa.
29 “‘Moisés e os profetas já os avisaram’, respondeu Abraão. ‘Seus irmãos podem ouvir o que eles disseram.’
30 Khapajka cuticherkaraj: Abraham, tatáy, mana chaycunata uyarenkancuchu. Astawanrí wañuskacunamanta pillapis paycunaman rinman chayka, juchasnincuta sakespa Diosman cutiriconkancu”, nispa.
30 “Então o rico disse: ‘Não, Pai Abraão! Mas, se alguém dentre os mortos lhes fosse enviado, eles se arrependeriam!’.
31 Abrahamri cutichillarkataj: “Sichus Moisespa kelkaskanta willajcunaj kelkaskasnincuta mana uyarincuchu chayka, nillataj creenkancuchu wañuskacunamanta uj causarejtaka”, nispa. Chayta nerka Jesús.
31 “Abraão, porém, disse: ‘Se eles não ouvem Moisés e os profetas, não se convencerão, mesmo que alguém ressuscite dos mortos’”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.